Aukščiausias žmogaus poreikis yra saviraiška – savo galimybių atskleidimas. Teigiama, kad šokis – bendravimo kalba, šokdami ne tik save išreiškiame, bet ir atrandame.
Sukursite ir aprašysite šokį, kad ir kiti galėtų jį pašokti.
Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Lietuviai santūrūs, bet linksmintis moka. Tai įrodo unikalių švenčių ir renginių gausa. Pasidomėsite, kuo išsiskiria Grybų šventė Varėnoje, Stintų – Palangoje, Aitvarų – Zapyškyje, Vyšnių – Žagarėje. Atskleisite šventės savitumą remdamiesi patirtais įspūdžiais, interviu su šventės organizatoriais arba informaciniais šaltiniais.
Poezija – tai žaidimas kalba. Ar lengva suprasti tą kalbą? Skaitydami poezijos tekstus pasižymėsite citatas ir savo apmąstymus dvipusiame dienoraštyje.
Sukurkite interviu su žmogumi, kuriančiu eilėraščius.
Sudarysite rašinio „Kaip tapti žaliu žmogumi?“, kuriame aptarsite žalio žmogaus ekologišką gyvenimo būdą, planą.
Pasitelkite fantaziją, tinkamą kalbinę raišką ir sukurkite naujo ateities daikto (prietaiso) reklamą.
Ką gali žmogus? Jis gali saugoti gamtą...
Šiandien rengiama daug projektų ir socialinių akcijų: „Aš – žalias“, „Grynas.lt“, „Darom!” ir kt. Papasakosite apie aplinkos saugojimo projektą ir paskatinsite bendraamžius jame dalyvauti.
Turbūt dar būdami maži pastebėjote, koks įvairus, įdomus ir spalvingas mūsų pasaulis. Norisi jį stebėti, pažinti, tyrinėti, įminti visas jo paslaptis. Ar tai įmanoma? O gal pakanka tik juo stebėtis ir žavėtis? Gal tai ir yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas? Atsakyti į šiuos klausimus padės žinomo šiuolaikinio lietuvių poeto Juozo Erlicko eilėraščiai „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2). Skaitydami juos mokysitės nusakyti kūrinio temą, keliamas problemas, pagrindinę mintį, aptarsite lyrinio subjekto emocinę būseną, ieškosite paslėptų kūrinio prasmių, nagrinėsite meninę raišką, apmąstysite svarbiausias autoriaus išsakomas idėjas.
Kas lengviau – pagauti vėją ar atskleisti eilėraščio prasmę? Kad bendraamžiams būtų paprasčiau įminti šią mįslę, sukursite atmintinę, kaip skaityti ar nagrinėti eilėraštį.
„Pasaulį galime arba sugriauti, arba pagydyti. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.“ (Luiza L. Hei; Louise L. Hay) Ar diskutuodami „Kodėl verta (neverta) dalyvauti žaliosios savanorystės veikloje?“ ieškote galimo problemos sprendimo, ar stengiatės susitarti? Kad diskusija pavyktų, parengsiite diskusijos dalyvio lapą.
Sukursite interviu su literatūrinio dienoraščio autoriumi ar pasirinktu veikėju.
Kodėl verta skaityti fantastinę literatūrą? Parengsite interviu su žmonėmis, kurie domisi fantastine literatūra, ir išsiaiškinsite jos prasmę (naudą).
Kaip seniau gamindavo maistą, skalbdavo ar lygindavo? Sukursite instrukciją, kaip naudotis senoviniu namų apyvokos daiktu.
Ar įsivaizduojate gyvenimą nerealiu laiku nerealiame pasaulyje?
Remdamiesi kibernetinės fantastikos bruožais sukursite dienoraščio įrašą pagal pateiktą pradžią.
Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite rašinio, straipsnio planą.
„Pasėk mintį ir nupjausi veiksmą, pasėk veiksmą ir nupjausi įprotį, pasėk įprotį ir nupjausi charakterį, pasėk charakterį ir nupjausi tikslą“, – teigia rašytojas Samuelis Smailas. Ar esi stipresnis už savo įpročius? Ar gali juos pakeisti, kad pasiektum savo tikslą ir įgyvendintum svajones?
Parašysite straipsnį – pateiksite patarimų, ką reikia daryti, kad pasiektum tikslą.
Ar virtuvėje galėtų nutikti komiškų istorijų? Sukursite nuotaikingą pasakojimą, kas įvyko stengiantis pagaminti patiekalą pagal receptą.
„Kokie platūs pasauliai / be kraštų be ribų – / žolėje, žemės saujoj / ar tarp liepos žiedų." Toks poeto Alio Balbieriaus eilėraščio pasaulis. Kokį pasaulį matote jūs? Naudodamiesi skaidrių pateiktimi bendraamžiams pristatysite skirtingais metų laikais stebėtą objektą (gėlę, vabalą, paukštį, debesis...) arba gamtos reiškinį (saulėtekį, lietų, vaivorykštę...).
Skaitydami kūrinį užpildykite pasirinkto veikėjo stebėjimo lapą, kuriuo remdamiesi galėtumėte sukurti jo dienoraštį. Lape į klausimus atsakykite pasirinkto veikėjo vardu.
Ar mylėti lengva? Ieškodami atsakymų į šį klausimą parengsite interviu su mokyklos psichologu.
