Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Kas lengviau – sugauti vėją ar atskleisti spalvingą eilėraščio prasmę? Į šį klausimą atsakysite žaisdami „Kelionę“ ir skaitydami Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio, Henriko Radausko, Antano Jonyno, Aido Marčėno eilėraščius. Atlikdami skirtingų lygių užduotis susidursite su eilėraščio paslaptimi, todėl mokysitės nagrinėti, kaip eilėraščiuose kuriama prasmė, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, aiškinsitės, kaip nusakomi lyrinio Aš išgyvenimai. Atskleidę eilėraščio paslaptį jau galėsite pakinkyti vėją ir kartu su pačiu didžiausiu lietuvių poezijos vėjavaikiu Kaziu Binkiu sušukti: „Gulbės – kelią! / Gervės – kelią! / Debesų keliu didžiuoju / Aš važiuoju!“
„Tau rūpi faktai. O žmogus?‟ – klausia Baltas metraštininkas Juodo metraštininko Justino Marcinkevičiau dramoje „Mindaugas“. Pasirinkite istorinį įvykį ir papasakokite jį Balto ir Juodo metraštininko vardu.
„Galima, kaip šventas Pranciškus Asyžietis, sudievinti Gamtą, pasisiūdinti drabužius, nužiūrėtus iš vieversio, pasirašyti sutartį su vilku... Galima, kaip XVI amžiaus japonų poetai, žiūrėti į gamtą su švelniu širdies virpesiu <...>, bet nevalia vaidinti, jog gamta mums nieko nereiškia." (Sigitas Geda)
Sukursite istoriją, kurioje papasakosite apie žmogaus ir gamtos ryšį įterpdami meninių aprašymų, literatūros kūrinių citatų.
Remdamiesi įvairių sričių žiniomis, skaitytomis knygomis, matytais filmais sukursite istoriją-sapną apie išsvajotą nuotykį „O! Kad sapnai išsipildytų!“
Parengsite interviu, kad sužinotumėte skirtingų žmonių nuomonę ir remdamiesi ja parašytumėte samprotaujamąjį rašinį „Kodėl mes juokiamės?"
Remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą.
Kodėl žmonės nori pažinti pasaulį – kopia į kalnus, keliauja per vandenynus, pasiekia negyvenamas salas? Pažinti pasaulį ir pasirengti įspūdingoms kelionėms geriausiai padeda knygos. Kęstučio Kasparavičiaus pasaka „Sapnų katytė“ nukels jus į paslaptingą sapnų pasaulį ir išmokys išgirsti tylą. Daug nuotykių padės patirti Danielio Defo (Daniel Defoe) romanas „Robinzonas Kruzas“ ir Žiulio Verno (Jules Verne) romanas „Penkiolikos metų kapitonas“. Skaitydami Jurgos Ivanauskaitės knygą „Kelionių alchemija“ pajusite kelionių magiją ir išlaisvinsite sielą. Atlikdami užduotis mokysitės rasti informaciją, daryti apibendrinamąsias išvadas, aiškinsitės, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio.
Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą, kuriame nurodysite temą, įvardysite pagrindinę mintį, problemą, pateiksite pagrindinius teiginius, argumentus.
Ko gero, klausimai, kas yra laimė ir kaip tapti laimingam, yra amžini. Kiekvienas žmogus laimę supranta savaip. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, gal netgi nuo šalies, kurioje gyveni. Žinių radijo laidoje „Kodėl esame nelaimingi, nors gyvename neblogai?“ apie laimę diskutuoja laidos vedėjas Raigardas Musnickas ir jo pašnekovai: Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė ir filosofas Naglis Kardelis. Klausydamiesi laidos įrašo ir atlikdami užduotis mokysitės suprasti svarbią informaciją, išgirsti ir vertinti skirtingas nuomones, kelti probleminius klausimus, analizuoti tyrimų duomenis, atidžiai klausytis ir taisyklingai bei įtaigiai kalbėti. O gal išgirstos mintys padės sukurti savo laimės formulę?
Žaisdami „Kelionės“ žaidimą sužinosite, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas Česlovo Milošo romane „Isos slėnis“, pajusite šventės džiaugsmą skaitydami Juditos Vaičiūnaitės, Justino Marcinkevičiaus ir Marcelijaus Martinaičio poeziją, pasinėrę į Tomo Sakalausko knygos „Missa Vilnensis“ paslaptis susitiksite su Vilniaus kūrėjais. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda perteikti kraštovaizdžio savitumą, kaip atskleidžiamas emocinis žmogaus ir tėvynės ryšys, mokysitės rasti reikiamą informaciją.
Parašysite straipsnį „Iš kokių vadovėlių mokysis ateities mokinys?“ Rašydami remsitės internetiniais šaltiniais, bendraamžių apklausa, savo, kaip mokinio, patirtimi ir svajonėmis.
Parengsite interviu su artimiausiais žmonėmis, kad sužinotumėte jų nuomonę ir remdamiesi ja parašytumėte samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“
Senovės lietuviai buvo labai artimi gamtai: didžiavosi plačiomis giriomis, saugojo, brangino ir net garbino medžius, o save laikė gamtos pasaulio dalimi. Šiandien girdime kalbant, kad esame nedraugiški aplinkai, kad būtina saugoti tai, kas mums dar liko. Kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti gamta, savo aplinka, sužinosite pasiklausę „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas saugoti gamtą. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pokalbio temą ir pagrindinę mintį, keliamus tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovų nuomonę, bandysite suprasti išsakomas problemas, aptarsite ir vertinsite laidos dalyvių kalbėjimo stilių ir kalbos kultūrą.
Kur slypi kasdienybės akimirkų magija? Atsakymą rasite žaisdami „Kelionės“ žaidimą ir skaitydami Bruno Ferrero, Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės ir Akvilinos Cicėnaitės knygas. Žaisdami patirsite skaitymo malonumą, suvoksite pateiktus tekstus – įvardysite temą, pagrindinę mintį, pažinsite veikėjų charakterius, jų vertybes, išsiaiškinsite problemas – ir džiaugsitės bendravimo su artimaisiais akimirkomis vis prisimindami Bruno Ferrero žodžius: „Klausytis akimis – tai pasakyti žmogui: „Tu esi man svarbus.“
Dienoraštyje aprašysite svarbų įvykį ar problemą iš įvairių pozicijų panaudodami metodą „Šešios skrybėlės“.
Remdamiesi minčių žemėlapio metodu planuosite interviu klausimus, rašinio teiginius.
Parašysite į socialinį tinklalapį diskusinį straipsnį „Ar mylėti lengva?“, kuriame atskleisite savo požiūrį į įsimylėjusių žmonių tarpusavio santykius.
Sakoma, kad dienoraščio rašymas yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant sėkmės. Kas užrašo savo svajones ir laimėjimus, tas stiprina pasitikėjimą savimi.
Kaip praėjo Jūsų diena? Ką pavyko sužinoti, išmokti, pamatyti, išgirsti? Kuo norisi pasidžiaugti?
Papasakokite apie tai „Sėkmės dienoraštyje“.
Turbūt ne kartą esate girdėję, kad mūsų gimtoji kalba – viena gražiausių, skambiausių, archajiškiausių. Dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko pasakojimas padės suvokti, kodėl, jo žodžiais tariant, „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. O pasiklausę lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ atliekamos dainos „Leliumai“ suprasite, koks spalvingas gali būti žodis ir kaip senovinė liaudies daina skamba roko ritmu. Atlikdami užduotis mokysitės išgirsti ir suprasti svarbiausias mintis, pašnekovo išsakomas vertybines nuostatas, atpažinsite liaudies dainos žanrą, apibūdinsite kalbinę ir muzikinę raišką, atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Šiandien lietuvių galima sutikti visuose pasaulio kampeliuose. „Ar jūs iš Lietuvos?“, – dažnai klausiame nepažįstamojo keliaudami po svečias šalis. Sukursite komiksą – atskleisite, kaip galima išsiaiškinti žmogaus tapatybę ir sužinoti, kokios vertybės jam svarbios.
