Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Parašysite į socialinį tinklalapį diskusinį straipsnį „Ar mylėti lengva?“, kuriame atskleisite savo požiūrį į įsimylėjusių žmonių tarpusavio santykius.
Parašysite diskusinį straipsnį „Ar šiandien reikalinga poezija?“ Jame išsakysite savo požiūrį: ar šiandien verta kurti eilėraščius, skaityti poezijos knygas, dalyvauti poezijos šventėse.
Kaip gyveno, dėl ko džiaugėsi ar kentėjo gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, riteris Aivenhas ar indėnų vadas Vinetu? Sukursite komiksą, kurio pagrindas – istorinių literatūros kūrinių veikėjų pokalbis apie svarbias jų visuomenės problemas.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos žodžių, kuriuose yra supanašėjusių priebalsių, rašybos ir įterpinių, kreipinių skyrybos.
Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą.
Sukursite komiksą apie žmonių kelionę į kitą galaktiką. Vaizduosite netikėtas, keistas situacijas nepažįstamame pasaulyje.
Turbūt dar būdami maži pastebėjote, koks įvairus, įdomus ir spalvingas mūsų pasaulis. Norisi jį stebėti, pažinti, tyrinėti, įminti visas jo paslaptis. Ar tai įmanoma? O gal pakanka tik juo stebėtis ir žavėtis? Gal tai ir yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas? Atsakyti į šiuos klausimus padės žinomo šiuolaikinio lietuvių poeto Juozo Erlicko eilėraščiai „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2). Skaitydami juos mokysitės nusakyti kūrinio temą, keliamas problemas, pagrindinę mintį, aptarsite lyrinio subjekto emocinę būseną, ieškosite paslėptų kūrinio prasmių, nagrinėsite meninę raišką, apmąstysite svarbiausias autoriaus išsakomas idėjas.
Remdamiesi pasirinktu Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ epizodu pakeisite veiksmo eigos atomazgą ir sukursite kitokią Jurgos ir Girdvainio istoriją.
Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą, kuriame nurodysite temą, įvardysite pagrindinę mintį, problemą, pateiksite pagrindinius teiginius, argumentus.
Ar kada pagalvojote, kad visai šalia mūsų yra dar vienas pasaulis – daiktų pasaulis? Nors jame tarsi neegzistuoja žmogus, bet kažin ar šis pasaulis turėtų kokią prasmę be žmogaus fantazijos. Žiūrėdami tris trumpus filmukus apie keistą daiktų pasaulį bandysite įminti metaforų reikšmes. Atlikdami su filmais susijusias užduotis mokysitės nusakyti kūrinio idėją, gilinsitės į perkeltinės reikšmės vaizdus ir jų paskirtį. O užduočių lapas „Metaforų dirbtuvėlė“ ne tik primins, kas yra metafora, bet ir pakvies jas kurti ir papuošti jomis savo kasdienybę.
Ką viduramžių mieste galėjo veikti jo gyventojai: kunigaikštis, juokdarys, amatininkas, kilminga didikė? Aprašykite dieną viduramžių mieste pasirinkto veikėjo vardu.
Naudodamiesi patarimais ir Žinyno informacija prisiminsite, kad gaminimo eigą galima paaiškinti kaip instrukciją, ir mokysitės užrašyti šeimos pyrago receptą.
Naudodamiesi skaidrių pateiktimi pristatysite bendraamžiams kasdienybės akimirkas, patirtas kartu su artimiausiais žmonėmis.
Sukursite perskaitytos knygos reklamą bendraamžiams pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką.
Senovės lietuviai buvo labai artimi gamtai: didžiavosi plačiomis giriomis, saugojo, brangino ir net garbino medžius, o save laikė gamtos pasaulio dalimi. Šiandien girdime kalbant, kad esame nedraugiški aplinkai, kad būtina saugoti tai, kas mums dar liko. Kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti gamta, savo aplinka, sužinosite pasiklausę „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas saugoti gamtą. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pokalbio temą ir pagrindinę mintį, keliamus tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovų nuomonę, bandysite suprasti išsakomas problemas, aptarsite ir vertinsite laidos dalyvių kalbėjimo stilių ir kalbos kultūrą.
Lietuvių tautosakoje yra daug pasakojimų apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Bene vienas gražiausių – legenda apie Pilėnų gyventojus ir narsųjį jų valdovą kunigaikštį Margirį. Supratę, kad nepajėgs laimėti kovos, jie pasirinko mirtį. Ši istorija, tapusi savotišku pasyvaus lietuvių pasipriešinimo simboliu, įkvėpė ne vieną menininką, o kompozitorius Vytautas Klova pagal ją sukūrė operą „Pilėnai“. Išklausę LRT laidos „Mūsų miesteliai“ vedėjos Nijolės Baužytės pasakojimą apie Pilėnus ir Ūdrio ariją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir įsijautę į kūrinių vaizduojamąjį pasaulį aiškinkitės, kaip tas pasaulis kuriamas, kokios mintys ir vertybinės nuostatos išryškinamos.
Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) Žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.
Kaip smagu stebėti varžybas. Seki akimis žaidėjus, kiekvieną jų judesį, sulaikęs kvapą lauki, kas bus toliau. Patiko tai, ką pamatei, – džiaugsmingai šūkčioji, ploji, kad net delnai įskausta, nuvylė – nepatenkintas niurzgi, dūsauji, švilpi. Pasirodo, tokios gali būti ir poetų varžytuvės, konkursai, arba kitaip slemas. Kas yra slemas, kada ir kodėl atsirado šis judėjimas ir ką reiškia būti vadinamuoju slemeriu, sužinosite išklausę interviu su knygos „Slemas Lietuvoje!“ sudarytoju Dariumi Jurevičiumi. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pagrindinę mintį ir interviu tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovo nuomonę, bandysite suprasti keliamas problemas, prisiminsite literatūros istoriją, gretinsite ir lyginsite. Smagios pažinties su kitokia poezija!
Ar jau patyrėte bundantį pirmosios meilės jausmą? Ar žinote, kaip šis nuostabus jausmas atskleidžiamas literatūroje? Žaidimo veikėjai Rūta ir Vytenis atsakymų į klausimus ieškos skaitydami šias knygas: Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Žaisdami sužinosite, kaip rašyti apie jausmus, kad, anot K. Borutos, rašto ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu.Todėl aiškinsitės, kokį tikslą turėdami rašytojai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atlikdami užduotis įvardysite problemas, apibūdinsite veikėjus, suvoksite detalių svarbą tekste. Suprasite, kad meilė yra viena didžiausių vertybių, kuri „natūraliai išauga iš paprasčiausios gražios draugystės – kaip kad geltonas rožės žiedas išnyra iš tamsiai žalio ir kieto pumpuro“ (L. M. Montgomeri).
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį.
