Mokymosi objektų sąrašas

„Pasėk mintį ir nupjausi veiksmą, pasėk veiksmą ir nupjausi įprotį, pasėk įprotį ir nupjausi charakterį, pasėk charakterį ir nupjausi tikslą“, – teigia rašytojas Samuelis Smailas. Ar esi stipresnis už savo įpročius? Ar gali juos pakeisti, kad pasiektum savo tikslą ir įgyvendintum svajones?

Parašysite straipsnį – pateiksite patarimų, ką reikia daryti, kad pasiektum tikslą.

„Kokie platūs pasauliai / be kraštų be ribų – / žolėje, žemės saujoj / ar tarp liepos žiedų." Toks poeto Alio Balbieriaus eilėraščio pasaulis. Kokį pasaulį matote jūs? Naudodamiesi skaidrių pateiktimi bendraamžiams pristatysite skirtingais metų laikais stebėtą objektą (gėlę, vabalą, paukštį, debesis...) arba gamtos reiškinį (saulėtekį, lietų, vaivorykštę...).

Baltijos kelio istorija atgimė virtualioje erdvėje – kiekvienas lietuvis, Baltijos kelio dalyvis, kviečiamas pasidalyti prisiminimais apie šį istorinį įvykį ir įkelti tuos laikus menančią medžiagą į visam pasauliui prieinamą interneto svetainę.

Ar pažįstate žmogų, kuris buvo šių įvykių dalyvis?

Parenkite interviu su istorinio įvykio liudytoju ir išsaugosite istorinę medžiagą.

Kaip kūrybiškai perdirbti antrines žaliavas?

Sukursite instrukciją, kaip nereikalingą daiktą prikelti antram gyvenimui. Gaminimo eigos aprašymą iliustruosite nuotraukomis, paveikslėliais arba piešiniais.

Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite rašinio, straipsnio planą.

Kartu su filmo veikėja Mante aplankysite poetės Salomėjos Nėries memorialinį muziejų ir vartydami dienoraščio puslapius susipažinsite su šios lyrikės asmenybe. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kaip galima remiantis įvairiais šaltiniais charakterizuoti žmogų, suprasite, kodėl dienoraštis toks svarbus žmogaus gyvenime.

Ar pažįstate gamtos pasaulį? Keliaukite po jį žaisdami ir skaitydami Mikalojaus Husoviano, Selemono Paltanavičiaus, Algirdo Knystauto, Antano Ramono ir Igno Šeiniaus kūrinių ištraukas. Atlikdami pirmo lygio užduotis mokysitės šiuose tekstuose rasti informacijos apie žmonių ir gyvūnų pasaulio paslaptis. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Romualdo Granausko, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Antano Ramono ir Henriko Radausko kūrinių ištraukas ir stengsitės suvokti, koks ryšys sieja žmogų ir medį, mokysitės daryti išvadas. Skaitydami Antano Vaičiulaičio, Simono Daukanto, Vytauto Račicko ir Kristijono Donelaičio kūrinių ištraukas rasite informacijos apie dūzgiantį bičių pasaulį, darysite teksto visumą apibendrinančias išvadas, nusakysite, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama perteikti tam tikrą įspūdį.

Kaip seniau gamindavo maistą, skalbdavo ar lygindavo? Sukursite instrukciją, kaip naudotis senoviniu namų apyvokos daiktu.

Kodėl verta skaityti fantastinę literatūrą? Parengsite interviu su žmonėmis, kurie domisi fantastine literatūra, ir išsiaiškinsite jos prasmę (naudą).

Kaip nukeliauti į praeitį ir tapti svarbių įvykių dalyviu – vadovauti Trakų pilies statybai, dalyvauti 1937 metų Europos krepšinio čempionate ar stebėti istorija tampančius gamtos reiškinius?

Sukursite reportažą apie pasirinktą praeities įvykį remdamiesi faktais, pasakodami įtaigiai, tarsi būtumėte tų įvykių dalyvis.

Parašysite straipsnį „Iš kokių vadovėlių mokysis ateities mokinys?“ Rašydami remsitės internetiniais šaltiniais, bendraamžių apklausa, savo, kaip mokinio, patirtimi ir svajonėmis.

Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.

Ką gali žmogus? Jis gali saugoti gamtą...

Šiandien rengiama daug projektų ir socialinių akcijų: „Aš – žalias“, „Grynas.lt“, „Darom!” ir kt. Papasakosite apie aplinkos saugojimo projektą ir paskatinsite bendraamžius jame dalyvauti.

Kodėl žmonės nori pažinti pasaulį – kopia į kalnus, keliauja per vandenynus, pasiekia negyvenamas salas? Pažinti pasaulį ir pasirengti įspūdingoms kelionėms geriausiai padeda knygos. Kęstučio Kasparavičiaus pasaka „Sapnų katytė“ nukels jus į paslaptingą sapnų pasaulį ir išmokys išgirsti tylą. Daug nuotykių padės patirti Danielio Defo (Daniel Defoe) romanas „Robinzonas Kruzas“ ir Žiulio Verno (Jules Verne) romanas „Penkiolikos metų kapitonas“. Skaitydami Jurgos Ivanauskaitės knygą „Kelionių alchemija“ pajusite kelionių magiją ir išlaisvinsite sielą. Atlikdami užduotis mokysitės rasti informaciją, daryti apibendrinamąsias išvadas, aiškinsitės, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio.

Sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“. Išsiaiškinę gerumo paslaptį, išsakysite savo ir artimųjų nuomonę, ją pagrįsite argumentais ir pavyzdžiais iš skaitytų tekstų, iš asmeninės patirties.

Remdamiesi Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ išmintimi, savo mintimis ir pasirinktais paveikslėliais sukursite komiksą laimės tema.

Kur mažasis princas ieško laimės? Kokias tiesas pasako lapė ir kiti pasakos veikėjai? Koks klausimas padėtų išsiaiškinti šių žodžių prasmę: „O juk tai, ko jie ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje ar gurkšnyje vandens...“?

Sudarysite rašinio „Kaip tapti žaliu žmogumi?“, kuriame aptarsite žalio žmogaus ekologišką gyvenimo būdą, planą.

Ar žinote, kad juoku, kaip psichologiniu reiškiniu, domisi mokslininkai, kad tai rūpima, nors dar mažai tirta sritis? Neabejotina, kad juokas, humoras žmogui labai svarbūs. Apie juoką, jo reikšmę žmogaus gyvenime, gebėjimą juokauti skaitykite psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukas. Skaitydami ne tik sužinosite įdomių, netikėtų faktų apie juoką, humorą, bet ir mokysitės nusakyti teksto temą, formuluoti keliamas problemas, skirti faktą ir nuomonę, atpažinti autorės reiškiamą požiūrį. Reikia manyti, šis straipsnis jums padės kitomis akimis pažvelgti į juoką, suprasti, kaip svarbu yra juoktis ir juokauti.

Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.