Titulinis > Mokymosi objektai

Mokymosi objektų sąrašas


Ar kas nors gali suardyti, atrodytų, niekad nesibaigsiančią vienatvę? O gal kai kas priklauso ir nuo tavęs? Gal tas artumo stebuklas visai šalia, tiesiog tavo kieme? Apie tai kviečia pamąstyti animacinis filmas „Kada piešime perlinę vištelę?“ pagal to paties pavadinimo Bitės Vilimaitės novelę. Bandydami atsakyti į šiuos svarbius klausimus gilinsitės į veikėjų paveikslus, kino kalbą. Mokysitės suprasti, kaip filmo meninės detalės, vaizdai veda prie pagrindinės minties, vertybių suvokimo. Kūrybinėje užduotyje galėsite įsijausti į režisieriaus, aktoriaus ar scenografo vaidmenį.
Peržiūrėta: 18126

Kazys Binkis – lietuvių poetas, žurnalo „Keturi vėjai“ leidėjas, žaismingų ir nuotaikingų eilėraščių autorius. Jo jaunystė – ieškojimų ir smagių nuotykių metas. Ar norite apie jį sužinoti daugiau? Skaitykite Kazio Binkio ir jo bendražygių parašyto manifesto „Keturių vėjų pranašas“ ištrauką ir poeto eilėraštį „Vėjavaikis“. Sužinosite, kokius gyvenimo tikslus sau kėlė keturvėjininkai (save laikę moderniojo meno atstovais), apie kokią ateitį svajojo, kokia jiems atrodė tuometinė tikrovė. Skaitydami šiuos tekstus ieškosite detalių, padedančių kurti žaismingą nuotaiką, apibūdinsite manifesto ištraukos adresatą ir eilėraščio žmogų (lyrinį ), aptarsite šiuose kūriniuose išsakomas idėjas, vertybes, nagrinėsite, ko tekstui suteikia kalbinės raiškos priemonės.
Peržiūrėta: 7557

Kartu su filmo veikėja Mante aplankysite poetės Salomėjos Nėries memorialinį muziejų ir vartydami dienoraščio puslapius susipažinsite su šios lyrikės asmenybe. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kaip galima remiantis įvairiais šaltiniais charakterizuoti žmogų, suprasite, kodėl dienoraštis toks svarbus žmogaus gyvenime.
Peržiūrėta: 4582

Ar triukšminga miesto gatvė gali būti poetiška ir romantiška? Ar ji gali įkvėpti kurti? Filmas „Savi stogai“ kviečia ne tik pasiklausyti Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių apie Vilnių, bet ir įžvelgti grožį kasdienybėje. Atlikdami su filmu susijusias užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, atskleisti kūrinio temą ir idėją. Gilinsitės į eilėraščius, siesite juos su Juditos Vaičiūnaitės biografija, ieškosite poezijos ir kino kalbos sąsajų, mokysitės pažinti jų meninę kalbą. O užduočių lapas „Odė mano miestui / miesteliui / kaimui / gatvei“ pakvies remiantis pavyzdžiu sukurti lyrinį tekstą, skirtą artimiausiai, brangiausiai savo gyvenimo erdvei pašlovinti.

Peržiūrėta: 2419

Ar poezija gali būti žaisminga, smagi, pašėlusi? Gal dažniau reikėtų eilėraštį skaityti garsiai, kad žodis skambėtų gyvai, kad pajustume poezijos spalvas? Poezijai reikia „savo ausų ir akių“ – apie tai filmas „Slemas. Eilėraščio spalvos“. Žiūrėdami filmą susipažinsite su tokiu nevienareikšmiškai vertinamu kultūros reiškiniu kaip slemas – deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Sužinosite, kuo ypatingi slemerių eilėraščiai. Jei esate jaunatviškai pašėlę, kūrybingi, atlikę užduotis galbūt patys susigundysite įgyvendinti šią idėją klasėje ar mokykloje? Tai padaryti jums padės užduočių lape pateikiama medžiaga.
Peržiūrėta: 5294

Turbūt nėra stipresnio, labiausiai geidžiamo jausmo kaip meilė. Tik kodėl ji atneša ne tik laimę, bet ir skausmą, dramatiškus išgyvenimus? Apie tai kalbama animaciniame filme „Žilvinas ir Eglė“, sukurtame pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino kūrinį. Gilindamiesi į šią problemą pažinsite poezijos kalbą, aiškinsitės, kaip poetinis žodis išreiškiamas filmo vaizdais. Lyginsite kūrinį su jo įkvėpimo šaltiniu – lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Kūrybinė užduotis „Filmo scenarijus pagal meilės eilėraštį“ suteiks galimybę tapti filmo scenaristais ar net režisieriais.
Peržiūrėta: 7641

Ko gero, klausimai, kas yra laimė ir kaip tapti laimingam, yra amžini. Kiekvienas žmogus laimę supranta savaip. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, gal netgi nuo šalies, kurioje gyveni. Žinių radijo laidoje „Kodėl esame nelaimingi, nors gyvename neblogai?“ apie laimę diskutuoja laidos vedėjas Raigardas Musnickas ir jo pašnekovai: Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė ir filosofas Naglis Kardelis. Klausydamiesi laidos įrašo ir atlikdami užduotis mokysitės suprasti svarbią informaciją, išgirsti ir vertinti skirtingas nuomones, kelti probleminius klausimus, analizuoti tyrimų duomenis, atidžiai klausytis ir taisyklingai bei įtaigiai kalbėti. O gal išgirstos mintys padės sukurti savo laimės formulę?
Peržiūrėta: 3262

Nepaprastas žmogaus jausmas – meilė. Nelengva jį apsakyti ir išsakyti žodžiais. Galbūt todėl dažnai ji lyginama su muzika, daina, kur mylinčio žmogaus sielos stygos prabyla darniais, skambiais akordais. Klausydami kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmento „Meilės duetas“ turėsite galimybę pajusti, kaip muzika padeda išsakyti meilę vienas kitam. Kartu mokysitės suvokti roko operą kaip muzikos, poezijos, teatro bei kalbos sintezę: nusakysite temą, pagrindinę mintį, aptarsite kalbinę raišką, įvertinsite, kaip kompozitoriaus pasirinkta muzikinė forma padeda išreikšti veikėjų mintis ir vertybines nuostatas, apibūdinsite atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Peržiūrėta: 3832

Kas lengviau – pagauti vėją ar atskleisti eilėraščio prasmę? Kad bendraamžiams būtų paprasčiau įminti šią mįslę, sukursite atmintinę, kaip skaityti ar nagrinėti eilėraštį.
Peržiūrėta: 2258

Meilė – nuo seniausių laikų bene dažniausiai įvairių kūrėjų apdainuotas jausmas, kuris gali įveikti visas kliūtis. Kaip, kokia poetine kalba jis gali būti vaizduojamas, kokių žanrų kūriniai labiausiai tinka jį apdainuoti? Nepakartojamą meilės istoriją apie vandenų dukros ir žemės sūnaus meilę į savo garsiąją baladę „Jūratė ir Kastytis“ įpynė garsusis mūsų dainius Maironis. Skaitydami šį kūrinį stebėsite, kaip širdyje gimsta meilės jausmas, kuo jis nepaprastas, kokia poetine kalba vaizduojamas. Mokysitės rasti detales, kuriančias baladės nuotaiką, apibūdinančias veikėjus, sužinosite svarbiausius baladės, kaip ypatingo literatūros žanro, požymius, atpažinsite kalbinės raiškos priemones, nusakysite jų vaidmenį tekste. Apie šį garsų Maironio kūrinį yra rašęs ne vienas literatūros tyrinėtojas, todėl šalia baladės pateikiama ištrauka iš literatūros tyrinėtojos Vandos Zaborskaitės knygos „Eilėraščio menas“. Skaitydami ją suprasite, kodėl toks įtaigus šis pasakojimas apie Jūratę ir Kastytį, kokiomis poetinėmis priemonėmis kuriama nepaprasta kūrino nuotaika. Mokysitės nusakyti autorės požiūrį, skirti faktą ir nuomonę, sužinosite, kokie ryškiausi šios garsiosios Maironio baladės bruožai.
Peržiūrėta: 12577

Dienoraštyje aprašysite dienos įvykius „aukštyn kojom“, atbula laiko seka.

Peržiūrėta: 2696

Sakoma, kad dienoraščio rašymas yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant sėkmės. Kas užrašo savo svajones ir laimėjimus, tas stiprina pasitikėjimą savimi.

Kaip praėjo Jūsų diena? Ką pavyko sužinoti, išmokti, pamatyti, išgirsti? Kuo norisi pasidžiaugti?

Papasakokite apie tai „Sėkmės dienoraštyje“.

Peržiūrėta: 3391

„Pažinti Tėvynės neįmanoma, jeigu po ją nekeliausi. Tai pats universaliausias ir tvirčiausias pažinimo būdas“, – yra sakęs žinomas geografas Rimantas Krupickas. Kurdami dienoraštį papasakosite, kokią Lietuvą pažinote, kokios patirties įgijote keliaudami.
Peržiūrėta: 2885

„Tau rūpi faktai. O žmogus?‟ – klausia Baltas metraštininkas Juodo metraštininko Justino Marcinkevičiau dramoje „Mindaugas“. Pasirinkite istorinį įvykį ir papasakokite jį Balto ir Juodo metraštininko vardu.
Peržiūrėta: 3113

Dienoraštyje aprašysite svarbų įvykį ar problemą iš įvairių pozicijų panaudodami metodą „Šešios skrybėlės“.
Peržiūrėta: 3424

Poezija – tai žaidimas kalba. Ar lengva suprasti tą kalbą? Skaitydami poezijos tekstus pasižymėsite citatas ir savo apmąstymus dvipusiame dienoraštyje.
Peržiūrėta: 1944

Ar įsivaizduojate gyvenimą nerealiu laiku nerealiame pasaulyje?

Remdamiesi kibernetinės fantastikos bruožais sukursite dienoraščio įrašą pagal pateiktą pradžią.

Peržiūrėta: 2291

Skaitydami kūrinį užpildykite pasirinkto veikėjo stebėjimo lapą, kuriuo remdamiesi galėtumėte sukurti jo dienoraštį. Lape į klausimus atsakykite pasirinkto veikėjo vardu.
Peržiūrėta: 2271

„Pasaulį galime arba sugriauti, arba pagydyti. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.“ (Luiza L. Hei; Louise L. Hay) Ar diskutuodami „Kodėl verta (neverta) dalyvauti žaliosios savanorystės veikloje?“ ieškote galimo problemos sprendimo, ar stengiatės susitarti? Kad diskusija pavyktų, parengsiite diskusijos dalyvio lapą.
Peržiūrėta: 2305

Turbūt ne kartą esate girdėję, kad mūsų gimtoji kalba – viena gražiausių, skambiausių, archajiškiausių. Dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko pasakojimas padės suvokti, kodėl, jo žodžiais tariant, „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. O pasiklausę lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ atliekamos dainos „Leliumai“ suprasite, koks spalvingas gali būti žodis ir kaip senovinė liaudies daina skamba roko ritmu. Atlikdami užduotis mokysitės išgirsti ir suprasti svarbiausias mintis, pašnekovo išsakomas vertybines nuostatas, atpažinsite liaudies dainos žanrą, apibūdinsite kalbinę ir muzikinę raišką, atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Peržiūrėta: 2901
Pasirinkite veiklas: