Titulinis > Žinynas

Žinynas

Visi a b c d e f g h i į j k l m n o p r s t u v
Realybė – tikrovė; visa, kas iš tiesų egzistuoja.
Peržiūrėta: 332
Recenzija – žurnalistikos ir literatūros žanras, kuriam būdingas kritinis ar aiškinamasis naujo meno kūrinio: literatūros kūrinio, dailės, fotografijos parodos, spektaklio, kino filmo – įvertinimas.
Peržiūrėta: 2285

Recèptas (lot. receptum – garantija):

1. rašytinė gydytojo paskyra, pagal kurią vaistininkas pagamina vaistus arba išduoda gatavus, o ligonis juos vartoja gydytojo nurodytu būdu;

2. kulinarijoje – kurio nors valgio sudėtis ir gaminimo būdas;

3. perkeltinė prasmė: patarimas, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.

(Tarptautinių žodžių žodynas. Sudarė Valerija Vaitkevičiūtė. Vilnius: „Žodynas“, 2001)

Peržiūrėta: 346
Reklama – žinių, duomenų apie ką nors skleidimas, norint išpopuliarinti, išgarsinti ką nors, padidinti paklausą. Reklama siekiama skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus užsakymus, už ją kokiu nors būdu atsilyginama.
Peržiūrėta: 609
Remarka – autoriaus pastaba aktoriui ar režisieriui dramos kūrinyje.
Peržiūrėta: 1130

Reportažas (pranc. reportage iš angl. report – pranešti) – operatyvi informacija spaudai, radijui, televizijai, kino kronikai apie dienos įvykius, kurių stebėtojas arba dalyvis yra pats reportažo autorius.

(Tarptautinių žodžių žodynas. © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985)

Peržiūrėta: 864
Retorinis klausimas – klausiamasis sakinys, nereikalaujantis atsakymo, o tik išreiškiantis emocingą teigimą ar neigimą. Retorinis klausimas dažniausiai lieka neatsakytas – atsakymą į jį turi suvokti pats klausytojas arba skaitytojas. Kartais į tokį klausimą atsako pats autorius. Retoriškai klausdami savo mintį perteikiame su ryškia emocija, stipraus jausmo išgyvenimu. Retoriniu klausimu dažnai kreipiamės į čia nesantį asmenį arba tarsi kreipiamės patys į save.
Peržiūrėta: 18300
Retorinis kreipinys – kreipimasis į čia nesantį asmenį ar veikėją arba į tokį veikėją, kuris nėra žmogus.
Peržiūrėta: 5132
Retorinis sušukimas – šaukiamasis sakinys, kuris itin emocingai išreiškia mintį: Kaip gražu dabar laukuos! Kad kas nors ateitų dabar pas mane! Retoriškai sušukdami savo mintį perteikiame su ryškia emocija, stipraus jausmo išgyvenimu. Retoriniu sušukimu dažnai kreipiamės į čia nesantį asmenį arba tarsi patys į save.
Peržiūrėta: 8775

Romanas – epikos žanras, didelės apimties, laisvos sandaros pasakojamasis kūrinys. Romanas nuo novelės (apsakymo) ar apysakos skiriasi ne tik savo apimtimi, bet ir veikėjų gausa, jame išryškėja ne viena siužetinė linija (kelių svarbiausių veikėjų istorijos). Iš visų literatūros žanrų romanas kompleksiškiausias: jame tyrinėjama daugiabriaunė realybė. Veikėjai romane neišvengiamai susiduria, veiksmas vyksta daugelyje vietų, laikas nuolat kinta. Šis visa ko gausumas – svarbiausias romano bruožas.

Peržiūrėta: 5034

Romantinis kūrinys – tai kūrinys, siejamas su romantizmu (XVIII a. pabaigos–XIX a. vidurio literatūros kryptimi). Romantizmui būdinga: a) žavėjimasis gamtos grožiu; b) jausmų aukštinimas (jausmai svarbesni už intelektą); c) žavėjimasis stipria, drąsia, jausminga, vieniša, išskirtine asmenybe; d) domėjimasis praeitimi (ypač viduramžiais); e) ypatingas dėmesys liaudies kūrybai; f) potraukis į egzotiką, keistenybes, paslaptis.

Žymiausi lietuvių romantikai ir jų kūriniai: Antanas Baranauskas, poema „Anykščių šilelis“; Maironis, eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“, poema „Jaunoji Lietuva“; Vincas Pietaris, romanas „Algimantas“.

Peržiūrėta: 2375
Pasirinkite veiklas: