Eilėraščio analizė

Eilėraščio analizė skiriasi nuo prozos ir dramos kūrinių analizės. Kadangi eilėraštyje nėra išplėtotos fabulos nė veikėjų charakterių, tai bandymai ieškoti šių komponentų kūrinyje ir juos analizuoti neatitiktų lyrinio kūrinio esmės, jo struktūros savitumo, specifikos. Analizuojant eilėraštį vaizduojamasis plastinis pasaulis aptariamas tiek, kiek jis padeda išreikšti lyrinio „aš“ subjektyvumą, jo emocijas, nuotaikas, mintis, žodžiu, tai, kas vadinama lyriniu išgyvenimu. Detalizuojant šią tezę pasakytina, kad turėtų būti apžvelgiami ar plačiau interpretuojami šie kūrinio struktūros klodai ir komponentai:

1. Turinys (tema, motyvai, problema, idėjinis emocinis įprasminimas).

2. Lyrinis „aš“ (lyrinis subjektas), jo reiškimosi formos (kalba savo, kito žmogaus, žmonių grupės, suasmeninto gamtos, kosmoso kūno, daikto vardu ir pan.).

3. Poetinis išgyvenimas, jo pobūdis, raida – lyrinis vyksmas, minties ir jausmo kelias (stiprėjantis ryžtas, didėjantis džiaugsmas ar sielvartas, gilėjantis liūdesys, prieštaringų minčių ir jausmų kaita, dvasinės būsenos svyravimai, subtili jausmų ir nuotaikos vibracija ir t. t.).

4. Meninis vaizdas, jo pobūdis: girdimasis (akustinis), matomasis (vizualus), liečiamasis ir kt.; spalvos, garso prasmė kūrinyje.

5. Psichologiniai vaizdų atsiradimo veiksniai: stebėjimas („Laukas, kelias, pieva, kryžius, / Šilo juosta mėlyna...“), jausmas („Aš nenoriu mirti / Nei žemelėj pūti...“), vaizduotė („Per naktį / Kukučio ausy / užaugo smagi kumelaitė...“), samprotavimas („Kiek daug tylėjimo gamtoj...“).

6. Atskirų vaizdo dalių, taip pat vaizdo ir deklaracijos ryšys (paralelė, kontrastas, apibendrinimas; loginis nuoseklumas, asociacijos ir pan.).

7. Vaizdų atskleidimo būdas (lyrinis monologas, lyrinis pasakojimas, lyrinis dialogas, disputas, deklaracija, „piešinys“ ir kt.).

8. Eilėraščio laikas ir erdvė.

9. Kompozicija:

a) kūrinio apimtis, strofikos ypatybės;

b) posmų ir vaizdų, posmų ir frazių santykis;

c) eilėraščio pradžios ir pabaigos ypatybės, struktūrinė dominantė ir kt.;

d) kompozicijos formos: anaforinė, epiforinė (eilėraščio posmai baigiasi ta pačia eilute), žiedinė, spiralinė, tema su variacijomis ir kt.;

c) bendros kompozicijos ypatybės (glausta, ištęsta, su atsišakojančiais motyvais ar be jų ir pan.).

10. Kūrinio kalba – vienas svarbiausių eilėraščio komponentų. Žodis sintetina prasmę ir vaizdą, melodiją, ritmą ir garsinį skambėjimą. Eilėraštis – mažas kūrinys, ir jame matomas ne tik kiekvienas žodis, bet ir kiekvienas garsas. Aptartinos bendros stilistinės žodžio ypatybės – vaizdingumas, paprastumas (ar įmantrumas), emocingumas ir kt. Eilėraštyje žodis įgauna naujų reikšmių ar naujų reikšmės niuansų. Paprastai linkstama į perkeltinį žodžių vartojimą; ypač populiari metafora. Analizuojant būtina išryškinti pagrindinių fonetinių, leksinių semantinių, sintaksinių ir grafinių figūrų prasmę kūrinyje.

11. Ritmas. Eilėraščio ritmas, kaip sakyta, subalansuotas, ryškus, jo esminis faktorius – metras. Analizuojant eilėraštį apibūdinamas metras, eilėdara, rimų, rimavimo ypatybės, jų funkcijos ir meninis rezultatas.

12. Intonacija, pagrindinis kalbėjimo tonas (švelnus, irzlus, kandus, piktas, apsimestinis ir t. t.).

13. Eilėraščio žanras ir tipas tematikos, intonacijos ir, jeigu įmanoma, kitais aspektais.

Išvardyti kūrinio komponentai nėra analizės planas. Analizę galima pradėti nuo bet kurio eilėraščio komponento, bet kurio struktūros klodo aptarimo. Tyrinėtojas pasirenka jam patogiausią, įdomiausią kelią į kūrinio visumos žvalgymus. Dažnai analizė pradedama aptariant tai, kas kūrinyje yra efektyviausia, įspūdingiausia. Analizuojant laikomasi turinio ir formos sąveikos, kūrinio elementų ryšių ir integralumo išryškinimo principų.

Pagaliau, analizuojant eilėraštį reikėtų pastebėti, pajusti tą sunkiai struktūros ypatybėmis paaiškinamą, iš kūrinio spinduliuojančią, žmogų veikiančią meninę jėgą, kurią literatūrologas Vytautas Kubilius yra pavadinęs vidine eilėraščio šviesa.

(Valerija Ramonaitė. Literatūros mokslo įvado pagrindai. Šiauliai: Šiaulių universiteto l-kla, 1999, p. 91)