Pastraipa

Pastraipa – rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties, – yra teksto struktūros elementas. Jos forma sako, kad joje esanti medžiaga yra nuosekliai išdėstyta, vientisa pagal savo mintį ir svarbi kaip atskiras argumentavimo žingsnis. Todėl kiekviena pastraipa rašoma naujoje eilutėje: atitraukimas nuo krašto – tai skyrybos ženklas, rodantis, kad prasideda nauja mintis. Dėl tos pačios priežasties nekalbama nieko, kas nepriklausytų tai pastraipai. (Zita Nauckūnaitė, „Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai“. Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2002, 76 p.)