Priedėlio skyryba. Privalomosios taisyklės

Priedėlis – derinamasis pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas su pažymimuoju žodžiu bent linksniu. Priedėlis gali eiti prieš pažymimąjį žodį ar po jo.

1. Neišplėstas arba išplėstas priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas kableliais arba brūkšniais.

Mes, mokiniai, turime atkakliai mokytis.

Vilija, mūsų upelių motutė, dugną tur aukso, veidą kaip dangų.

Petras Gylys – Juozo sūnus – gerai baigė aštuonias klases.

Geriausias sportininkas buvo Giedrius Rumbutis – mano bendraklasis.

2. Prieš pažymimąjį žodį einantis priedėlis neskiriamas.

Rašytoja Žemaitė yra visiems žinoma.

Mūsų kaimynas Stanislovas kruopščiai prižiūrėjo visus aplink namą augančius medelius.

3. Išplėstas priedėlis arba du ar daugiau neišplėstų priedėlių, einančių prieš įvardžiu išreikštą pažymimąjį žodį, atskiriami kableliu.

Nagingas kalvis, jis niekada nelikdavo be uždarbio.

Stipruolis, vikruolis, jis per fizinio lavinimo pamokas mokytojo buvo tik giriamas.

4. Priedėliai su jungiamąją paskirtį turinčiais žodžiais ypač, arba, vadinamasis, labiausiai, daugiausia, dažniausiai, greičiausiai, kaip antai (kaip ta pačia reikšme), tai yra, būtent, pavyzdžiui, bent ir kt. išskiriami kableliais.

Fonetiką, arba garsų mokslą, reikia gerai mokėti.

Mūsų mokiniai, ypač aštuntokai, yra geri slidininkai.

Abu Keduliai, o ypač senis, su įtaringu nepasitenkinimu žiūri į Balsius.

Aplink jį, kaip žymiausią kaimo ūkininką, susėdę kaimynai.

PASTABA. Išskiriame jungiamuoju žodžiu einantį įterpinį.

Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, šuo, stebina savo prieraišumu.