Prieveiksmių reikšmė ir skyriai

PRIEVEIKSMIŲ REIKŠMĖ

Prieveiksmis yra savarankiška nekaitoma kalbos dalis, paaiškinanti veiksmažodį, būdvardį ar kitą prieveiksmį. Prieveiksmis reiškia veiksmo aplinkybę arba ypatybės ypatybę. Žodis prieveiksmis sudarytas iš dviejų žodžių: prie ir veiksmas.

Prieveiksmiai atsako į klausimus kaip? kada? kur? kiek? keliese? kodėl? Ir patys prieveiksmių klausimai yra prieveiksmiai.

Dažniausiai prieveiksmiai aiškina asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas (šauniai pasidarbavo, narsiai kovodami), bet gali aiškinti ir būdvardžius (labai skanus, tamsiai žalias), kitus prieveiksmius (labai gerai, visai arti), kai kuriuos daiktavardžius (pernai metais, visai vyras).

Sakiniuose prieveiksmiai eina įvairiomis aplinkybėmis.

PRIEVEIKSMIŲ SKYRIAI

Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į šiuos skyrius:

Būdo (kaip? kokiu būdu?): tiesiai, aiškiai, palengva, staiga, įstrižai, galvotrūkčiais, iš lėto, be galo, kitaip, visiškai...

Kiekybės (kiek? kiek kartų? keliese?): daug, trissyk, gana, dviese, keliese, užtektinai, tiek, šiek tiek...

Vietos (kur? iš kur?): toli, kairėn, netoliese, iš tolo, kur ne kur, namie, pasroviui, pakeliui, pavėjui, ten, visur...

Laiko (kada? kuomet? kuriuo laiku? nuo kada? iki kada? kelintą kartą? kaip dažnai?): anuomet, anąkart, kasdien, iš mažens, kada ne kada, niekada, tada, visada, neilgam, nuolat, kada ne kada, nuo seno...

Priežasties ir tikslo (kodėl? dėl kurios priežasties? kuriuo tikslu?): dėl ko, kažkodėl, tyčia, todėl, užtat, tyčiom, kažin kodėl...

Yra ir tokių prieveiksmių, kuriems visai tinkamų klausimų nėra. Jie rodo veiksmo vietos, būdo ar laiko kitimą, ėjimą kuria nors linkme ir todėl vadinami linkmės prieveiksmiais: artyn, tolyn, rudeniop, žemyn, vakarop, galop...