Veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai: daryba ir rašyba

Dalyviai yra dviejų rūšių: veikiamieji ir neveikiamieji. Veikiamaisiais dalyviais reiškiama ypatybė, kylanti iš paties veikėjo veiksmo (bėgantis sportininkas, sužaliavusi pieva), o neveikiamaisiais – iš kito veikėjo veiksmo (vaiko rašoma knyga, statybininkų pastatytas namas).

Veikiamieji dalyviai turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį, būsimąjį, neveikiamieji – tris: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį.

VEIKIAMŲJŲ DALYVIŲ DARYBA

1. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių esamojo laiko kamieno su priesagomis -(i)ant-, -int- ir linksnių galūnėmis; trumposios vyriškosios giminės vardininko formos turi galūnes -(i)ąs, -įs, -ą, -į:

einąs, einantis, einanti; plaukiąs, plaukiantis, plaukianti; tylįs, tylintis, tylinti.

2. Būtojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga -(i)us- ir linksnių galūnėmis, tik vyriškosios giminės vardininkai kitokie – su galūnėmis -ęs, -ę:

grįžęs, grįžusi; plaukiojęs, plaukiojusi; stebėjęs, stebėjusi; vežiojęs, vežiojusi.

3. Būtojo dažninio laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių būtojo dažninio laiko kamieno su priesaga -(i)us-, jų vyriškosios giminės vardininkai turi galūnes -es, -ę:

matydavęs, matydavusi; skalaudavęs, skalaudavusi.

4. Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių būsimojo laiko kamieno su priesaga -iant-; trumposios vyriškosios giminės vardininko formos turi galūnes -iąs, -ą:

eisiąs, eisiantis, eisianti, stebėsiąs, stebėsiantis, stebėsianti, vešiąs, vešiantis, vešianti.

NEVEIKIAMŲJŲ DALYVIŲ DARYBA

1. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių esamojo laiko trečiojo asmens su priesaga -m-: esamas, esama; beriamas, beriama; brėžiamas, brėžiama; mylimas, mylima .

2. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi iš bendraties kamieno su priesaga -t-: būtas, būta; eitas, eita; matytas, matyta; žiūrėtas, žiūrėta.

3. Būsimojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi iš veiksmažodžių būsimojo laiko antrojo asmens su priesaga -m-: būsimas, būsima.

VEIKIAMŲJŲ IR NEVEIKIAMŲJŲ DALYVIŲ RAŠYBA

• Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumpųjų formų galūnėse rašome nosines raides (i)ą, į: kalbąs, kalbą; šaukiąs, šaukią; mylįs, mylį; eisiąs, eisią; dirbsiąs, dirbsią. Vardininko ilgųjų formų galūnėse nosinės raidės nerašomos: kalbantis, kalbantys, mylintis, mylintys; šauksiantis, šauksiantys.

• Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių daugiskaitos vardininko galūnė yra -ys, jei vienaskaitos vardininko galūnė yra -is: bėgantis – bėgantys, žiūrintis – žiūrintys, sakantis – sakantys; bėgsiantis – bėgsiantys, nešiantis – nešiantys, sakysiantis – sakysiantys.

• Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių linksnių, išskyrus trumposios formos vyriškosios giminės vardininką, kamiene rašome ia: laukianti, laukiantis, laukiančios, laukiantys; lauksianti, lauksiantis, lauksiančios, lauksiantys.

• Būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės yra -ęs, -ę: dirbęs, dirbę; laikęs, laikę; turėjęs, turėję; plasnodavęs, plasnodavę; vaitodavęs, vaitodavę.

• Būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko veikiamųjų dalyvių visų linksnių (išskyrus vyriškosios giminės vardininką) priesaga yra -(i)us-: ėjusio, ėjusiam, ėjusį; eidavusio, eidavusiam, eidavusį; mačiusi, mačiusios, mačiusiai.

• Veikiamųjų dalyvių linksnių galūnėse rašome ia, kai linksniuojamųjų žodžių vardininko galūnė nėra -ė: dirbančiam, dirbančiai (nes dirbantis, dirbanti); dirbusiam, dirbusiai, dirbusią (dirbęs, dirbusi); dirbsiančiam, dirbsiančias (dirbsiantis, dirbsianti).

• Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi iš esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių su priesaga -m- ir išlaiko esamojo laiko veiksmažodžių rašybą: skleidžiamas (skleidžia), renčiamas (renčia), girdimas (girdi).

• Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai išlaiko bendraties kamieną: skleistas, skleista (skleisti); ręstas, ręsta (ręsti); matytas, matyta (matyti).

ĮVARDŽIUOTINIŲ DALYVIŲ DARYBA IR RAŠYBA

Dalyviai, kaip ir vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžiai, kelintiniai skaitvardžiai, kai kurie įvardžiai gali būti įvardžiuotiniai: rašantysis, rašančioji, valgomasis, nepažįstamoji.

Įvardžiuotiniai dalyviai daromi ir rašomi taip pat kaip ir įvardžiuotiniai būdvardžiai (žr. mokymosi objektą „Įvardžiuotinių formų galūnių rašyba“, Nr. 769)

SANGRĄŽINIŲ DALYVIŲ DARYBA IR RAŠYBA

Sangrąžiniai dalyviai daromi tik iš sangrąžinių veiksmažodžių: pasirašąs, pasirašantis, pasirašanti (pasirašo); pasirašęs, pasirašiusi (pasirašė); pasirašydavęs (pasirašydavo), pasirašysiąs (pasirašysi), pasirašytas (pasirašyti); rašąsis (rašosi), rašęsis (rašėsi), rašydavęsis (rašydavosi).

Sangrąžinių dalyvių priesagų rašyba tokia pat kaip ir nesangrąžinių.