Veiksnys ir jo reiškimo būdai

Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? Veiksniu paprastai pasakomas asmuo arba daiktas, kuris ką nors veikia (veikė, veikdavo...), koks nors ar kas nors yra (buvo, būdavo...).

Saulė kaitina be jokio vėjelio. Kas kaitina? – saulė.

Jie tuojau atplauks. Kas atplauks? – jie.

Veiksniai (saulė, jie) pateiktuose sakiniuose turi savo tarinį (kaitina, atplauks). Be tarinių veiksniai nesudarytų sakinio gramatinio centro.

Pagrindiniai veiksnio reiškimo būdai:

– Daiktavardžio vardininkas: Diena juokiasi iš nakties darbo.

– Įvardžio vardininkas: Visi ilgai žiūrėjo į degantį laužą.

– Būdvardžio vardininkas: Aklas aklą netoli tenuves.

– Skaitvardžio vardininkas: Du bėga, du veja.

– Dalyvio vardininkas: Atėjusysis kreipėsi į mokytoją.

– Veiksmažodžio bendratis: Mokytis – mano pareiga.

– Padalyvis: Buvo girdėti dainuojant.

Veiksnys gali būti reiškiamas ne tik vienu savarankišku žodžiu, bet ir dviejų ar kelių žodžių junginiu, samplaika ar net posakiu:

Prie tilto stovėjo žmonių būrelis.

Daugumas gyventojų buvo plento darbininkai.

Mes visi mokomės gyventi ir dirbti.

Mes su Stepuku sukom žilvičio švilpukus.

Buvo matyti liepsnos kylant.

Vilniaus universitetas buvo įkurtas 1579 metais.

Tarp kalnų tyvuliavo ežerai ežeriukai.

Netrukus pasigirdo „Atskrend sakalėlis per žalią girelę...“

Įsidėmėtina, kad pažyminys, apibūdinantis veiksnį, nėra jo sudėtinė dalis. Plg.: Atėjo šalta žiema. Tolimas svečias visada laukiamas.