Titulinis > Mokytojo biblioteka > Kasdienybės magija. Mokytojo biblioteka

Mokytojo biblioteka

Kasdienybės magija. Mokytojo biblioteka

Kada kasdienybė sušvinta magiškomis spalvomis? Kas magiškai įsirėžia į atmintį: trumputė žavi akimirka ar didelis stebuklas? Tema „Kasdienybės magija“ kviečia apie tai pamąstyti atliekant įvairias veiklas.

Skaitydami Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“, žiūrėdami animacinį filmą, sukurtą Bitės Vilimaitės novelės „Kada piešime perlinę vištelę?“ motyvais mokiniai aiškinsis, kas būdinga psichologinei literatūrai, novelės žanrui, aptars, kaip kiekviena novelės detalė veda į žmogaus vidinį pasaulį. Klausant literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju Gendručiu Morkūnu, bus ugdomi atidaus klausymo gebėjimai: mokiniai mokysis suprasti temą, tikslą ir pagrindinę mintį, pašnekovo vertybines nuostatas, aiškinsis, kas būdinga interviu žanrui. Žaidimas „Kelionė“ skatins perskaityti Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės, Akvilinos Cicėnaitės, Bruno Ferrero knygų ištraukas, kurios padės atskleisti kasdienybės žavesį. Siūloma įvairių kūrybinių užduočių: mokiniai gali kurti pristatymą ir istoriją apie įsimintiniausias kasdienybės akimirkas, komiksą apie sekmadienio rytą namuose, užrašyti gardaus pyrago receptą, rengti interviu, kuriuo remiantis galima rašyti rašinį apie gerumą. Siūloma kurti diskusinį straipsnį apie tarpusavio santykius, kurį susiplanuoti padės minčių žemėlapis. Kad tekstai būtų kuriami taisyklinga kalba, mokomasi rašyti linksniuojamųjų kalbos dalių linksnių galūnes, atpažinti visas sakinio dalis ir skirti vienarūšes sakinio dalis su apibendrinamaisiais žodžiais.

„Skaitau“ veikla. „Novelės pasaulyje“

Siūloma skaityti prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“ ir gilintis į novelės potekstę, apmąstyti, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skatinama sužinoti ar pakartoti ir literatūros teorijos dalykus: mokytis nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarti svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.

Užduotys skiriamos ugdyti mokinių teksto skaitymo ir suvokimo įgūdžius. Jos gali būti skiriamos mokiniams kaip savarankiškas darbas pamokoje nagrinėjant Bitės Vilimaitės kūrybą – novelių rinkinį „Papartynų saulė“. Pateikiamą novelę galima rasti skaitmeninėje bibliotekoje 5–8 klasėms (http://intranet2.almali.lt/skb/), kur yra galimybė ne tik skaityti tekstus, bet ir juos išklausyti, arba knygoje „Papartynų saulė“ (Bitė Vilimaitė, Papartynų saulė. Vilnius: „Tyto alba“, 2002).

Skaitydami novelę „Kačiukas“ mokiniai gilinsis į veikėjų būsenas, jausmus, į tai atspindinčias novelės detales. Mokysis atpažinti Bitės Vilimaitės novelės žanro ypatumus, išsiaiškins, kas būdinga psichologinei literatūrai, nusakys teksto temą, pagrindinę mintį, problemas, išsakomas vertybes.

Atlikdami 1 lygio užduotis mokiniai, žymėdami tekste reikiamas detales, faktus, mokysis apibūdinti veikėjus, nusakys tam tikro jų elgesio priežastis, parinkdami tinkamą atsakymą nustatys teksto temą, atpažins svarbiausius kūrinio siužeto elementus, remdamiesi pateiktais atsakymais paaiškins novelės pabaigos prasmę.

Atlikdami 2 lygio užduotis gilinsis į veikėjų būsenas, jausmus, jų kaitą, remdamiesi pateiktais atsakymų variantais nusakys teigiamas vertybes.

3 lygio užduotimis siekiama atkreipti dėmesį į detales, kuriančias tam tikrą nuotaiką, grupuojant pateiktus atsakymus, bus mokomasi atpažinti kūrinio problemas ir pagrindinę mintį, paaiškinti novelės pavadinimo prasmę, parenkant tinkamus žodžius ir žodžių junginius, nustatyti ryškiausius Bitės Vilimaitės psichologinės novelės bruožus.

Atlikus užduotis yra galimybė pasitikrinti, ar atsakyta teisingai, ir, jei suklysta, mėginti dar kartą atlikti tą pačią užduotį. Prireikus, informacijos galima ieškoti Žinyne, tad mokytojas čia gali būti tik savarankiškos mokinių veiklos stebėtojas, o prireikus – ir konsultantas.

„Klausau“ veikla. „Interviu su rašytoju“

Klausyti siūlomas literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju, fizikos mokslų daktaru Gendručiu Morkūnu. Interviu, pavadintas „Mebliuoti kambariai miške ir pievoje“, buvo publikuotas 2009 m. žurnale „Rubinaitis“.

Mokymosi objektą sudaro klausyti interviu ir dvylika skirtingų lygių užduočių.

Prieš skiriant šias užduotis, mokiniams reikėtų paaiškinti, kaip svarbu mokytis sąmoningai ir aktyviai klausytis. Galima kartu apgalvoti tolesnę veiklą ir padėti pasirinkti tinkamas aktyvaus klausymosi strategijas: priminti, kad jei nori išgirsti ir suprasti, kas sakoma, būtina nusiteikti, prieš klausant tekstą, atidžiai perskaityti užduoties formuluotę, paisyti čia iškelto tikslo, patarimų, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, o galbūt ir pasižymėti svarbią informaciją.

Šis MO ypač parankus formuojant mokinių požiūrį į pasaulį, ugdant jų vertybines nuostatas, taip pat mokantis atskirti faktą ir nuomonę, pastebėti interviu žanro ypatumus ir privalumus.

1 lygio užduotys moko nusakyti temą, atpažinti faktą ir nuomonę, įvertinti teiginių teisingumą, surasti informaciją tekste.

2 lygio užduotimis prašoma nusakyti pagrindinę mintį ir interviu tikslus, vertinti, interpretuoti: įvardyti vertybines nuostatas, atskleisti rašytojo požiūrį į pasaulį, suprasti ir paaiškinti potekstę.

3 lygio užduotimis mokoma atpažinti žanrinius interviu požymius ir privalumus, mintis reikšti sklandžiai, siūloma lyginti kelis tekstus: interviu ir rašytojo knygos „Grįžimo istorija“ mintis, Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) (Lietuvių kalbos kursas 5–6 klasėms „Klausau“ MO) ir Gendručio Morkūno prisiminimus.

Išklausyti šį tekstą ir atlikti užduotis būtų naudinga prieš atliekant „Kuriu“ veiklos užduotis – rengiant interviu su tėvais ir rašant samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“.

„Žiūriu“ veikla. „Kada piešime perlinę vištelę?“

Mokymosi objektą sudaro animacinis filmas pagal Bitės Vilimaitės novelę „Kada piešime perlinę vištelę?“, dvylika skirtingų lygių sąveikiųjų užduočių ir užduočių lapas.

1 lygio užduotys sudaro sąlygas aptarti filmo siužetą ir veikėjus. Čia vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į veikėjų charakterius, bet ir į jų tarpusavio santykius. Jeigu filmas žiūrimas klasėje, prieš atliekant 1 lygio užduotis, vertėtų pirmiausia pasiūlyti mokiniams išsakyti savo įspūdžius, mintis, kilusias žiūrint filmą.

2 lygio užduotyse dėmesys skiriamas kūrinio struktūrai, filmo ir novelės žanriniams ryšiams, interpretacijai. 

3 lygio užduotys tarsi pratęsia 2 lygio užduotyse pradėtą veiklą, tik čia pereinama prie meninės filmo raiškos aptarimo. Tad jas verta laikyti vienu mokymosi etapu – gilesne kūrinio analize. Norint labiau įsigilinti į filmo garso takelį, galima jį perklausyti be vaizdo, o gilinantis į vaizdo detales – išjungti garsą. Kitaip tariant, verta šiek tiek paeksperimentuoti.

Pažintis su Bitės Vilimaitės kūryba gali išsiplėsti ir į daugiau pamokų: siūlytina filmą palyginti ne tik su literatūriniu tekstu, bet ir su „Skaitau“ dalyje nagrinėjama novele „Kačiukas“. Atliktos užduotys galėtų būti pretekstu platesniam požiūriui į Bitės Vilimaitės kūrybą: mėgstamą tematiką, keliamas problemas, akcentuojamas vertybes. Filmą verta naudoti atliekant praktines kūrybines užduotis (sudarant minčių žemėlapį ir rašant rašinį tema „Buvimas kartu – džiaugsmas ar rūpestis?“, kuriant straipsnį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“).

Užduočių lapas „Novelė teatre“ svarbus kultūrinėms ir komunikavimo kompetencijoms ugdyti, ypač jei nebūtų apsiribota užduoties atlikimu tik raštu. Gal net pavyktų sukurti mažą stebuklą mokyklinėje kasdienybėje – teatrą klasėje?

Užduočių lapą „Novelė teatre“ rasite po trumpuoju mokymosi objekto aprašymu virš animacinio filmo spustelėję „Užduočių lapai“.

„Rašau“ veikla. „Žodžių diktantas“

Mokymosi objektas skirtas linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir iš jų padarytų įvardžiuotinių formų) galūnių rašybos įgūdžiams stiprinti. Pateikiami trijų lygių žodžių diktantai: kiekvieną jų sudaro 20 žodžių junginių.

Rašydamas 1 lygio žodžių diktantą mokinys galės ir mokytis, ir kartoti linksniuojamųjų kalbos dalių vienaskaitos galininko, daugiskaitos kilmininko, vietininkų rašybą. Daugiausia dėmesio skirta e ir ia rašybai galūnėse. Rašydamas 2 lygio žodžių diktantą mokinys kartos įvardžiuotinių formų galūnių rašybą. Rašybos požiūriu pavojingiausi linksniai yra moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininkas, daugiskaitos galininkas, kur nosinė rašoma priešpaskutiniame skiemenyje, ir tie linksniai, kuriuose nosinių raidžių nereikia rašyti (vienaskaitos naudininkas, vietininkas), todėl šių linksnių rašybai ir skirta daugiausia dėmesio. Rašydamas 3 lygio žodžių diktantą mokinys kartos ir įtvirtins ne tik visas taisykles, aptartas 1 ir 2 lygyje, bet galės prisiminti ir sudėtingesnių rašybos atvejų, pavyzdžiui: būdvardžių su priešdėliais apy- ir po- rašybą (rašydamas mokinys linkęs remtis būdvardžiu be priešdėlio), galininką ir sutrumpėjusį vietininką (rudenį, vandeny), aukščiausiojo laipsnio būdvardžių įvardžiuotinių formų rašybą.

Rašydamas žodžių diktantą mokinys gali ne tik matyti ištaisytą klaidą, bet ir pasinaudoti pagalba prieš rašydamas: tam mokinys turės pritaikyti pateikiamą rašybos taisyklę.

Mokytojas gali mokiniams pasiūlyti ir kitų užduočių, pavyzdžiui, parašius žodžių diktantą, galima sugrupuoti pavyzdžius pagal taisykles; parašyti savo pavyzdžių, sugalvoti sakinių su pateiktais žodžių junginiais ir kt.

Žodžių diktantus gali rašyti ir vyresniųjų klasių mokiniai, norintys tobulinti savo raštingumą.

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Rašydami įgarsintus diktantus mokiniai prisimins, kada linksniuojamųjų kalbos dalių galūnėse reikia rašyti balses i, u ar y, ū, e ar ia, nosines balses. Mokysis įvardžiuotinių formų rašybos. Įgarsintus diktantus sieja ir bendra tema – vaikų gyvenimo kasdienybės, namų svarba (Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry), Bitės Vilimaitės, Petro Rimkūno tekstai).

Mokymosi objektą sudaro trys įgarsinti diktantai, skirti tobulinti linksniuojamųjų kalbos dalių galūnių rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos įgūdžius. Diktantai skiriasi apimtimi, sudėtingumu.

1 lygio įgarsintame diktante (parengtas pagal Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) „Mažąjį princą“) dominuoja nosinių balsių, vietininko rašybos atvejai galūnėse. Rašant 1 lygio įgarsintą diktantą reikėtų prisiminti įterpinių (žinoma, be to) skyrybą. 2 lygio įgarsintame diktante (Bitės Vilimaitės apysakos „Rojaus obuoliukai“ ištrauka) kartojama linksnių su nosinėmis balsėmis, vietininko rašyba, galūnių -ei, -iai rašyba. 3 lygio įgarsintame diktante (Petras Rimkūnas, „Našlaitėlė“) daugiau sudėtingesnių linksniuojamų žodžių galūnių rašybos atvejų. Daugiausia dėmesio skirta galūnių -ei, -iai, įvardžiuotinių formų rašybai.

Rašant visų lygių diktantus, mokiniams reikėtų priminti tikrinių daiktavardžių (žmonių vardų ir vietovių) rašybą: Žemėje (1 lygio diktantas), Elzė, Tylioji upė (2 lygio diktantas), Našlaitėlė (3 lygio diktantas), bet mažasis princas (1 lygio diktantas).

Prieš rašydami įgarsintą diktantą mokiniai galėtų remdamiesi Žinyno straipsniais pakartoti linksniuojamųjų kalbos dalių galūnių rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos taisykles, atlikti žodžių diktantus (MO Linksniuojamųjų kalbos dalių žodžių diktantai, 3 lygiai) ar testus („Ar mokate rašyti galininką, vietininką?“, „Ar mokate rašyti įvardžiuotines formas?“ ir kt.).

Parašius diktantą reikėtų pasižymėti žodžius, kuriuose dažniausiai klystama, ir pakartoti taisykles (visi linksniuojamųjų kalbos dalių linksnių rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos atvejai paaiškinti).

Rišliuose įgarsintų diktantų tekstuose kalbama apie vaikų gyvenimo kasdienybę – kasdienių ir įprastų darbų prasmę, namų trauką.

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Mokymosi objektas skirtas sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams stiprinti – pagrindinėms ir antrininkėms sakinio dalims, vienarūšėms sakinio dalims su apibendrinamaisiais žodžiais (ir be jų) vientisiniame sakinyje atpažinti. Kalbos užduotys yra trijų lygių, kurie skiriasi sudėtingumu.

Atlikdamas 1 lygio užduotis mokinys skirtingomis spalvomis turės pažymėti veiksnius ir tarinius, prisiminti, kas yra vienarūšės sakinio dalys, vienarūšių sakinio dalių apibendrinamieji žodžiai.

Atlikdamas 2 lygio užduotis mokinys turės pažymėti tekste antrininkes sakinio dalis, atpažinti ne tik vienarūšes sakinio dalis, bet ir nurodyti, kokia sakinio dalimi jos eina. Trečioji ir ketvirtoji 2 lygio užduotys skirtos apibendrinamųjų žodžių raiškai (prisiminti, kokiomis kalbos dalimis reiškiami apibendrinamieji žodžiai, padės Žinynas) ir jų vietai sakinyje (vienarūšių sakinio dalių atžvilgiu) aptarti.

Atlikdamas 3 lygio užduotis mokinys nagrinės sakinius sakinio dalimis ir gilinsis į vienarūšių sakinio dalių su apibendrinamaisiais žodžiais skyrybos atvejus.

Ieškodamas reikiamos informacijos Žinyne, atlikdamas užduotis iš naujo mokinys ne tik nagrinės sakinį, kartos vienarūšes sakinio dalis, skyrybos taisykles, bet ir mokysis kritiškai mąstyti, savarankiškai dirbti.

Kūrybingas mokytojas, pasitelkęs svetainės įrankius, pateiktus tekstus, gali sugalvoti savo užduočių. Gendručio Morkūno tekstai skatina su mokiniais padiskutuoti apie namų trauką.

„Kuriu“ veikla. „Pateiktis“

Rengdami skaidrių pateiktį ir ją pristatydami bendraamžiams mokiniai ugdo komunikavimo kompetenciją: moka surasti reikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti, apibendrinti ir pateikti kitiems, naudojasi IKT.

Užduotis siejasi ir su kitomis „Kuriu“ veiklos užduotimis, todėl reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad, pavyzdžiui, interviu metu su artimaisiais galima pateikti klausimų apie gražiausias kasdienybės akimirkas. Parengus pateiktį, viena skaidre galima būtų pasinaudoti kuriant istoriją apie įsimintiniausią kasdienybės akimirką. Mokiniai galėtų palyginti savo išvadas, kokios kasdienybės akimirkos, praleistos su artimaisiais, yra gražiausios, ar svarbu tokias akimirkas – padrąsinamą apkabinimą, šypseną, draugišką žvilgsnį, atvirą pokalbį... – užfiksuoti.

Rengdami mokinius šiai užduočiai aptarkite viešosios kalbos, naudojant skaidrių pateiktį, rengimo etapus:

• Pristatymo temos, tikslo, adresato aptarimas.

• Medžiagos atrinkimas, potemių grupavimas. Skaidrių pristatymas iš esmės yra kalbos planas ir pagrindinių tezių rinkinys. Kad klausytojas jaustų ryšį tarp skaidrių, jos turi būti susietos. Mokinys turėtų pasirinkti siejimo metodą: teminį, chronologinį, fizinį, erdvinį... (plačiau apie tai žr. Zitos Nauckūnaitės Prezentacijos menas. Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2007). Pristatant gražiausias akimirkas, rekomenduotina pasirinkti teminį siejimo metodą. Seką turėtų nustatyti pats mokinys.

• Skaidrių parengimas. Nors mokiniai naudosis skaidrių šablonu, verta aptarti pagrindinius reikalavimus tekstui ir vaizdui, informacinių šaltinių naudojimo taisykles. Dešimties minučių kalbai dažniausiai užtenka 5–6 skaidrių.

• Pateikties pristatymas, teiginių komentavimas.

• Istorijos „Gražiausia kasdienybės akimirka“ rašymas, remiantis viena pateikties skaidre.

Apmąstant rašymo veiklą galima naudoti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

„Kuriu“ veikla. „Instrukcija“

Naudojantis patarimais ir Žinyno informacija siūloma prisiminti, kad gaminimo eigą galima paaiškinti kaip instrukciją ir mokytis užrašyti šeimos pyrago receptą.

Mokant rašyti receptą, rekomenduotina pirmiausia kartu su mokiniais įvardyti, kad rašymo tikslas – pasirinktam adresatui paaiškinti, kaip pasigaminti pyragą. Vėliau būtina aptarti, kaip kalbinė raiška ir turinys priklauso nuo adresato, prisiminti laiko santykį rodančius siejimo žodžius (pirmiausia, vėliau, tada, paskui), santrumpų (g, kg, l, ml) rašybą. Vėliau nagrinėjami receptų pavyzdžiai, atliekamas tyrimas arba parengiamas interviu su tėvais, seneliais, koks pyragas dažniausiai kepamas šeimoje. Užrašyti receptai aptariami, apmąstoma rašymo veikla, įsivertinama, kaip pavyko.

„Kuriu“ veikla. „Interviu“

Interviu metodas taikomas informacijai rinkti, todėl juo galima pasinaudoti prieš skiriant parašyti samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“. Kalbantis su artimaisiais šia tema galima ne tik sužinoti jų nuomonę, išsiaiškinti rūpimą klausimą, užsirašyti svarių argumentų rašiniui, bet ir pažinti kitų dvasinę patirtį, permąstyti savo vertybes.

Rekomenduojama darbo eiga:

1. Interviu tipų ir kalbos raiškos aptarimas (galima pasinaudoti „Klausau“ veikloje pateiktu Kęstučio Urbos interviu su Gendručiu Morkūnu).

2. Pasirengimo interviu taisyklių aptarimas (pašnekovo interviu tikslo, temos numatymas, klausimų tipai).

3. Interviu klausimų sudarymas (medžiagos pasirinkta tema rinkimas, galimų temos aspektų numatymas, klausimų grupavimas).

4. Pokalbio užrašymas.

5. Juodraščių redagavimas (turinio (pavadinimas, rašymo tikslas, adresatas, žanras, tema, klausimų grupės), teksto sandaros (įžanga, temos plėtotė, pabaiga), teksto raiškos (kalbėjimas pirmuoju asmeniu, dalykiškumo ir tikslumo dermė su vaizdingumu ir emocingumu, minčių dėstymo nuoseklumas, sakinių siejimas).

6. Interviu aptarimas (naujos patirties aptarimas, argumentų rašiniui atranka).

„Kuriu“ veikla. „Istorija“

Kurdami pasakojimą mokiniai ugdo komunikavimo kompetenciją: moka surasti reikiamą informaciją, kritiškai ją vertinti, pagrindžia savo požiūrį, interpretuoja, naudojasi IKT. 

Pasakojimo kūrimas siejasi su kitomis „Kuriu“ veiklos užduotimis, todėl tikslingiausia tekstą kurti, jau parengus pateiktį apie gražiausias kasdienybės akimirkas.

Mokiniams verta priminti, kas būdinga pasakojimo tekstų sandarai, kokios yra pasakojimo plėtojimo galimybės. Aptarti, kad pasakoti galima įvairiai: glaustai, išsamiai, perteikiant asmeninius išgyvenimus ir požiūrį, vaizdingai.

Rašymo veiklą galėtų sudaryti šie etapai:

1. Pasirengimas.

Mokiniai, pristatę bendraamžiams skaidrių pateiktį, pasirenka akimirką, apie kurią norėtų papasakoti daugiau. Prieš kuriant tekstą numatomas pasakojimo tikslas ir adresatas. Pasirenkama tema ir apgalvojama pagrindinė mintis. Pasakojimui sugalvojamas pavadinimas. Apsisprendžiama, kas šią istoriją pasakos, – tinkamiausia pasakoti pirmuoju asmeniu arba mes. Apgalvojama, kokių žodžių reikės, sudaromos sinonimų eilės. Sudaromas pasakojimo planas numatant veiksmo užuomazgą, veiksmo plėtotę, kulminaciją, atomazgą, epilogą.

2. Kūrimas.

Rašomas juodraštis. Remiantis planu mintys dėstomos pagal tam tikrą modelį: laiko nuoseklumą ar faktų, detalių reikšmingumą. Esminiams įvykiams (Kas? Kur? Kada? Kaip? Kodėl?) skiriama daugiausia dėmesio ir apie juos pranešama pirmiausia, vėliau pateikiami kiti pasakojimą praplečiantys duomenys (akimirkos aplinkybės). Aprašyta akimirka apibendrinama. Naudojant istorijos galerijos paveikslus, sukuriama tinkama iliustracija. 

3. Redagavimas.

Mokiniai turėtų rašyti tekstų juodraščius bei su jais dirbti: skaityti balsu sau, skaityti kitiems, kad sulauktų klausimų, pastabų, patarimų. Atsižvelgiant į rašymo tikslą ir išsikeltus mokymosi uždavinius, verta parengti vertinimo kriterijus, pagal kuriuos įsivertintų parengtus juodraščius. Po įsivertinimo turėtų tobulinti savo juodraščius ir tada parengti švarraščius.

4. Aptarimas.

Po kiekvienos rašymo veiklos reikėtų skatinti mokinius apmąstyti, kas jiems pasisekė, kokias rašymo problemas pavyko išspęsti, kokias strategijas jie taikė, ką reikėtų tobulinti, kaip galima būtų tai padaryti. 

Apmąstant rašymo veiklą galima naudoti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Komikso tema – „Sekmadienio rytas namuose“. Rekomenduojama sukurti istoriją, remiantis nonsenso literatūros principais (patys nerealiausi dalykai yra įmanomi, išnyksta riba tarp sapno ir realybės, tarp išmonės ir tikrovės). Verta prisiminti Pamelos Travers apysakas apie Merę Popins. Šios veikėjos pasirodymas turėtų sukurti pasakojimo intrigą.

Kadangi komikso pagrindas – veikėjų replikos, dialogai, monologai, reikėtų skatinti mokinius vartoti emociškai nuspalvintus žodžius, retorinius klausimus, sušukimus.

Sukurtus mokinių komiksus galima atspausdinti ir susegti į knygą. Mokinys, susegęs dešimt ar daugiau komiksų, gali turėti savo komiksų knygą. Jei dirbama porose ar grupėse, komiksą galima redaguoti, rašyti jo recenziją. Komiksams kurti, aptarti galima skirti kelias pamokas.

Komiksą sudaro šešios scenos viename A4 formato lape. Tačiau jeigu kuriama istorija ilga, galima kurti tęsinį kituose lapuose. Atsispausdinti galima ir po vieną komikso sceną. Jei kyla sunkumų dėl spausdintuvo dažų, nesirinkite aplinkos iliustracijų, o tik veikėjus ir jų dialogus. Komiksas išsaugomas zip. formatu. Jį galima siųsti elektroniniu paštu draugams ir mokytojui, tėveliams.

„Kuriu“ veikla. Minčių žemėlapis

Minčių žemėlapio sudarymas – tai pirmasis žingsnis rengiantis rašyti diskusinį straipsnį.

Minčių žemėlapį naudokite, kai aptarta straipsnio tema, pagrindinė mintis, įvardytas tikslas ir įsivaizduojamas adresatas. Šis metodas, rašant diskusinį straipsnį, sudaro galimybę pasirinkti poziciją, suformuluoti teiginius, atsirinkti tinkamus argumentus, apsvarstyti kontrargumentus, įsivaizduoti teksto struktūrą.

Minčių žemėlapio dalys: apibrėžtas centras – pagrindinė sąvoka ar tema (pvz., Buvimas kartu). Iš pagrindinės temos debesėlio spragtelėję ant žalio pliuso, pridėsite po šaką ir kitos spalvos debesėlį (pvz., Džiaugsmas, Rūpestis). Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakas su reikšminiais argumentų ir kontrargumentų žodžiais.

Kurdami minčių žemėlapį priminkite, kad reikšmė perteikiama vartojant kuo mažiau žodžių, kad žemėlapis yra galvoje kilęs paveikslas, padedantis tvarkyti ir sklandžiai reikšti mintis. Spragtelėjus ant vieno iš galerijoje matomų paveikslėlių, pastarasis atsiduria scenoje ir tampa minčių žemėlapio iliustracija. Tuomet iliustracijai reikia parinkti tinkamiausią vietą. Spalvos paryškina ir pabrėžia pateikiamą informaciją. Sukurtą minčių žemėlapį reikia išsaugoti savo kompiuteryje. Jį bus galima paredaguoti, atspausdinti kaip paveikslėlį.

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

Rašyti samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“ rekomenduotina atlikus ir kitų temos „Kasdienybės magija“ veiklų užduotis: perskaičius ir aptarus Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“, pažiūrėjus filmuką pagal Bitės Vilimaitės novelę „Kada piešime perlinę vištelę?“, išklausius Kęstučio Urbos interviu su rašytoju Gendručiu Morkūnu, parengus interviu su artimaisiais. Tuomet mokinys, ieškodamas gerumo šaltinių, galės remtis ne tik savo patirtimi, bet ir literatūros šaltiniais, interviu su rašytoju ir su artimaisiais, galės cituoti, palyginti savo nuomonę su panašiai ar priešingai manančiųjų nuomonėmis.

Rašant šį samprotaujamąjį rašinį mokomasi įrodyti teiginių teisingumą, todėl argumentai turi būti loginiai. Įrodinėti siūloma dedukciniu būdu.

Ši užduotis moko trinarės rašinio struktūros bei argumentavimo, tačiau galima daugiau dėmesio skirti ir atskiros pastraipos rašymui: teiginio formulavimui, pagrindimui ir dalinei užsklandai. 

Bendroji rašymo gebėjimų ugdymo veiklų seka galėtų būti tokia:

● suvokiamas rašymo tikslas;

● įvardijama pagrindinė mintis;

● iškeliama problema;

● renkama medžiaga;

● planuojamas rašinys;

● parenkami tinkami argumentai;

● rašomas juodraštis, jis redaguojamas;

● rašomas švarraštis;

● apmąstoma rašymo veikla.

Apmąstant rašymo veiklą galima naudoti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

„Kuriu“ veikla. „Diskusinis straipsnis“

Su mokiniais pirmiausia reikėtų aptarti, kad diskusinis straipsnis rašomas visuomenei svarbiomis ir aktualiomis temomis, spausdinamas laikraštyje, žurnale. Straipsnyje svarbu nagrinėti surinktą medžiagą, išsakyti savo ir oponentų nuomonę, atskleisti pagrindinę mintį, įvardyti problemas, argumentuoti, daryti išvadas ir siūlyti problemų sprendimo būdus. Reikėtų neužmiršti, kad straipsnis patraukia dėmesį, jeigu antraštė ir įžanga intriguoja, dėstymo dalys sudomina, pabaiga padaro įspūdį skaitytojui.

Rašydami diskusinį straipsnį pateikta tema neužmirškite šių rašymo etapų:

• rengimasis rašyti straipsnį (svarbu išsiaiškinti, kad straipsnis yra skirtas skelbti laikraštyje ir skaityti viešai, todėl aptariamas rašymo adresatas, tikslas, numatoma pagrindinė mintis ir keliamos problemos; įsitikinama savo nuomonės teisingumu: permąstoma asmeninė patirtis, pokalbiai su artimaisiais, pasirenkami argumentuoti perskaitytų kūrinių epizodai; aptariami pasirinkti argumentai, apmąstoma, ar jie pagrįsti ir įtikinami. Atsisakoma lengvai atremiamų argumentų, argumentai susisteminami; sudaromas planas (galima pasinaudoti minčių žemėlapiu);

• straipsnio rašymas (rašomas juodraštis: parašomi svarbiausi sakiniai – pagrindinis teiginys (tezė) – įžanga, pateikiami keli skirtingi to paties reiškinio vertinimai, jie pagrindžiami (dėstymo dalys), daroma išvada (pabaiga); rašomas juodraštis, vėliau jis tobulinamas);

• diskusinių straipsnių aptarimas (skaitymas, vertinimas ir įsivertinimas);

• rašymo veiklos apmąstymas.

Apmąstant rašymo veiklą galima naudoti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Prieš žaidžiant žaidimą, rekomenduojama perskaityti šias knygas: Bruno Ferrero „365 trumpi pasakojimai sielai“, Bitės Vilimaitės „Papartynų saulė“, Broniaus Radzevičiaus „Vakaro saulė“, Onės Jautakės „Kai aš buvau Kleo“, Akvilinos Cicėnaitės „Viskas apie mano šeimą“.

Žaidimas tinka savarankiško skaitymo pamokoms. Pamoką galima būtų pradėti minčių lietumi apie svarbiausias paauglių vertybes. Apibendrinant reikėtų akcentuoti vieną svarbiausių vertybių – šeimą. Paskui galima surengti diskusiją „Ar visada esu dėmesingas šeimos nariams?“. Pamokos pabaigoje mokiniai žaidžia žaidimą. Žaidimo lygis priklauso nuo to, kurį kūrinį mokiniai yra perskaitę.

1 lygyje pateikiamos ištraukos iš Bruno Ferrero knygos „365 trumpi pasakojimai sielai“, kalbama apie subtilius pačių artimiausių šeimos narių santykius. Citata iš anotacijos: „Šioje knygoje yra 365 trumpi pasakojimai – lygiai tiek, kiek metuose dienų. Jie – lyg mažytės išminties piliulės, todėl perskaityti reikėtų ne vienu prisėdimu. Per dieną pakanka „išgerti“ vieną piliulę. Leiskite, kad ji „ištirptų“ jūsų mintyse.“ Užduotys skirtos išsiaiškinti teksto temą, pagrindinę mintį, teksto tipą, atpažinti aiškiai tekstuose teigiamas visuotines vertybes.

2 lygyje pateikiamos ištraukos iš Bitės Vilimaitės ir Broniaus Radzevičiaus novelių. Užduotys padės suprasti novelės žanro savitumą, veikėjų charakterius, jų santykius, nuotaiką, akimirkos svarbą.

3 lygyje pateikiamos ištraukos iš Onės Jautakės apysakos „Kai aš buvau Kleo“, Akvilinos Cicėnaitės romano „Viskas apie mano šeimą“. Užduotys skirtos apysakos ir romano stiliaus įtaigumui apibūdinti, raiškos priemonėms atpažinti ir problemoms suvokti.

Žaidimas skirtas komunikavimo gimtąja kalba, kultūrinei ir asmeninei kompetencijai ugdyti.