Mokytojo biblioteka

Laimės formulė. Mokytojo biblioteka

Visais laikais žmonės bandė ir vis dar bando nutverti laimės paukštę, tačiau tai nėra taip paprasta. Nelengva ir suprasti, kada žmogus jaučiasi tikrai laimingas. Tema „Laimės formulė“ ir kviečia ieškoti savo laimės formulės.

Skaitydami Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) pasaką „Laimingasis Princas“ ir Vytauto Mačernio trioletą, klausydamiesi „Žinių radijo“ pokalbių laidos dalyvių diskusijos, žiūrėdami animacinį filmą „Laimės žiburys“, mąstysite, kas yra laimė, mokysitės nusakyti teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, aptarti vertybes, gilinsitės į klausomo ir rašomo teksto raišką, aiškinsitės, kas būdinga alegoriniam kūriniui. Skaitydami knygų – Gleno Beko (Glenn Beck) „Kalėdinis megztinis“, Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) „Pienių vynas“, Adamo Sikoros (Adam Sikora) „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“, Ričardo Bacho (Richard Bach) „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, Džeimso Kriuso (James Krüss) „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“ – ištraukas sužinosite, ar įmanoma pasiekti amžiną laimę, suprasite, kaip keitėsi laimės samprata įvairiais istoriniais laikotarpiais. Visa, ką sužinojote ir supratote apie laimę, pritaikysite kurdami istoriją apie sakmių ir pasakų veikėjų išmintį ir komiksą apie mažąjį princą, rengdami interviu „Sėkmės barometras“ su žmogumi, patyrusiu sėkmę. Minčių žemėlapyje planuodami rašinį kursite interviu klausimus ir rašinio teiginius. Kad kiekvieną dieną galima patirti džiaugsmą, suprasite kurdami šokį „Laiminga diena“ ir rašydami sėkmės dienoraštį. Rašysite straipsnį, kuriame pateiksite patarimų, kaip pasiekti tikslą. Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingai rašyti žodžius su balsėmis i ir y, u ir ū šaknyje bei kitose žodžio dalyse, skirti sudėtinio sakinio dėmenis, o atlikdami kalbos vartojimo užduotis mokysitės atpažinti ir skirti vientisinį sakinį nuo sudėtinio, kartosite sakinio dalių ir sakinių vienarūšiškumą.

 

„Skaitau“ veikla. „Literatūrinė pasaka apie laimę“

Ar laimingas esi tik tada, kai pildosi tavo svajonės, kai pasieki tai, ko taip trokšti? O gal laimingas gali jaustis ir tuomet, kai taip jaučiasi šalia esantys žmonės? Ar dera laimė ir pasiaukojimas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus galbūt rasite skaitydami rašytojo Oskaro Vaildo pasakos „Laimingasis Princas“ ištraukas. O Vytauto Mačernio trioletas jus paskatins pamąstyti, ar laimės sąvoką iš viso galima tiksliai apibrėžti, ar ji turi kažkokią konkrečią išraišką.

Mokymosi objekto užduotys skiriamos mokinių teksto skaitymo ir suvokimo gebėjimams ugdyti: rasti tiesiogiai pasakytą informaciją, nusakyti kūrinio temą, keliamas problemas, pagrindinę mintį, daryti išvadas, interpretuoti, vertinti, taikyti literatūros teorijos žinias.

Skaitomi du skirtingų rūšių – epikos ir lyrikos – tekstai ta pačia laimės tema: garsaus lietuvių poeto Vytauto Mačernio 7 trioletas ir anglų rašytojo Oskaro Vaildo pasakos „Laimingasis Princas“ ištraukos. Nors tekstai skirtingi, tačiau mokiniams siūloma juos lyginti, ieškoti panašumų.

Atlikdami 1 lygio užduotis mokiniai nusakys literatūrinės pasakos temą, ras reikiamus siužeto elementus, detales, apibūdinančias pagrindinio veikėjo išvaizdą, taip pat skirs, kurie teiginiai atskleidžia kūrinio problemas, o kurie – pagrindinę mintį.

2 lygio užduotys padės rasti reikiamą informaciją, ją grupuoti, taip pat rasti ir pažymėti reikiamas detales.

3 lygio užduotys – literatūrinės pasakos idėjų apibendrinimas, pasakos ir trioleto palyginimas ieškant idėjų panašumų.

Mokymosi objekto užduotys gali būti skiriamos savarankiškai mokinių veiklai klasėje ar namie. Prieš atliekant jas mokytojas galėtų paskatinti mokinius pamąstyti, kokia gali būti laimės samprata, kodėl ji esti skirtinga, išklausyti mokinių nuomones, netgi padiskutuoti.

Vertėtų prisiminti ir kai kurias literatūros sąvokas: kas yra literatūrinė pasaka, teksto tema, problema, pagrindinė mintis, siužeto elementai (veiksmo užuomazga, veiksmo plėtotė, kulminacija, atomazga), vertybės, idėja, aforizmai.

Atlikę užduotis mokiniai gali veiklą įsivertinti. Neteisingai atsakę į klausimą jie gauna patarimą, į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti pagalbos, taip pat visada gali užduotį atlikti dar kartą, kol atsakys teisingai. Prireikus papildomos informacijos galima ieškoti „Žinyne“, jame pateikiamos svarbiausios šio mokymosi objekto literatūros sąvokos.

Atlikus visas užduotis mokiniams galima rekomenduoti mokymosi objekto „Klausau“ veiklą – klausytis „Žinių radijo“ laidos „Kodėl esame nelaimingi, nors gyvename neblogai?“ fragmento, kuriame žinomi žmonės diskutuoja apie laimės sąvoką, skirtingą jos supratimą.

Svarbu priminti mokiniams, kad naudinga veiklą įsivertinti. Tai galima padaryti ir taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Klausau“ veikla. „Žinių radijo“ pokalbių laida apie laimę“

Ko gero, klausimai, kas yra laimė ir kaip tapti laimingam, yra amžini. Kiekvienas žmogus laimę supranta savaip. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, gal netgi nuo šalies, kurioje gyveni. Žinių radijo laidoje „Kodėl esame nelaimingi, nors gyvename neblogai?“ apie laimę diskutuoja laidos vedėjas Raigardas Musnickas ir jo pašnekovai: Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė ir filosofas Naglis Kardelis. Klausydamiesi laidos įrašo ir atlikdami užduotis mokysitės suprasti svarbią informaciją, išgirsti ir vertinti skirtingas nuomones, kelti probleminius klausimus, analizuoti tyrimų duomenis, atidžiai klausytis ir taisyklingai bei įtaigiai kalbėti. O gal išgirstos mintys padės sukurti savo laimės formulę?

Mokymosi objektą sudaro radijo laida, kurioje diskutuojama apie laimę, ir 12 skirtingo lygio užduočių.

1 lygio užduočių tikslas – mokyti(s) nusakyti išklausyto pokalbio temą, atidžiai klausytis ir suvokti svarbiausią informaciją.

2 lygio užduotys moko atpažinti faktus, išgirsti ir suprasti pašnekovų nuomones, iš klausytojams pateikiamos informacijos išskirti svarbiausius dalykus.

3 lygio užduotys padės mokyti(s) formuluoti probleminius klausimus, suprasti ir išreikšti pagrindinę diskusijos mintį, įvertinti kalbos kultūrą, suprasti, kaip kalbinės raiškos priemonės padeda įtikinti klausytojus.

Mokymosi objektas ypač tinka integruojant lietuvių kalbą ir dorinį ugdymą. 

Rekomenduojama darbo eiga

Mokiniai nuteikiami tinkamai klausytis. Pirmiausia jiems reikėtų priminti diskusijos etiketą, aptarti, kokiomis temomis dažniausiai diskutuojama viešojoje erdvėje, kokie teiginiai gali būti diskusiniai, o kokie negali.

Mokiniai turėtų pakartoti tinkamo klausymosi taisykles: būtina atidžiai įsiklausyti, išgirsti svarbiausias diskusijos mintis, įvertinti kalbėtojus (nuoširdūs, linkę meluoti ir pan.), jų intonacijas, grupuoti informaciją (priimtina – nepriimtina, palanki – nepalanki, žinotina – praktiškai naudinga), pasižymėti, kas svarbiausia. 

Klausomasi diskusijos. Mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus: pokalbio temą, reikšmingiausias mintis, keliamas problemas, įdomesnes detales ir pan. Diskusijos dalyvių kalba turtinga, jie vartoja nemažai tarptautinių žodžių, mokiniams nežinomų terminų, todėl būtų pravartu nežinomus žodžius, sąvokas ar net frazes pasižymėti, kad prieš atlikdami užduotis mokiniai galėtų išsiaiškinti jų prasmę. Patarkite mokiniams atkreipti dėmesį į žodžius, nurodančius svarbią informaciją, į pašnekovų intonacijas, pateikiamus pavyzdžius.

Atliekamos užduotys.

Įsivertinama. (Galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.)

Aptariamas atliktas darbas. Apmąstant klausymo veiklą naudinga pasikalbėti su mokiniais, kas sekėsi, o kas nesisekė, kodėl, ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip, ką nauja pavyko sužinoti, kokių įgūdžių įgyti. Pravartu aptarti, kaip buvo diskutuojama, ar visi dalyviai laikėsi pokalbio taisyklių, kaip prieita prie bendros išvados, taip pat įvertinti laidos dalyvių kalbos kultūrą, kalbėjimo manierą.

Atlikus šio mokymosi objekto užduotis vertėtų pereiti prie veiklos „Žiūriu“. Pažiūrėję animacinį filmą, sukurtą pagal Jono Biliūno alegorinį apsakymą „Laimės žiburys“, mokiniai toliau aiškinsis, kas yra tikroji laimė, ar įmanoma žmogui rasti universalią laimės formulę. Remiantis šia veikla mokiniams būtų galima pasiūlyti veiklos „Kuriu“ užduotis: pirmiausia atlikti tyrimą „Laimės barometras“ – taikant interviu metodą nustatyti savo miesto, miestelio, kaimo gyventojų laimės indeksą, paskui sukurti straipsnį – pateikti patarimų, ką daryti, kad pasiektum tikslą, ir galiausiai parašyti „Sėkmės dienoraštį“.

 

„Žiūriu“ veikla. „Laimės žiburys“

Norint atsakyti į klausimą, ar esi laimingas, pirmiausia reikia žinoti, ką reiškia būti laimingam. Ar egzistuoja kokia nors universali laimės formulė, priimtina visiems ar bent jau daugumai? Apie tai pamąstykite žiūrėdami animacinį filmą „Laimės žiburys“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Jono Biliūno alegorinį apsakymą. Atlikdami su filmu susijusias užduotis išsiaiškinsite, kas būdinga alegoriniam kūriniui, kokios filme išryškintos idėjos aktualios šiandienos žmogui. Užduočių lapas „Kopiant į laimės žiburį“ pakvies pasitelkti fantaziją ir sukurti vieno drąsuolio, pasiekusio laimės žiburį, monologą.

Mokymosi objektą sudaro filmas „Laimės žiburys“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Jono Biliūno alegorinį apsakymą, 12 skirtingo lygio interaktyvių užduočių ir užduočių lapas.

1 lygio užduotys sudaro sąlygas aptarti filmo siužetą ir jo sandarą, apibūdinti veikėjus, apibendrinti kūrinio temą, problemą, vertybes, idėją. Jeigu filmas žiūrimas klasėje, pirmiausia, prieš atliekant 1 lygio užduotis, vertėtų pasiūlyti mokiniams išsakyti savo įspūdžius, mintis, kilusias žiūrint filmą.

2 lygio užduotys padės susipažinti su Jono Biliūno apsakymo geneze, skatins interpretuoti simbolinius filmo vaizdus. Pirma kontekstinė užduotis (pagal Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio knygos „Į aukštą kalną“ ištrauką) – tarsi pasirengimas atlikti kitas 2 lygio užduotis, todėl aptariant užduotį vertėtų atkreipti dėmesį į sąvokas simbolis, pasaka, vertybės. Prieš atliekant 2 lygio užduotis derėtų geriau pasiaiškinti, kas yra alegorija. Be to, užduotys padės mokytis suvokti ir apibendrinti filmo vaizdų perkeltines reikšmes. Antroje užduotyje pateikiamas literatūrologės Viktorijos Daujotytės mintis (ne tik teisingą atsakymą) vertėtų aptarti plačiau, pavyzdžiui, ar abiejų kūrinių (ir filmo, ir alegorinio apsakymo) idėjos galėtų būti siejamos su nūdienos aktualijomis. Galima pasiūlyti mikiniams remiantis viena citata sukurti samprotavimo pastraipą, paskui tas pastraipas perskaityti, padiskutuoti ir apie mokinių išsakytus teiginius, ir apie tinkamą teiginių argumentavimą.

Atlikdami 3 lygio užduotis mokiniai aptars filmo meninę raišką, lygins literatūros kūrinį ir kino kalbą, muziką, interpretuos simbolinius vaizdus. Užduotys sudėtingesnės, nes norint jas atlikti būtina sieti kelis dalykus, pavyzdžiui, filmą, Jono Biliūno apsakymą, prisiminti stebuklų pasakos požymius.

Užduočių lapas „Kopiant į laimės žiburį“ – ne tik kūrybinė užduotis. Ją atliekant mokomasi suvokti vieną iš moderniosios literatūros raiškos priemonių – vidinį monologą. Tai gali būti grupės ar visos klasės projektinė veikla, ypač antra ir trečia užduoties dalys. Mokinių sukurti tekstai – paranki medžiaga mokytis meninio skaitymo (savos kūrybos tekstas mokiniui bus gerai suprantamas, tad galima koncentruotis į kalbos taisyklingumą, minčių, emocijų perteikimą).

Ir filmas, ir su juo susijusios užduotys, ir užduočių lapo kūrybinė veikla, kaip dar viena, galbūt alternatyvi laimės samprata, argumentavimo pavyzdys, pravers rašant rašinį apie laimę (veikla „Kuriu“).

 

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Mokymosi objektą sudaro trijų lygių (lengvo, vidutinio ir sunkesnio) įgarsinti diktantai, skirti žodžių su balsėmis i, u, y, ū ir priebalse j rašybos, sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžiams lavinti. Diktantai skiriasi apimtimi (123, 139, 146 žodžiai), sunkumų skaičiumi.

Prieš rašant 1 lygio įgarsintą diktantą (Jono Biliūno apsakymo „Kūdikystės sapnai“ ištrauka) mokiniams reikėtų paaiškinti nežinomus ar neįprastos sandaros žodžius (mažumė, lingė, gurbas, apsiauptas), atkreipti jų dėmesį ne tik į fonetiką, bet ir į sakinio intonacijas, kurios padės atpažinti sudėtinį sakinį. 1 lygio diktante yra ir kitų rašybos sunkumų – priebalsių asimiliacijos, nosinių balsių rašybos šaknyje, e ir ia rašybos atvejų. 2 lygio įgarsintas diktantas (Juditos Vaičiūnaitės memuarinės prozos knygos „Mabre viešbutis“ ištrauka) sudėtingesnis: be minėtų rašybos sunkumų, yra ir tikrinių daiktavardžių, žodžių su priebalse j rašybos atvejų. 2 lygio diktanto skyryba taip pat sudėtingesnė – ypač daug vienarūšių sakinio dalių. Mokiniai, pasitelkę svetainės įrankius, parašytame sakinyje galėtų pabraukti vienarūšes sakinio dalis. 3 lygio įgarsintame diktante yra ir tarptautinių žodžių su ilgaisiais, trumpaisiais balsiais, taip pat vienarūšių sakinio dėmenų, todėl mokiniams reikėtų priminti, kad šalutinių vienarūšių sakinio dėmenų skyrybos principai tokie patys kaip ir vienarūšių sakinio dalių.

Ne paslaptis, kad mokiniai mobiliųjų telefonų žinutes, elektroninius laiškus rašo netaisyklingai. Įgarsintų diktantų rašymas kompiuteriu formuos taisyklingos rašybos įgūdžius, ugdys rašymo klaviatūra kultūrą. Mokiniai gali praktikuotis namie – rašyti diktantą tiek kartų, kiek jiems reikia, o klasėje rašyti tik kontrolinį diktantą arba parengti žodžių diktantą, padiktuoti jį bendraklasiams ir paaiškinti rašybos atvejus. Taigi remdamasis įgarsinto diktanto tekstais mokytojas gali sugalvoti naujų, individualių užduočių.

Visi žodžių su balsėmis i, u, y, ū ir priebalse j rašybos ir sudėtinio sakinio skyrybos atvejai paaiškinti, todėl rašydamas įgarsinto diktanto sakinius mokinys gali ieškoti atsakymo paspaudęs nuorodą „Pagalba“, o parašęs pasitikrinti klaidas.

 

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Mokymosi objektą sudaro trijų lygių užduotys (kiekvieno lygio po 4 užduotis), skirtos sudėtiniams sakiniams pažinti ir skyrybos, sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams lavinti.

Temos „Laimės formulė“ 1 lygio kalbos žinių taikymo užduotys skirtos vientisiniam ir sudėtiniam sakiniams lyginti: lavinami gramatinio centro pažinimo sakinyje įgūdžiai (1 užduotis), nustatoma, kiek gramatinių centrų yra sakinyje (2 užduotis), lyginamos vientisinio ir sudėtinio sakinio sąvokos (3 užduotis), sakiniai praktiškai skirstomi į vientisinius ir sudėtinius (4 užduotis).

Atliekant 2 lygio užduotis stiprinami mokinių sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiai, daugiau dėmesio skiriama sudėtinių sakinių rūšims, mokomasi skirti prijungiamuosius ir sujungiamuosius jungtukus (3 užduotis).

3 lygio užduotys padės mokiniui prisiminti jungtukų funkciją sakinyje, skatins gilintis į sudėtinio sakinio skyrybos atvejus.

Atlikdamas užduotis klasėje ar namie mokinys gali (jei abejoja ar suklydo) atsakymų ieškoti „Žinyne“ („Veiksnio ir tarinio raiška“, „Sudėtinis sakinys: privalomosios skyrybos taisyklės“).

Mokiniams rekomenduojama pirmiausia prisiminti teorinę medžiagą apie sudėtinį sakinį ir jo skyrybą ir remiantis minčių žemėlapiu parengti schemą „Sudėtinių sakinių rūšys“.

Apibendrinant galima taikyti skaitmeninį svetainės įsivertinimo įrankį „Voratinklis“ arba minčių žemėlapį.

Kalbos žinių taikymo užduotis mokiniai galėtų atlikti kartodami ar mokydamiesi temą „Sudėtinis sakinys“, prieš kontrolinį darbą. Mokiniai, kuriems mokytis sekasi sunkiau, užduotis galėtų atlikti ne kartą.

Temos „Laimės formulė“ kalbos žinių taikymo užduočių tekstai (Salomėjos Nėries, Gendručio Morkūno) taip pat apie laimės paieškas žmogaus gyvenime.

 

„Kuriu“ veikla. „Dienoraštis“

Sakoma, kad dienoraščio rašymas yra viena iš veiksmingiausių priemonių siekiant sėkmės. Kas užrašo savo svajones ir laimėjimus, tas stiprina pasitikėjimą savimi.

Kaip praėjo Jūsų diena? Ką pavyko sužinoti, išmokti, pamatyti, išgirsti? Kuo norisi pasidžiaugti?

Papasakokite apie tai „Sėkmės dienoraštyje“.

Skatindami mokinius rašyti dienoraščius paaiškinkime, kad dienoraštis ne tik tobulina rašymo įgūdžius, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi. Rašydami dienoraštį sutelkiame dėmesį į svarbius gyvenimo klausimus, geriau pažįstame save. Užrašytos mintys suteikia galimybę pažvelgti į savo gyvenimą kūrybiškiau, skatina konstruktyviau spręsti kylančias problemas.

Vertėtų su mokiniais aptarti, kas būdinga dienoraščio žanrui, kuo jis skiriasi nuo kitų literatūros žanrų. Pravartu jiems priminti, kad dienoraštis – chronologiniai datuoti užrašai, kuriuose fiksuojami dienos įvykiai, pastebėjimai, išgyvenimai.

Dienoraščio šablone pateikiamos nuorodos, kaip dėstyti mintis, kad mokiniai galėtų papasakoti apie išgyventas džiugias akimirkas ir įvertinti savo dienos sėkmę.

 

„Kuriu“ veikla. „Instrukcija“

Aukščiausias žmogaus poreikis yra saviraiška – savo galimybių atskleidimas. Teigiama, kad šokis – bendravimo kalba, kad šokdami ne tik save išreiškiame, bet ir atrandame.

Sukursite ir aprašysite šokį, kad ir kiti galėtų jį pašokti.

Pirmiausia rekomenduojama aptarti instrukcijos idėją remiantis šia informacija:

2014 m. daugelyje pasaulio miestų buvo filmuojami žmonės, šokantys pagal Farelio Viljamso (Pharrell Williams) dainą „Laimingas“ („Happy“). Šokti galėjo visi, nereikėjo mokytis jokių specialių judesių, tik derėjo improvizuoti ir išreikšti laimingo žmogaus būseną. Šios iniciatyvos Lietuvoje pirmieji ėmėsi vilniečiai (//www.wearehappyfrom.com/). 

Galima aptarti straipsnį apie Matą Oželį, vieną tų, „kuriems idėjos tiesiog sproginėja“. Vaikinas kaipmat imasi įgyvendinti kiekvieną į galvą šovusią mintį. Sako, kad tada jaučiantis didžiausią pasitenkinimą ir apskritai sėkmę. Vieną naktį jam šovė mintis pagal tuo metu itin populiarią hiphopo muzikos atlikėjo Farelio Viljamso dainą „Laimingas“ sukurti vaizdo klipą apie laimingus Vilniaus žmones. Ryte jis su draugais ir filmavimo grupe jau įkalbinėjo atsitiktinius praeivius sutikti nusifilmuoti. Vaizdo įrašą Lietuvoje per dvi dienas peržiūrėjo 100 000 internautų. Amerikiečiai jį pripažino vienu iš aštuonių geriausių pasaulyje dainos „Laimingas“ vaizdo įrašų. Progreso konferencijoje „Login 2014“, kurią vainikavo interneto apdovanojimai, Mato kūrybinė grupė „Indiva“ buvo pripažinta tikru virusu ir pelnė Virusinės kampanijos titulą (visas tekstas: //www.kurjeris.lt/Priedai/Laisvas-plotas/Tauragiskis-parode-kokie-vilnieciai-laimingi).

Vėliau išsiaiškinamas instrukcijos tikslas: pabandyti savaip interpretuoti laimės būseną šokant ir aprašyti savo improvizuotą šokį. Aptariami būdai, kaip stebėti save šokantį ir užrašyti šokio žingsnius. Susipažįstama su vartojamais terminais, galima pabandyti sukurti šokio žingsnių žodynėlį. Tam rekomenduotina internete pasižiūrėti šiuolaikinių šokių pamokų, įvardyti matytus judesius. Primenama, kad instrukcija geriausiai suprantama tada, kai išdėstoma nuosekliai (nurodomi siejamieji žodžiai, teiginiai sunumeruojami).

Parašius instrukcijų juodraščius rekomenduojama jais susikeisti ir perskaityti draugo instrukciją arba instrukcijas aptarti grupėse. Mokiniai svarsto, ar draugo šokio aprašymas aiškus, ar pagal jį galima atkurti improvizuotą šokį. Instrukcijos redaguojamos pagal gautas pastabas.

Instrukciją galima iliustruoti nuotrauka, kurioje aiškiai matyti šokio judesys.

Galutinis rezultatas: nufilmuoti po epizodą, kaip šokama pagal savo ar draugo šokio aprašymą, sumontuoti ir pademonstruoti sukurtą filmuką.

 

„Kuriu“ veikla. „Interviu“

Ar žmonės laimingi? Parenkite interviu su skirtingo amžiaus žmonėmis – susipažinkite su įvairiais požiūriais ir juos „išmatuokite laimės barometru“.

Interviu „Laimės barometras“ tikslas – susipažinti su įvairiais požiūriais ir juos „išmatuoti laimės barometru“, t. y. apibendrinti. Interviu – tai vienas iš tyrimo metodų, kai tyrėjas kalbasi su tiriamuoju siekdamas gauti reikalingą informaciją. Tyrėjas tiesioginio pokalbio metu pateikia klausimų tiriamajam ir pasižymi jo atsakymus, o interviu pabaigoje apibendrina išsakytą nuomonę. Atlikus keletą interviu su skirtingais žmonėmis jų atsakymai palyginami ir padaromos išvados: išsiaiškinama, ar žmonės laimingi, įvardijamos pagrindinės laimės priežastys, nustatomas bendras laimės indeksas.

Interviu šablone pateikiami orientaciniai klausimai. Juos mokiniai gali papildyti, keisti arba sugalvoti kitus.

Interviu metu surinktą medžiagą galima pritaikyti rašant rašinį – samprotaujant nurodytais klausimais (Kad jaustumeis laimingas, reikia (nereikia) elgtis pagal nustatytus principus? Kokios dorybės susijusios su laime? Kodėl laukdami džiaugsmingų gyvenimo akimirkų išgyvename jaudulį ir nerimą?). Interviu medžiaga pravers kuriant komikso dialogus ir ieškant atsakymo, ar turėti kuo daugiau yra laimė, arba rašant straipsnį – aptariant, ką reikia daryti, kad pasiektum tikslą.

 

„Kuriu“ veikla. „Istorija“

Posakiais taip Laima lėmė, tokia jau lemtis, nuo likimo nepabėgsi žmonės nuo seniausių laikų išreiškė savo tikėjimą likimu. Bet ar tikrai nuo likimo nepabėgsi? Sukursite istoriją, kurioje papasakosite apie kitokią sakmių ir pasakų veikėjų lemtį.

1. Pasirengimas

Prisimenami mitologinių sakmių ir stebuklų pasakų veikėjai, kurie gali lemti kitų likimus ar patys pakeisti savo lemtį, pavyzdžiui: mitologinių sakmių veikėjai (laumės, laimos, kaukai, aitvarai ir kt.), pasakų veikėjai (milžinas, kvailys, podukra ir kt.). Aptariamos jų galios ir likimas. Pasirenkami istorijos veikėjai ir sakmių, pasakų siužetai. Aptariama istorijos pagrindinė mintis: Likimą galima pakeisti. Rekomenduojama iš anksto susipažinti su paveikslėlių galerija, kur nurodyta daugiau galimų istorijos veikėjų, pavyzdžiui: mergelė, jaunikaitis, senelis, velnias. Sugalvojamas pasakojimo pavadinimas. Sudaromas pasakojimo planas: numatoma veiksmo užuomazga, veiksmo eiga, kulminacija, atomazga, epilogas.

2. Teksto kūrimas

Rašomas juodraštis. Remiantis susidarytu planu mintys dėstomos pagal mitologinių sakmių ar stebuklų pasakų modelį. Mitologinių sakmių modelis: nurodomos pradinės aplinkybės prieš įvykstant svarbiam susitikimui ar įvykiui (veikėjas skundžiasi savo likimu, norėtų jį pakeisti), pasakojama apie svarbų įvykį, atsitikimą (netyčia ar tyčia išgirsti žodžiai ar pamatytas vaizdas, sapnas...), kuris sukelia ypatingą nuojautą, įžvalgą ar paskatina veikti. Nuosekliai aprašomi pagrindinių veikėjų veiksmai, priartinantys netikėtą įvykį. Kulminacija – antgamtinio ir realaus pasaulio atstovų susitikimas ar susidūrimas, nepaprastas įvykis. Atskleidžiamas susitikimo ar susidūrimo, paieškų rezultatas – veikėjo pergalė prieš antgamtines būtybes, išsikovota laimė. Įvykis apibendrinamas ir supažindinama su tolesniais įvykiais. Taikant istorijos galerijos paveikslus sukuriama tinkama iliustracija.

Stebuklų pasakos modelis: ekspozicija (kada ir kur vyksta veiksmas, nurodomi veikėjai), užuomazga (svarbus įvykis, atsitikimas, pakeičiantis įprastinį veikėjų gyvenimą), veiksmo eiga (pagrindinių veikėjų veiksmai, priartinantys netikėtą įvykį ar priešiškų jėgų susidūrimą), kulminacija (antgamtinio ir realaus pasaulio atstovų susitikimas ar susidūrimas, nepaprastas įvykis), atomazga (susitikimo ar susidūrimo, paieškų rezultatas – žmogaus pergalė prieš antgamtines būtybes ar pralaimėjimas, ko nors įgijimas ar praradimas), epilogas (įvykio apibendrinimas ir supažindinimas su tolesniais įvykiais).

3. Teksto redagavimas

Mokiniai turėtų rašyti tekstų juodraščius ir su jais dirbti: skaityti balsu sau ir kitiems, kad sulauktų klausimų, pastabų, patarimų. Atsižvelgiant į rašymo tikslą verta parengti vertinimo kriterijus, pagal kuriuos mokiniai galėtų įsivertinti parengtus juodraščius. Įsivertinę turėtų juos patobulinti ir tada parengti švarraščius.

4. Aptarimas

Baigus kiekvieną rašymo veiklą reikėtų skatinti mokinius apmąstyti, kas jiems pasisekė, kokias rašymo problemas pavyko išspręsti, kokias strategijas jie taikė, ką reikėtų tobulinti, kaip būtų galima tai padaryti.

Apmąstant rašymo veiklą galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Remdamiesi Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) filosofinės pasakos „Mažasis princas“ išmintimi, savo mintimis ir pasirinktais paveikslėliais sukursite komiksą laimės tema.

Kur mažasis princas ieško laimės? Kokias tiesas pasako lapė ir kiti pasakos veikėjai? Koks klausimas padėtų išsiaiškinti šių žodžių prasmę: „O juk tai, ko jie ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje ar gurkšnyje vandens...“?

Komiksą rekomenduojama kurti perskaičius ir su mokiniais aptarus Antuano de Sent Egziuperi filosofinę pasaką „Mažasis princas“. Skaitydami kūrinį mokiniai turėtų rasti citatų apie laimę, apsvarstyti, ko jie galėtų paklausti pasakos veikėjų, kad išsiaiškintų vieną ar kitą jų pasakytą tiesą apie laimę, suformuluoti klausimus. Citatas ir klausimus mokiniai pritaikys kurdami komikso dialogus.

Remdamiesi „Mažojo princo“ išmintimi, savo nuomone ir pasirinktais paveikslėliais mokiniai kurs komiksą laimės tema. Komikso tikslas – sukurti pokalbį apie laimę su pasirinktais pasakos veikėjais atskleidžiant savo ir tų veikėjų požiūrį bei vertybes.

Kurdami komiksą mokiniai nagrinėja ir interpretuoja perskaitytą pasaką, ieško atsakymų į išsikeltus klausimus, pavyzdžiui: Kur mažasis princas ieško laimės? Kuo mažojo princo klausimai svarbūs man? Ar turėti kuo daugiau yra laimė?

Kurdami komiksą mokiniai gali remtis kūrinio citatomis, pateikiamomis „Pagalboje“.

Antuano de Sent Egziuperi pasaką „Mažasis princas“ galima rasti //ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/mazasis_princas/

 

„Kuriu“ veikla. „Minčių žemėlapis“

Remdamiesi minčių žemėlapio metodu planuosite interviu klausimus, rašinio teiginius.

Mokiniai, iliustruodami klausimus ar teiginius, gali rinktis simbolius, pateikiamus „Laimės formulės“ paveikslėlių galerijoje. Žinoma, galima taikyti ir kitų temų paveikslėlius.

Paveikslėlių galerijoje pateikiami laimės simboliai – tai vaizdai, turintys apibendrintą perkeltinę idėjos reikšmę. Su mokiniais vertėtų aptarti simbolių reikšmes. Lionės Lapinskienės sudarytame „Simbolinių reikšmių žodyne“ (Panevėžys: Magilė, 2006) pateikiami šie laimės simboliai ir jų aiškinimai:

aitvaras – senovės lietuviai tikėjo, kad kai kuriems žmonėms, dažniausiai be jų žinios, neša turtus ir laimę;

apelsinas – vaisius reiškia laimę, vaisingumą ir derlingumą, apvali jo forma simbolizuoja amžinybę, nemirtingumą, o spalva siejama su saule;

boružė – tikėta, kad ji susijusi su Dievu, nes skraido danguje, perduoda dievams žmonių prašymus ir maldas, perspėja apie gresiantį pavojų, išpranašauja gerą derlių, žmogaus gyvenimo trukmę;

gervė – reiškia gerą ženklą, nes tai dievų pasiuntinė, motiniškos meilės ir laimės nešėja, dovanojanti gerą padėtį visuomenėje, ilgaamžiškumą;

paparčio žiedas – dvasinio augimo, įgyjant išminties nepasiekiamos laimės, paslaptingo žinojimo simbolis;

pasaga – laikoma saugotoja nuo piktos akies; jei virš durų pasaga kabo aukštyn nukreiptais galais, bus sugauta ir išsaugota laimė, jei žemyn nukreiptais galais, – blogas ženklas: laimė pabėgs;

Laima – baltų mitologijoje likimo deivė, kuri rūpinasi žmogaus gimimu, lemia tolesnį jo likimą ir gyvenimą, kuris verpiamas kaip siūlas, suteikia jam prasmę kaip likimo lėmėja; Laima atsiranda gegutės pavidalu ir iškukuoja laimę arba nelaimę;

liepa – visoje Europoje buvo laikoma likimą lemiančios deivės Laimos buveine, tikėta, kad liepa sutraukia ligas, gydo tuos, kurie atneša jai aukų ar ją pabučiuoja;

voras – tai laimės iš dangaus ženklas;

žaltys – visokios laimės ir gerovės nešėjas, turįs antgamtinės galios.

 

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

Remdamiesi įvestimi parašysite samprotaujamąjį rašinį apie laimę. Rašydami atskleiskite savo požiūrį, remkitės asmenine, kultūrine patirtimi.

Rašinio įvestis sužadina mintis, padeda suformuluoti teiginius ir sugalvoti rašinio pavadinimą. Rekomenduojama aptarti įvestį remiantis pateikiamais klausimais (Kad jaustumeis laimingas, reikia (nereikia) elgtis pagal nustatytus principus? Kokios dorybės susijusios su laime? Kodėl laukdami džiaugsmingų gyvenimo akimirkų išgyvename jaudulį ir nerimą?).

Planuojant rašinį verta pasinaudoti minčių žemėlapio metodu: įvardyti temą, pagrindinę mintį, nurodyti ją pagrindžiančius teiginius, pasižymėti argumentus. Kuriant rašinį verta taikyti interviu metu surinktą informaciją.

Kad mokinys galėtų remtis kultūrine patirtimi, prieš rašant rašinį siūloma perskaityti Antuano de Sent Egziuperi filosofinę pasaką „Mažasis princas“. Rekomenduotina perskaityti ir tas knygas, kurių ištraukos pateikiamos šios temos žaidime „Kelionė“: Gleno Beko (Glenn Beck) „Kalėdinis megztinis“, Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) „Pienių vynas“, Ričardo Bacho (Richard Bach) „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, Adamo Sikoros (Adam Sikora) „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“.

Rašinys susijęs su komiksu. Remdamiesi „Mažojo princo“ išmintimi mokiniai kurs komiksą apie laimę.

Bendri rašymo etapai galėtų būti tokie:

• suvokiamas rašymo tikslas;

• įvardijama tema ir pagrindinė mintis;

• iškeliama problema;

• renkama medžiaga;

• sudaromas rašinio planas;

• parenkama tinkamų argumentų;

• rašomas juodraštis, jis redaguojamas;

• rašomas švarraštis;

• apmąstoma rašymo veikla.

Apmąstant rašymo veiklą galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Kuriu“ veikla. „Straipsnis“

„Pasėk mintį ir nupjausi veiksmą, pasėk veiksmą ir nupjausi įprotį, pasėk įprotį ir nupjausi charakterį, pasėk charakterį ir nupjausi tikslą“, – teigia rašytojas Samuelis Smailas. Ar esi stipresnis už savo įpročius? Ar gali juos pakeisti, kad pasiektum savo tikslą ir įgyvendintum svajones?

Parašysite straipsnį – pateiksite patarimų, ką reikia daryti, kad pasiektum tikslą.

Straipsnio tikslas – įtikinti, kad tinkami įpročiai gali padėti įgyvendinti svajones. Straipsnyje pateikiama patarimų, ką daryti, kad pasiektum tikslą. Straipsnio šablone patarimai siejami su asmeniniais pasiekimais, visuomeniniais laimėjimais, gebėjimu nuolat keistis ir tobulėti.

Rengiantis rašyti straipsnį svarbu prisiminti, kad straipsnis paprastai skelbiamas viešai, aptarti rašymo adresatą (bendraamžiai), tikslą (įtikinti), nusakyti pagrindinę mintį, iškelti problemas, susisteminti surinktą informaciją (mokslinius faktus, statistinius duomenis ar kt.).

Straipsnio kalbinei raiškai ypač svarbus įtaigumas, glaustumas, konkretumas, todėl su mokiniais verta aptarti šiuos patarimus:

siekiant įtaigumo pirmiausia reikia patarimus pritaikyti situacijai, adresatui ir tikslui;

siekiant glaustumo reikia vengti sakinių, nepasakančių nieko nauja;

siekiant konkretumo svarbu vartoti įvairios struktūros sakinius (nepradėti kiekvieno sakinio taip pat, nes straipsnis bus monotoniškas); sakiniai, kuriais išvardijama, turėtų būti tos pačios gramatinės formos. (Pagal: Zita Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2002, p.166–167)

 

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Skaitydami Gleno Beko (Glenn Beck) romano „Kalėdinis megztinis“ ištraukas ir atlikdami pirmo lygio užduotis ieškosite atsakymo, kaip „rasti kelią į dalykus, kurie teikia ilgalaikę laimę“. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) romano „Pienių vynas“ ir Džeimso Kriuso (James Krüss) apysakos „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“ ištraukas ir darysite apibendrinamąsias išvadas, kaip išsaugoti gyvenimo džiaugsmą ir įveikti visus sunkumus. Atlikdami trečio lygio užduotis skaitysite Ričardo Bacho (Richard Bach) alegorinio pasakojimo „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ ir Adamo Sikoros (Adam Sikora) knygos „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“ ištraukas ir aiškinsitės, kas yra laimė, analizuosite, kaip atskleidžiama beribės laisvės idėja, tobulybės siekis, iššūkis prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmas.

Šios temos tikslas – skaitant įvairius tekstus suprasti, kas žmogui suteikia laimės, kokios yra tikrosios vertybės. Žaidimas gali būti skiriamas savarankiško skaitymo pamokoms arba namų darbams.

Prieš atliekant „Kelionės“ 1 lygio užduotis rekomenduotina perskaityti Gleno Beko romaną  „Kalėdinis megztinis“. Skaitydami knygą ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai suvoks, kas yra aforizmas, parinks tinkamą patarlę ištraukos pagrindinei minčiai nusakyti, supras, kad tikrąją laimę suteikia ne brangios dovanos, o artimi žmonės.

Prieš atliekant „Kelionės“ 2 lygio užduotis rekomenduotina perskaityti Rėjaus Bredberio romaną „Pienių vynas“ ir Džeimso Kriuso apysaką „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“. Skaitydami knygas ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai supras, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis rašytojai apibūdina laimę, suvoks, kad laimės būsena nėra pastovi, kad tik dosnūs žmonės gali būti laimingi.  

Prieš atliekant „Kelionės“ 3 lygio užduotis rekomenduotina perskaityti Ričardo Bacho knygą „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ ir Adamo Sikoros „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“. Skaitydami knygas ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai išsiaiškins, kas yra alegorija, ir supras, kad filosofai ir rašytojai nuo senų laikų bandė ir vis dar bando rasti laimės formulę.