Titulinis > Mokytojo biblioteka > Savi stogai. Mokytojo biblioteka

Mokytojo biblioteka

Savi stogai. Mokytojo biblioteka

Kodėl teigiama, kad tėvynės dūmas už svetimą ugnį šviesesnis? Tema „Savi stogai“ skatina ieškoti savų atsakymų į šį klausimą.

Savosios tapatybės ieškosite skaitydami poetų Juditos Vaičiūnaitės, Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščius apie gimtąją kalbą, klausydamiesi lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ dainos „Leliumai“, dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko minčių, kodėl „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. Puoselėsite gimtąją kalbą atlikdami rašymo užduotis: mokysitės taisyklingai rašyti žodžius, kuriuose yra supanašėjusių priebalsių, skirti tiesioginę kalbą, kreipinius ir įterpinius. Žiūrėdami filmą „Mano mieste sekmadienis“ klausysitės poetės Juditos Vaičiūnaitės eilių ir keliausite siauromis Vilniaus gatvėmis. Užduočių lapas „Odė mano miestui...“ padės sukurti lyrinį tekstą apie savąjį kraštą. Žaisdami „Kelionės“ žaidimą aiškinsitės, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas literatūroje. Kurdami interviu, reklamos tekstą, istoriją, reportažą, kelionių dienoraštį ir komiksą papasakosite apie įdomiausias Lietuvos vietoves, unikalias miestelių šventes, paaiškinsite, kaip pažinti lietuvį svetur, o rašydami rašinį samprotausite, ką mums sako vietų vardai. Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite rašinio, reportažo planą.

 

„Skaitau“ veikla. „Poezija apie kalbą“

Kur savi stogai, ten ir sava kalba – artima, miela, suprantama. O kalbėti ir susikalbėti galima ne tik žodžiais – apie reikšmingus dalykus prabilti gali ir daiktai, kuriuos regime, liečiame, tyrinėjame. Apie tai lietuvių poetų – Juditos Vaičiūnaitės, Alio Balbieriaus, Sigito Parulskio – eilėraščiai.

Mokymosi objekto užduotys skiriamos mokinių teksto skaitymo ir suvokimo gebėjimams ugdyti: rasti tiesiogiai pasakytą informaciją, nusakyti pateikiamų eilėraščių temą, pagrindinę mintį, vertybes, idėjas, daryti išvadas, interpretuoti, vertinti, taikyti literatūros teorijos žinias.

Skaitomi trys skirtingų lietuvių poetų kūriniai: Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas „Senoviniai raštaženkliai“, Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščiai tuo pačiu pavadinimu – „Kalba“. Nors tekstai skirtingų autorių, tačiau mokiniams siūloma juos lyginti, ieškoti panašumų.

Atlikdami 1 lygio 1 užduotį mokiniai nusakys visus tris kūrinius siejančią temą. Kitos šio lygio užduotys – Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklo nagrinėjimas: mokiniai aptars eilėraštyje išryškinamus žmogaus pojūčius, lyrinio subjekto savijautą, nusakys kūrinio pagrindinę mintį.

2 lygio užduotys skiriamos Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščių analizei. Mokiniams siūloma abiejuose tekstuose rasti reikalingą informaciją, aptarti svarbiausias eilėraščių mintis, idėjas.

3 lygis – visų trijų eilėraščių lyginimo užduotys: gretinamos jų temos, problemos, pagrindinė mintis, idėjos, vertybės, taip pat siūloma aptarti kūrinių kalbinę raišką, pakartoti meninės raiškos priemones.

Mokymosi objekto užduotys gali būti skiriamos savarankiškai mokinių veiklai klasėje ar namie. Prieš atliekant jas mokytojas galėtų paskatinti mokinius pamąstyti, kuo svarbi žmogui gimtoji kalba, koks šiuolaikinio žmogaus santykis su ja, kodėl šiandien ypač aktualu ją saugoti ir branginti.

Vertėtų prisiminti ir literatūros teoriją: kas yra teksto tema, pagrindinė mintis, vertybės, idėja, pagrindinės kalbinės raiškos priemonės.

Atlikę užduotis mokiniai gali veiklą įsivertinti. Neteisingai atsakę į klausimą jie gauna patarimą, į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti pagalbos, taip pat visada gali užduotį atlikti dar kartą, kol atsakys teisingai. Prireikus papildomos informacijos galima ieškoti „Žinyne“. Jame pateikiamos svarbiausios šio mokymosi objekto literatūros sąvokos.

Atlikus visas užduotis mokiniams galima rekomenduoti mokymosi objekto „Klausau“ veiklą – čia jie taip pat ras minčių apie gimtosios kalbos vertę, jos unikalumą. Atlikdami mokymosi objekto „Žiūriu“ užduotis mokiniai galės grįžti prie Juditos Vaičiūnaitės, tik jau kaip miesto poetės, kūrybos. O žaisdami žaidimą „Kelionė“ galės stebėti, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas, atskleidžiamas žmogaus ryšys su tėvyne. Šios veiklos sritys padės suprasti, apibendrinti veiklos „Skaitau“ idėjas.

Svarbu priminti mokiniams, kad naudinga veiklą įsivertinti. Tai galima padaryti ir taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Klausau“ veikla. „ Domanto Razausko „Kalbos užkalbėjimas“ ir ansamblio „Atalyja“ daina „Leliumai“

Turbūt ne kartą esate girdėję, kad mūsų gimtoji kalba – viena gražiausių, skambiausių, archajiškiausių. Dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko pasakojimas padės suvokti, kodėl, jo žodžiais tariant, „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. O pasiklausę lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ atliekamos dainos „Leliumai“ suprasite, koks spalvingas gali būti žodis ir kaip senovinė liaudies daina skamba roko ritmu. Atlikdami užduotis mokysitės išgirsti ir suprasti svarbiausias mintis, pašnekovo išsakomas vertybines nuostatas, atpažinsite liaudies dainos žanrą, apibūdinsite kalbinę ir muzikinę raišką, atlikėjų nuotaiką, intonacijas.

Mokymosi objektą sudaro dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko pasakojimas apie gimtąją lietuvių kalbą ir lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ atliekama daina „Leliumai“.

Pirmiausia klausomasi pasakojimo, kuriame pabrėžiamas lietuvių kalbos savitumas, panašumas į sanskritą, nepaprastas akustinis poveikis, dalijamasi mintimis apie kalbos ir dainos dermę. Vėliau klausomasi dainos, kuri tarsi iliustruoja, pagrindžia kalbėtojo išsakytas mintis. Užduotys skatina ne tik atidžiai klausyti ir išgirsti, atsirinkti svarbią informaciją, bet ir analizuoti, interpretuoti, lyginti. 

1 lygio užduotys skiriamos pasakojimui apie gimtąją kalbą nagrinėti. Mokomasi nusakyti teksto temą, pagrindinę mintį, įvardyti kalbėtojo tikslus, išgirsti ir suprasti svarbią informaciją, skirti faktą ir nuomonę, apibūdinti kalbėtojo balso tembrą, toną, intonacijas.

2 lygio užduotys atliekamos išklausius folkroko grupės „Atalyja“ dainą „Leliumai“. Aptariant kūrinio pobūdį, nuotaiką, nusakant patirtas emocijas, vertinant atlikimo būdą prašoma išsakyti savo įspūdžius. Taip pat išryškinamos dainoje netiesiogiai išreikštos vertybinės nuostatos, aiškinamasi, kokia kalbinės raiškos įtaka. Atliekant šias užduotis mokomasi grupuoti informaciją, reikšti mintis raštu.

3 lygis – abiejų tekstų gretinimo užduotys. Aptariamas kalbos ir muzikos santykis, žodžio ir muzikos dermė. Mokomasi atsirinkti ir vertinti informaciją apie gimtosios kalbos reikšmę ir savitumą.

Rekomenduojama darbo eiga:

Prisimenama lietuvių dainuojamoji tautosaka, jos išskirtinumas ir pagrindiniai bruožai, klasifikacija, pateikiama trumpa informacija apie lietuvių folkroko grupę „Atalyja“. Galima padiskutuoti apie klasikinį ir modernųjį meną. (Mokymosi objektas ypač tinka integruojant muzikos ir literatūros pamokas.)

Mokiniai nuteikiami tinkamai klausytis. Pirmiausia pasakojimą ir dainą reikėtų atidžiai išklausyti ir atkreipti dėmesį į svarbiausias teksto mintis, pasakotojo požiūrį, kalbėjimo toną. Klausantis dainos išgirsti, apie ką ir kaip dainuojama, pasistengti suprasti kūrinio savitumą, pajusti nuotaiką, pasigrožėti melodija, atpažinti girdimus muzikos instrumentus. 

Klausomasi kūrinių antrą kartą. Mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus: pasakojimo ir dainos temą, svarbiausias mintis, atlikimo būdą, įdomesnes detales ir pan. Patarkite mokiniams atkreipti dėmesį į žodžius, nurodančius svarbią informaciją, į pauzes.

Atliekamos užduotys.

Įsivertinama. Galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

Aptariamas atliktas darbas. Apmąstant klausymo veiklą naudinga aptarti su mokiniais, kas jiems sekėsi, o kas nesisekė, kodėl, ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip. Ką įdomaus pavyko sužinoti apie gimtąją lietuvių kalbą, kokių įgūdžių įgyti atliekant užduotis? Taip pat pravartu aptarti, kaip informacijos perteikimo būdai priklauso nuo tikslo, adresato ir komunikacinės situacijos. Kitą pamoką galima surengti diskusiją apie šiandieninę gimtosios kalbos situaciją, žmonių požiūrį, būtinybę saugoti ir branginti savo kalbą.

 

„Žiūriu“ veikla. „Mano mieste sekmadienis“

Ar gali būti poetiška ir romantiška triukšminga miesto gatvė? Ar ji gali įkvėpti kūrybai? Viena iš nedaugelio lietuvių kūrėjų, poetizuojančių sau artimą, brangų miestą, yra Judita Vaičiūnaitė. Filmas „Mano mieste sekmadienis“ kviečia ne tik pasiklausyti poetės eilėraščių apie Vilnių, bet ir įžvelgti grožį, rodos, kasdieniškuose, visai nepoetiškuose dalykuose. Atlikdami su filmu susijusias užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į lyrinio kūrinio bruožus, studijuosite Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ir filmo meninę kalbą. O užduočių lapas „Odė mano miestui / miesteliui / kaimui / gatvei“ pakvies remiantis pavyzdžiu sukurti lyrinį tekstą, šlovinantį artimiausią, brangiausią savo gyvenimo erdvę.

Mokymosi objektą sudaro filmas „Mano mieste sekmadienis“ pagal Juditos Vaičiūnaitės eilėraščius, dvylika skirtingo lygio interaktyvių užduočių ir užduočių lapas.

Atlikdami 1 lygio užduotis mokiniai aptars filmo sandarą, veikėjus, temą, problemą, vertybes, idėją. Vertėtų atkreipti dėmesį į filmo vaizdų, skambančios poezijos ir muzikos dermę, poetiškumą ir išsiaiškinti, kaip su tuo susijusi filmo nuotaika. Jeigu filmas žiūrimas klasėje, prieš atliekant užduotis derėtų pirmiausia pasiūlyti mokiniams išsakyti savo įspūdžius, mintis, kilusias žiūrint filmą.

2 lygio užduotys skiriamos eilėraščių lyrizmui, biografiniam kontekstui išryškinti. Dirbant klasėje būtų galima plačiau remtis Juditos Vaičiūnaitės biografija, paskaityti daugiau miesto tematikos eilėraščių (pavyzdžiui, vaizduojančių istoriją ir praeities atgarsius šiandienos žmogaus gyvenime). Kitas 2 lygio užduočių aspektas – lyrizmo raiška poezijoje, kine, muzikoje. Kas sieja skirtingų meno rūšių lyrizmą? Svarstant šį klausimą galbūt pavyktų drauge išsiaiškinti svarbiausius lyrinio kūrinio bruožus.    

3 lygio užduotys – filmo meninės raiškos aptarimas. Kadangi filmą sudaro vaizdas ir garsas (poetinis tekstas, muzika), galima atskirai gilintis į vaizdą (peržiūrėti filmą be garso) ar tik į garsą (klausytis tik garso takelio). Pateiktose užduotyse akcentuojama kalbinė raiška ir poetinių vaizdinių interpretacija.

Užduočių lapas „Odė mano miestui / miesteliui / kaimui / gatvei“ – kūrybinė užduotis. Tikslas – ne tik supažindinti su odės žanru, šiam žanrui būdinga leksika, bet ir išmokti savo aplinkoje pastebėti detales, jomis grožėtis (vienas iš Juditos Vaičiūnaitės kūrybos bruožų). Atliekant šią užduotį gali kilti daugybė klausimų, ypač susijusių su eiliavimu. Gera proga prisiminti įvairius eiliuotus tekstus – nuo klasikinio ketureilio iki laisvojo eiliavimo (verlibro). Jei eiliavimas mokiniams atrodo per sunkus, galima ir sulaužyti vieną odės taisyklę – parašyti eilėraštį proza. Čia turbūt svarbiau ne eiliavimas, o teksto lyrizmas ir poetiškumas.

 

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Mokymosi objektą sudaro trijų lygių (lengvo, vidutinio ir sunkesnio) įgarsinti diktantai, skirti priebalsių rašybos įgūdžiams tobulinti. Skiriasi diktantų apimtis (125, 148 ir 193 žodžiai) ir sunkumų skaičius.

1 lygio įgarsintame diktante, be priebalsių asimiliacijos, pateikiama ir kitų sunkių rašybos atvejų – nosinių balsių rašybos šaknyje, žodžių rašymo kartu ir atskirai. Rašant 2 lygio diktantą pakartojama e ir ia rašyba galūnėse, priebalsės j rašyba, įvardžiuotinių formų, dalyvių ir prieveiksmių rašyba, o rašant 3 lygio diktantą, be priebalsių supanašėjimo atvejų, mokomasi įvardžiuotinių formų, linksnių galūnių, priesagų ir ypač dalyvių rašybos. 1 ir 3 lygio diktante yra tikrinių daiktavardžių. Visuose diktantuose primenama įterpinių, kreipinių skyryba, todėl mokytojas turėtų atkreipti dėmesį į diktuojamo teksto intonacijas.

Diktantą gali rašyti ne tik VII–VIII klasių, bet ir vyresni mokiniai, darantys klaidų žodžiuose, kuriuose yra supanašėjusių priebalsių.

Mokiniai galėtų rašyti diktantą ir klasėje, ir namie.

Mokytis priebalsių asimiliacijos galima ir pasitelkus kitus temos „Savi stogai“ tekstus. Mokinys, atlikdamas pieštukų užduotis, galėtų pabraukti žodžius, kuriuose yra supanašėjusių priebalsių („Skaitau“, „Kalbos žinių taikymo užduotys“ ir kiti mokymosi objektai). O skaitydamas priebalsių asimiliacijos taisykles „Žinyne“, galėtų nusibraižyti minčių žemėlapį.

Mokiniams, kurių rašymo įgūdžiai silpnesni, mokytojas galėtų pasiūlyti išsirašyti klaidingai parašytus žodžius ir patiems parengti žodžių diktantą.

Apibendrinti žinias, pasitikrinti rašybos gebėjimus mokiniai gali atlikdami testus: „Priebalsių asimiliacijos taisyklės“, „Priebalsių s, š, z, ž rašyba“, „Žodžių su supanašėjusiais priebalsiais rašyba“.

Mokymosi objektas „Įgarsinti diktantai“ plėtoja temą „Savi stogai“. 1 lygio diktantas parengtas pagal Česlovo Kudabos atsiminimus (Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė. Sud. Romualdas Norkus. Kaunas: „Spindulys“, 1995, p. 16–18), 2 ir 3 lygio diktantai apie namų svarbą, vietą žmogaus gyvenime, namo statymo tradicijas.

 

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Mokymosi objektą sudaro trijų lygių užduotys (kiekvieno lygio 4 užduotys), skirtos kreipinių, tiesioginės kalbos pažinimo ir skyrybos, sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams lavinti (gramatinio centro pažinimas sakinyje). Veiksnio ir tarinio pažinimo sakinyje ir raiškos įgūdžiai lavinami ir temų „Jausmų malūnai“, „Žalias žmogus“ mokymosi objektuose, todėl mokytojas galėtų pasiūlyti mokiniams atlikti ir šių temų kalbos žinių taikymo užduočių testus.

Temos „Savi stogai“ 1 lygio užduotys skirtos kreipiniui sakinyje pažinti: prisimenama, kas yra kreipinys, kuo jis reiškiamas, mokomasi pažinti kreipinį sakinyje ir skirti jį nuo veiksnio.

2 lygio užduotys padės stiprinti kreipinio, vieno ar su priklausomais žodžiais, pažinimo sakinyje įgūdžius, mokytis kreipinių skyrybos ir vartojimo.

3 lygio pieštukų užduotis yra sudėtingesnė, nes mokiniai turės ne tik atpažinti kreipinį, bet ir pažymėti įterpinį; užduotyje gausu įvairios raiškos veiksnio, tarinio variantų. Atlikdami kitas 3 lygio užduotis mokiniai kartos tiesioginę kalbą, jos skyrybą.

Rekomendacijos mokytojui

• Kalbos pažinimo užduotis mokiniai gali atlikti klasėje (net jei yra tik vienas kompiuteris) ir namie, dirbti individualiai ir grupėmis.

• Kalbos žinių taikymo užduotys galėtų būti atliekamos ir mokantis kreipinio, tiesioginės kalbos, ir tas temas kartojant ar įtvirtinant, apibendrinant. Užduotys ypač tiktų rengiantis kontroliniam darbui.

• Pasitelkę svetainės įrankius – pieštukus – mokiniai galėtų atlikti ir kitas, mokytojo sugalvotas, užduotis: kitame tekste pabraukti kreipinį, tiesioginę kalbą, autoriaus žodžius. Paskui mokiniai galėtų savarankiškai atlikti nurodyto ar pasirinkto lygio užduotis.

• Suklydę ar abejodami mokiniai gali ieškoti atsakymo „Žinyne“ („Kreipinio skyryba“, „Tiesioginė kalba. Skyryba brūkšniais ir kabutėmis“).

• Apibendrinant galima taikyti skaitmeninį svetainės įrankį „Voratinklis“ arba minčių žemėlapį.

Gendručio Morkūno tekstas, Aido Marčėno eilėraščiai plėtoja temą „Savi stogai“. Juose aptariama namų, tradicijų svarba žmogaus gyvenime.

 

„Kuriu“ veikla. „Dienoraštis“

„Pažinti Tėvynės neįmanoma, jeigu po ją nekeliausi. Tai pats universaliausias ir tvirčiausias pažinimo būdas“, – yra sakęs žinomas geografas Rimantas Krupickas. Kurdami dienoraštį papasakosite, kokią Lietuvą pažinote, kokios patirties įgijote keliaudami.

Pirmiausia vertėtų su mokiniais aptarti, kokių keliautojų dienoraščių jie jau yra skaitę, kas juose aprašoma. Kaip pavyzdį galima pateikti XVII a. kelionių aprašymą – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kūrinį „Kelionė į Jeruzalę“. Aptariant skaitytus keliautojų dienoraščius reikėtų priminti mokiniams, kad dienoraštis – tai datuoti užrašai, kuriuose fiksuojami dienos įvykiai, pastebėjimai, išgyvenimai, kad dienoraštyje mintys dėstomos chronologiškai arba asociatyviai. Tikroji dienoraščio paskirtis – aprašyti ne kelionės įvykius, bet atskleisti, kokį poveikį jie padarė žmogaus vidiniam pasauliui.

Visi patarimai dienoraščio šablone yra tik rekomendacinio pobūdžio.

 

„Kuriu“ veikla. „Reklama“

Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką sukursite Lietuvos pristatymą – reklamą.

Reklamos kūrimo etapai:

1. Rengimasis kurti reklamą

Aptariama reklamos paskirtis (pasitelkiant tam tikras kalbinės raiškos priemones paveikti vartotojo jausmus) ir ypatybės (reklama gali veikti žodžiu, garsu ir vaizdu), skaitomos ir vertinamos populiariausios televizijos, radijo, interneto portalų reklamos. Aptariama reklamos kalba (Kas jai būdinga? Kokios kalbinės raiškos priemonės padeda sukurti norimą įspūdį?). Reklamos tekstuose ypač svarbūs būdvardžiai, emociniai argumentai bendram įspūdžiui sustiprinti. Numatomas reklamos tikslas (pasitelkiant tinkamą kalbinę raišką pristatyti Lietuvą kaip patrauklią šalį) ir adresatas (bendraamžiai).

2. Reklamos kūrimas

Pateikiamo šablono vertinimas, koregavimas (paveikslėlius, šūkius, argumentus galima / reikia keisti savais), šūkių ir argumentų kūrimas, nuotraukų ar paveikslėlių parinkimas.

3. Redagavimas

Reklamos skaitomos draugams ir, išklausius jų pastabas, redaguojamos.

4. Aptarimas

Mokiniai skatinami apmąstyti, kas jiems pasisekė, kokias reklamos kūrimo problemas pavyko išspęsti, kokias strategijas jie taikė, ką ir kaip reikėtų tobulinti. 

Apmąstant kūrimo ir rašymo veiklą galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Kuriu“ veikla. „Interviu“

Kaip švenčių organizatoriams pavyksta užburti kasdienybę, sužinosite parengę su jais interviu.

Interviu metodas tinka informacijai rinkti, todėl jį galima taikyti prieš skiriant sukurti istoriją apie savitą šventę: Stintų šventę Palangoje, Vyšnių – Žagarėje, Aitvarų – Zapyškyje, Grybų – Varėnoje. Kalbantis su šventės organizatoriais galima ne tik sužinoti, kokia šventės idėja, kaip jai rengiamasi, kokia jos eiga ir pan., bet ir užsirašyti įdomių faktų istorijai kurti.

Rekomenduojama darbo eiga:

1. Interviu tipų ir kalbos raiškos aptarimas.

2. Rengimosi interviu taisyklių aptarimas (interviu tikslo, temos numatymas, klausimų tipai).

3. Interviu klausimų parengimas (medžiagos pasirinkta tema rinkimas, galimų temos aspektų numatymas, klausimų grupavimas).

4. Pokalbio užrašymas.

5. Juodraščių redagavimas: turinio (pavadinimas, rašymo tikslas, adresatas, žanras, tema, klausimų grupės), teksto sandaros (įžanga, temos plėtotė, pabaiga), teksto raiškos (kalbėjimas pirmuoju asmeniu, dalykiškumo ir tikslumo dermė su vaizdingumu ir emocingumu, minčių dėstymo nuoseklumas, sakinių siejimas) tobulinimas.

6. Interviu aptarimas (ar pasiektas tikslas, ar interviu metodas tinkamas informacijai rinkti, ar pašnekovas suprato visus klausimus, ar jie nesikartojo).

 

„Kuriu“ veikla. „Istorija“

Lietuviai santūrūs, bet linksmintis moka. Tai įrodo unikalių švenčių ir renginių gausa. Pasidomėsite, kuo išsiskiria Grybų šventė Varėnoje, Stintų – Palangoje, Aitvarų – Zapyškyje, Vyšnių – Žagarėje. Atskleisite šventės savitumą remdamiesi patirtais įspūdžiais, interviu su šventės organizatoriais arba informaciniais šaltiniais.

Rekomenduojama kurti pasakojimą apie Stintų šventę Palangoje, Vyšnių – Žagarėje, Aitvarų – Zapyškyje, Grybų – Varėnoje. Tinkamų aplinkos vaizdų reikėtų ieškoti ne tik šios temos, bet ir kitų temų galerijose, tuos vaizdus kūrybiškai pritaikyti (tarkim, pievoje „prisodinti“ vyšnių iš daiktų galerijos). Jei mokiniai nėra buvę minėtose šventėse, patartina remtis informaciniais šaltiniais ir „Pagalba“. Istorijos rašymą galima sieti su interviu užduotimi: pirmiausia sukurti interviu su šventės organizatoriumi, o paskui istoriją, kurią iliustruotų veikėjai, korespondentas ir interviu respondentas. Jų perpasakotas pokalbis sudarytų istorijos turinį.

Svarbu su mokiniais aptarti pasakojimo tekstų sandarą ir plėtojimo galimybes, prisiminti, kad tekstas įtaigesnis, meniškesnis, kai jame ne tik pasakojama, bet ir aprašoma, samprotaujama. Patarimų, kaip kurti pasakojimą, galima rasti Zitos Nauckūnaitės knygoje „Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai“ (Vilnius: Gimtasis žodis, 2002).

Istorijos kūrimo etapai:

1. Pasirengimas

Prieš kuriant tekstą numatomas pasakojimo tikslas ir adresatas. Pasirenkama tema ir apgalvojama pagrindinė mintis. Pasakojimui sugalvojamas pavadinimas. Apsisprendžiama, kas šią istoriją pasakos, – tinkamiausia pasakoti pirmuoju asmeniu ( arba mes). Sudaromas pasakojimo planas – numatoma veiksmo užuomazga, plėtotė, kulminacija, atomazga, epilogas.

2. Juodraščio kūrimas

Rašomas juodraštis. Remiantis planu mintys dėstomos pagal tam tikrą modelį: laiko nuoseklumą arba faktų, detalių reikšmingumą. Pagrindiniams įvykiams (kas? kur? kada? kaip? kodėl?) skiriama daugiausia dėmesio ir apie juos pranešama pirmiausia, vėliau pateikiama kitų pasakojimą papildančių duomenų (akimirkos aplinkybės). Aprašyta akimirka apibendrinama. Taikant „Istorijos“ galerijos paveikslus sukuriama tinkama iliustracija. 

3. Redagavimas

Mokiniai turėtų rašyti tekstų juodraščius ir su jais dirbti: skaityti balsu sau ir kitiems, kad sulauktų klausimų, pastabų, patarimų. Atsižvelgiant į rašymo tikslą verta parengti vertinimo kriterijus, pagal kuriuos mokiniai įsivertintų parengtus juodraščius. Įsivertinę turėtų juos tobulinti, paskui parengti švarraščius.

4. Aptarimas

Baigę kiekvieną rašymo etapą mokiniai turėtų apmąstyti, kas jiems pasisekė, kokias rašymo problemas pavyko išspręsti, kokias strategijas jie taikė, ką ir kaip reikėtų tobulinti. 

Apmąstant rašymo veiklą galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Šiandien lietuvių galima sutikti visuose pasaulio kampeliuose. „Ar jūs iš Lietuvos?“ – dažnai klausiame nepažįstamojo keliaudami po svečias šalis.
Sukursite komiksą – atskleisite, kaip galima išsiaiškinti žmogaus tapatybę ir sužinoti, kokios vertybės jam svarbios.

Komikso tema – „Mes iš Lietuvos“. Kuriama komikso istorija apie lietuvių susitikimą keliaujant (oro uoste) ar svečiuojantis užsienyje (atogrąžų kurorte, prie Eifelio bokšto, rytietiškame turguje). Iš veikėjų dialogo turi paaiškėti, kas išduoda mūsų tapatybę, atskleidžia, kas svarbu ir brangu kiekvienam lietuviui. Komikso užduotį galima sieti ir su kitais veiklos „Kuriu“ mokymosi objektais: „Istorija“ (pasakojimas apie tradicinę šventę), „Dienoraščiu“ (kelionės po Lietuvą įspūdžiai).

Komikso kūrimo etapai:

1. Pasirengimas

Prieš kuriant komiksą numatomas pasakojimo tikslas (išsiaiškinti, kas atskleidžia žmogaus tapatybę ir vertybes) ir adresatas. Apgalvojamas pasakojimo siužetas, pagrindinė mintis, veikėjų charakteriai, dialogai. Sugalvojamas komikso pavadinimas. Sudaromas pasakojimo planas.

2. Juodraščio kūrimas

Kuriamas juodraštis. Kad veikėjų pokalbis būtų informatyvus, reikėtų remtis „Pagalba“. Sukurtas komiksas išsaugomas kompiuteryje.

3. Redagavimas ir švarraščių rašymas

Mokiniai pasikeičia juodraščiais ir pateikia vieni kitiems klausimų, pastabų, patarimų. Atsižvelgiant į rašymo tikslą verta parengti vertinimo kriterijus, pagal kuriuos mokiniai įsivertintų parengtus juodraščius. Įsivertinę juodraščius turėtų vėl įkelti į komikso kūrimo aplinką, patobulinti ir galutinai išsaugoti.

4. Aptarimas

Baigus kiekvieną komikso kūrimo etapą reikėtų skatinti mokinius apmąstyti, kas jiems pasisekė, kokias rašymo problemas pavyko išspręsti, kokias strategijas jie taikė, ką reikėtų tobulinti.

Apmąstant rašymo veiklą galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Kuriu“ veikla. „Minčių žemėlapis“

Minčių žemėlapis yra universalus metodas, padedantis planuoti, sisteminti medžiagą rengiantis rašyti įvairius tekstus. Kurti minčių žemėlapį verta, kai aptartas rašymo tikslas, įvardyta pagrindinė mintis ir problema, surinkta reikalinga medžiaga.

Šis metodas leidžia susieti idėjas, atskleidžia atskirų minčių sąsajas ir padeda suvokti kuriamo teksto struktūrą. Minčių žemėlapyje mokiniai turėtų nurodyti pagrindinę mintį, problemą, pagrindinius teiginius, argumentus.

Minčių žemėlapio braižymas: pirmiausia apibrėžiamas centras – įvardijama tema, pagrindinė mintis, problema. Pagrindinės temos debesėlyje spragtelėjus žalią pliusą pridedama po šaką ir kitos spalvos debesėlį – nurodomi teiginiai. Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakų su reikšminiais argumentų žodžiais.

Rekomenduojama pasinaudoti minčių žemėlapiu kuriant ir rašinį, ir straipsnį, nes tekstus sieja ta pati tema – gimtasis kraštas. Mokiniai, iliustruodami teiginius, gali rinktis simbolius, pateikiamus „Savų stogų“ paveikslėlių galerijoje. Žinoma, galima taikyti ir kitų temų paveikslėlius.

 

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai“, – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“

Rašinio „Ką mums sako vietų vardai?“ tikslas – supažindinti su savo krašto vietovardžiais, paaiškinti jų kilmę ir reikšmę. Mokinys turi sugalvoti rašinio pagrindinę mintį ir rašydamas rašinį ją įrodyti. Ruošiantis rašyti labai svarbu rinkti ir sisteminti medžiagą. Ji gali būti renkama iš knygų, žurnalų, interneto, galima surengti apklausą. Pirmas medžiagos sisteminimo etapas – jos atranka pagal svarbą. Galima pasiūlyti mokiniams užpildyti lentelę ir medžiagą sugrupuoti taip: 1) būtina medžiaga, be kurios neįmanoma atskleisti temos; 2) ne tokia svarbi medžiaga, tik patikslinanti rašinio temą; 3) šalutinės pastabos – tai, kas įdomu. Antras sisteminimo etapas – medžiagos rūšiavimas pagal potemes, trečias – potemių eiliškumo nustatymas. Pradėjus rinkti medžiagą būtina mokiniams paaiškinti, kad reikalingi tikslūs išrašai, konspektai arba kopijos. Rašinyje tekstas bus cituojamas arba perpasakojamas, todėl renkant medžiagą būtina pasižymėti šiuos duomenis: autorius, šaltinis, leidimo metai, leidykla, leidimo vieta, puslapis, interneto adresas. Taip pat patartina prisiminti citavimo taisykles.

Kai medžiaga jau surinkta, rašinys rašomas keliais etapais:

• remiantis minčių žemėlapio metodu sudaromas rašinio planas;

• parenkama tinkamų argumentų;

• aptariama rašinio struktūra;

• rašomas juodraštis, jis redaguojamas;

• rašomas švarraštis;

• apmąstoma rašymo veikla taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

Vertinant rašinio turinį galima aptarti šiuos klausimus: ar atskleista tema; ar pasiektas rašymo tikslas; ar tekstas vientisas; ar mintys nesikartoja; ar nėra nereikalingų pastraipų; ar jos tinkamos struktūros; ar logiškai kyla viena iš kitos; ar yra ryšys tarp įžangos ir apibendrinimo. (Pagal: Vilija Salienė, Antanas Smetona. Lietuvių kalba 9–10 klasėms. Vilnius: Gimtasis žodis, 2011).

 

„Kuriu“ veikla. „Straipsnis“

„Senieji Vilniaus stogai, / Pražilę samana žalia, / Einu lyg paukštis lengvai / Sena siaurąja gatvele“, – dainuojama populiarioje estradinėje dainoje. Parengsite fotoreportažą apie savų stogų grožį ir savitumą.

Šios užduoties tikslas – įtaigiai papasakoti apie savus stogus: sukurti fotoreportažą. Jame glaustai, vaizdžiai, remiantis faktais ir būdingiausiomis detalėmis aktuali informacija turėtų būti perteikiama taip, tarsi reportažo autorius būtų buvęs stebėtojas. Vartojant meninės raiškos priemones sukuriamas vadinamasis „dalyvavimo efektas“. Mokiniai, kurdami fotoreportažą, mokysis tinkamai pateikti iliustracinę medžiagą, apibendrinti stebėtojo patirtį, nusakyti vyraujantį įspūdį ir aprašyti detales.

Fotoreportažo kūrimo eiga galėtų būti tokia:

• aptarti reportažo kaip žanro savitumą (įtaigus, gyvas pasakojimas, aprašymas, tinkamos kalbinės raiškos priemonės);

• aptarti reportažų pavyzdžius (galima susieti su temos „Praeities ornamentai" straipsnio užduotimi);

• pasirinkti reportažo temą;

• susitarti dėl fotoreportažo parengimo termino;

• nuotraukas pateikti laikantis nuoseklumo principo;

• sukurti komentarus, įterpti citatų (pvz., galima remtis Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiais, veiklos „Žiūriu“ tekstais);

• fotoreportažų aptarimas, vertinimas ir įsivertinimas (galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje).

 

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Žaisdami „Kelionės“ žaidimą sužinosite, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas Česlovo Milošo romane „Isos slėnis“, pajusite šventės džiaugsmą skaitydami Juditos Vaičiūnaitės, Justino Marcinkevičiaus ir Marcelijaus Martinaičio poeziją, pasinėrę į Tomo Sakalausko knygos „Missa Vilnensis“ paslaptis susitiksite su Vilniaus kūrėjais. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda perteikti kraštovaizdžio savitumą, kaip atskleidžiamas emocinis žmogaus ir tėvynės ryšys, mokysitės rasti reikiamą informaciją.

Šios temos tikslas – skaitant įvairių žanrų tekstus pajusti tėvynės kraštovaizdžio grožį, suvokti emocinį žmogaus ir tėvų žemės ryšį, pajausti lietuviškų švenčių žavesį. Žaidimas gali būti skiriamas savarankiško skaitymo pamokoms arba namų darbams.

Prieš atliekant „Kelionės“ 1 lygio užduotis rekomenduotina perskaityti Česlovo Milošo knygą „Isos slėnis“. Skaitydami knygą ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai pajus Lietuvos peizažo grožį, sužinos, kokius užkalbėjimus ir tautosakinius pasakojimus išsaugojo senieji kaimo gyventojai, supras, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda atskleisti lietuviško kaimo žavesį.

Prieš atliekant „Kelionės“ 2 lygio užduotis rekomenduotina pasirinktinai perskaityti šias knygas: Marcelijaus Martinaičio „Sugrįžimas“, Juditos Vaičiūnaitės „Raštai“ (pirmas ir antras tomas), Justino Marcinkevičiaus „Poezija" (pirmoji ir antroji knyga). Skaitydami knygas ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai gebės apibūdinti teksto nuotaiką, supras, kaip eilėraščiuose atskleidžiama istorinė tema, įvardys teksto vertybes, nurodys literatūros rūšį, atpažins retorines figūras, atskleis kalbančiojo ir tėvynės emocinį ryšį.

Prieš atliekant „Kelionės“ 3 lygio užduotis rekomenduotina perskaityti Tomo Sakalausko knygą „Missa Vilnensis“. Skaitydami knygą ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai supras, kuo savitas Vilniaus kraštovaizdis, pajus miesto dvasią, suvoks, kokias problemas reikia spręsti siekiant išsaugoti unikalų, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą mūsų sostinės senamiestį.