Titulinis > Mokytojo biblioteka > Žalias žmogus. Mokytojo biblioteka

Mokytojo biblioteka

Žalias žmogus. Mokytojo biblioteka

Senovės žmogus gamtoje matė stebuklą, dievybę. Šiandienos žmogus, rodos, daug žinodamas apie gamtą, turi vėl ieškoti su ja naujų sąsajų. Nagrinėjant temą „Žalias žmogus“ ieškoma atsakymo, ką reiškia būti žaliam.

Žiūrėdami filmą „Langas“ ir grožėdamiesi poetiškais ir didaktiškais Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vaizdais, skaitydami Vinco Krėvės apsakymo „Skerdžius“ fragmentus ir Alio Balbieriaus eilėraštį „Pasaulis prie girių“, atskleidžiantį žmogaus ir gamtos pasaulio, medžio ryšį, klausydamiesi „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas apsaugoti gamtą, mokysitės nusakyti teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, vertybes, gilinsitės į klausomo ir rašomo teksto raišką, filmo vaizdų meninę kalbą. Žaisdami „Kelionės“ žaidimą skaitysite apie žmones ir gyvūnus (Mikalojaus Husoviano, Selemono Paltanavičiaus, Algirdo Knystauto, Antano Ramono ir Igno Šeiniaus tekstai), gėrėsitės bičių gyvenimo vaizdais (Antano Vaičiulaičio, Simono Daukanto, Vytauto Račicko ir Kristijono Donelaičio kūrinių ištraukos), aptarsite žmogaus ir medžio temą (Romualdo Granausko, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Antano Ramono ir Henriko Radausko tekstai). Galėsite mokytis būti žaliu žmogumi kurdami komiksą apie žalio žmogaus dieną ar instrukciją, kaip pasigaminti naują daiktą iš antrinių žaliavų, skatindami bendraamžius dalyvauti aplinkos saugojimo projekte ar visais metų laikais stebėdami pasirinktą objektą. O diskutuodami, kurdami rašinį ar istoriją išsiaiškinsite, ar esate draugiški gamtai, ar galite save vadinti žaliu žmogumi. O kad ir kalba būtų „žalia“, mokysitės taisyklingai rašyti prieveiksmius ir skirti įterpinius.

 

„Skaitau“ veikla. „Gamta ir žmogus apsakyme“

Mokymosi objekto užduotys skiriamos mokinių teksto skaitymo ir suvokimo gebėjimams ugdyti: rasti tiesiogiai pasakytą informaciją, nusakyti kūrinio temą, pagrindinę mintį, daryti išvadas, interpretuoti, vertinti, taikyti literatūros teorijos žinias.

Skaitomi du skirtingų rūšių – epikos ir lyrikos – tekstai: visiems puikiai žinomo Vinco Krėvės apsakymo „Skerdžius“ ištrauka ir Alio Balbieriaus eilėraštis „Pasaulis prie girių“. Nors tekstai skirtingi, tačiau mokiniams siūloma juos lyginti, ieškoti panašumų.

Atlikdami 1 lygio užduotis mokiniai nagrinės apsakymo „Skerdžius“ ištrauką, išryškins esmines teksto ypatybes, stengsis suvokti turinį. Čia prašoma nusakyti ištraukos temą, iš eilės sudėti teiginius, perteikiančius miško istoriją, atpažinti skirtingą veikėjų požiūrį, pagrindinio veikėjo nuotaikų kaitą.

2 lygio užduotys skiriamos išsamesnei pagrindinio veikėjo – skerdžiaus Lapino, žalio žmogaus, – paveikslo analizei. Čia reikės apžvelgti ryškiausias veikėjo savybes siejant jas su tinkamais teksto pavyzdžiais, skirti Lapino požiūrį į praeities ir dabarties mišką, įterpti tinkamus žodžius ar žodžių junginius į skerdžių apibūdinančią pastraipą. Paskutinis šio lygio klausimas skirtas apsakymo kalbai aptarti – rasti tekste ir pažymėti nurodytas kalbos priemones.

3 lygio užduotys padės įsigilinti į Alio Balbieriaus eilėraštį ir jo mintis palyginti su apsakymo „Skerdžius“ ištraukos idėjomis. Nagrinėjant eilėraštį patartina pasvarstyti, kaip žmogų praturtina gamtos pasaulis, lyginant abu kūrinius – susieti panašias vertybes nusakančias mintis, apmąstant kūrinių idėjas – įterpti tinkamus žodžius ar žodžių junginius į pateikiamą pastraipą. Paskutinė užduotis padės suprasti abiejų kūrinių pagrindinę mintį ir kūrinius apibendrinti.

Mokymosi objekto užduotys gali būti skiriamos savarankiškai mokinių veiklai klasėje ar namie. Prieš atliekant jas mokytojas galėtų paskatinti mokinius pamąstyti, kuo svarbi žmogui gamta, koks šiuolaikinio žmogaus santykis su ja, kodėl šiandien tokia aktuali „žalio žmogaus“ idėja.

Vertėtų prisiminti ir kai kuriuos literatūros teorijos dalykus: kas yra teksto tema, pagrindinė mintis, vertybės, idėja.

Atlikę užduotis mokiniai gali veiklą įsivertinti. Neteisingai atsakę į klausimą jie gauna patarimą, į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti pagalbos, taip pat visada gali užduotį atlikti dar kartą, kol atsakys teisingai. Prireikus papildomos informacijos galima ieškoti „Žinyne“, jame pateikiamos svarbiausios šio mokymosi objekto literatūros sąvokos.

Atlikus visas užduotis mokiniams galima rekomenduoti mokymosi objekto „Klausau“ veiklą – klausytis „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas saugoti gamtą. Taigi mokiniai turės galimybę dar kartą grįžti prie žalio žmogaus idėjos ir pamąstyti apie būtinybę saugoti gamtą, mišką.

Svarbu priminti mokiniams, kad naudinga veiklą įsivertinti. Tai galima padaryti ir taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Klausau“ veikla. „Radijo laida apie gamtosaugą“

Senovės lietuviai buvo labai artimi gamtai: didžiavosi plačiomis giriomis, saugojo, brangino ir net garbino medžius, o save laikė gamtos pasaulio dalimi. Šiandien girdime kalbant, kad esame nedraugiški aplinkai, kad būtina saugoti tai, kas mums dar liko. Kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti gamta, savo aplinka, sužinosite pasiklausę „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas saugoti gamtą. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pokalbio temą ir pagrindinę mintį, keliamus tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovų nuomonę, bandysite suprasti išsakomas problemas, aptarsite ir vertinsite laidos dalyvių kalbėjimo stilių ir kalbos kultūrą.

Mokymosi objektą sudaro radijo laida apie gamtosaugą ir 12 skirtingo lygio užduočių.

1 lygio užduočių tikslas – mokytis nusakyti išklausyto pokalbio temą, skirti faktą ir nuomonę, išgirsti ir suvokti svarbią informaciją, paaiškinti perkeltinės reikšmės posakius.

2 lygio užduotys moko atpažinti ir nusakyti problemą, suvokti ir formuluoti diskusijos tikslus, argumentuoti teiginius.

3 lygio užduotys skiriamos pokalbio atmosferai, pašnekovų intonacijoms, kalbos kultūrai įvertinti, suprasti, kaip siekiama įtaigumo.

Mokymosi objektas ypač tinka integruojant lietuvių kalbą ir gamtos mokslus. 

Rekomenduojama darbo eiga

Mokiniai nuteikiami tinkamai klausytis. Pirmiausia mokiniams reikėtų priminti diskusijos taisykles, aptarti, kokiomis temomis dažniausiai diskutuojama viešojoje erdvėje, kokie teiginiai gali būti diskusiniai, o kokie negali.

Mokiniams reikėtų priminti tinkamo klausymosi taisykles: būtina atidžiai įsiklausyti, išgirsti svarbiausias diskusijos mintis, įvertinti kalbėtojus (nuoširdūs, linkę meluoti ir pan.), jų intonacijas, grupuoti informaciją (priimtina – nepriimtina, palanki – nepalanki, žinotina – praktiškai naudinga), pasižymėti, kas svarbiausia. 

Klausomasi diskusijos. Mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus: pokalbio temą, reikšmingiausias mintis, keliamas problemas, įdomesnes detales ir pan. Patarkite mokiniams atkreipti dėmesį į žodžius, nurodančius svarbią informaciją, į pašnekovų intonacijas, pateikiamus pavyzdžius.

Atliekamos užduotys.

Įsivertinama. (Galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.)

Aptariamas atliktas darbas. Apmąstant klausymo veiklą naudinga pasikalbėti su mokiniais, kas sekėsi, o kas nesisekė, kodėl, ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip, ką nauja pavyko sužinoti, kokių įgūdžių įgyti. Taip pat pravartu aptarti, kaip buvo diskutuojama, ar visi dalyviai laikėsi pokalbio taisyklių, kaip prieita prie bendros išvados ir pan.

Atlikus šio mokymosi objekto užduotis mokiniams galima rekomenduoti pereiti prie veiklos „Kuriu“ – patiems surengti diskusiją „Kodėl verta (neverta) dalyvauti žaliosios savanorystės veikloje?“ ir parašyti rašinį „Kaip tapti žaliu žmogumi?“

 

„Žiūriu“ veikla. „Langas“

Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka.

Mokymosi objektą sudaro filmas „Langas“, sukurtas pagal Kristijono Donelaičio poemos ištraukas gamtos tema, 12 skirtingo lygio interaktyvių užduočių ir užduočių lapas.

1 lygio užduotys padės suvokti filmo turinį, vaizdus susieti su tematika, įžvelgti vaizdų simboliką, charakterizuoti veikėjus. Atliekant šias užduotis svarbiausia atidžiai žiūrėti ir klausytis. Charakterizuojant veikėjus svarbu remtis visu filmu, o ne atskirais fragmentais. Per pamoką mokytojas galėtų pasiūlyti pasirinktus atsakymus detaliau argumentuoti (žodžiu ar raštu). 1 lygio užduotys skatina padiskutuoti apie šiandienos žmogaus atotrūkį nuo gamtos pasaulio.

2 lygio užduotys skiriamos kūrinio temai, problemai, vertybėms, idėjai apibendrinti ir Kristijono Donelaičio tekstams nagrinėti. Siūloma atkreipti dėmesį į skirtingų žanrų (laiško, poemos), bet tos pačios temos tekstus. Vertėtų plačiau aptarti gamtos vaizdų paskirtį poemoje, panagrinėti vaizdų prasmių įvairovę. Aiškinantis poemos didaktines funkcijas nuosekliai pereinama prie kūrinio žanro.

3 lygio užduotys sudaro galimybę išsiaiškinti kalbinės raiškos priemonių, filmo garso takelio svarbą. Verta su mokiniais aptarti, kokį slaptą poveikį klausytojui daro šie meniniai elementai. Būtų gerai dar kartą išklausyti filmo garso takelį ir tik tada atlikti kai kurias šio lygio užduotis. Viena iš sunkiausių užduočių – interpretuoti filmo pavadinimą. Galima sugrįžti prie diskusijos apie žmogaus ir gamtos santykį ar net aptarti gana sudėtingą (gal net filosofinį) klausimą – literatūros svarbą žmogui, jo pasaulėjautai.

Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ – užduotis, ugdanti literatūros tyrėjo įgūdžius. Tai gali būti grupės ar visos klasės projektinė veikla. Galimos įvairios šios užduoties interpretacijos: nuo vieno žodžio poetinių apibūdinimų iki žodynėlio, apimančio visą abėcėlę.

Filmą „Langas“ ir užduotis vertėtų sieti ir su kitais mokymosi objektais. Pavyzdžiui, galima sukurti istoriją apie žmogaus ir gamtos santykį (veikla „Kuriu“), apibūdinti kitus gamtai artimus literatūros veikėjus (veikla „Skaitau“).

 

„Rašau“ veikla. „Žodžių diktantas“

Žodžių diktantas skiriamas prieveiksmių rašybos įgūdžiams stiprinti. Pateikiami 3 lygių žodžių diktantai, kiekvieną lygį sudaro 20 žodžių junginių su prieveiksmiais.

Rašydamas 1 lygio žodžių diktantą mokinys mokysis prieveiksmių su priesagomis -(i)ui, -in, -yn, -ur, -iau, -aip rašybos, ją kartos.

2 lygio žodžių diktantas padės įtvirtinti prieveiksmių, kurių gale rašoma -ei, -e ir -(i)a, -(i)ai, rašybą, mokytis aukščiausiojo laipsnio, sudurtinių prieveiksmių su nosinėmis raidėmis ą, į, su dviem raidėmis s rašybos.

Rašydamas 3 lygio žodžių diktantą mokinys kartos ir įtvirtins visas prieveiksmių rašybos taisykles, aiškinsis problemiškesnius prieveiksmių rašybos atvejus (senai – seniai). Visuose žodžių diktanto lygiuose pateikiama priebalsių supanašėjimo, sudurtinių prieveiksmių rašybos pavyzdžių.

• Mokytojas, pasitelkęs spalvotus pieštukus, galėtų aptarti su mokiniais prieveiksmių darybą.

• Aiškintis prieveiksmių rašybą ir darybą mokiniai gali nagrinėdami pateiktas taisykles, skaitydami „Žinyną“.  

• Ir žemesnių, ir aukštesnių klasių mokiniai gali rašyti žodžių diktantą grupėmis ir individualiai tol, kol nepadarys nė vienos klaidos.

• Jei mokinys jau moka rašyti prieveiksmius be klaidų, gali pats sugalvoti panašių pavyzdžių.

• Žodžių diktantus mokiniai gali rašyti klasėje ar namie.

• Žodžių diktantus galima rašyti prieš kontrolinį darbą arba, stiprinant raštingumo įgūdžius, atlikus kontrolines užduotis.

• Jei mokinys rašydamas prieveiksmius daro klaidų, mokytojas jam gali skirti individualią užduotį.

 

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Mokymosi objektą sudaro trys įgarsinti diktantai, skirti prieveiksmių rašybos, įterpinių skyrybos įgūdžiams tobulinti. Skiriasi diktantų apimtis (1 lygis – 124, 2 lygis – 135, 3 lygis – 159 žodžiai), sunkumų skaičius.

Rengimasis rašyti diktantą

• Pakartoti pagrindines prieveiksmių rašybos ir įterpinių skyrybos taisykles (žr. „Žinyną“).

• Atlikti įterpinių atpažinimo, skyrybos ir vartojimo užduotis (žr. temos „Žalias žmogus“ mokymosi objektą „Kalbos žinių taikymo užduotys“).

• Atkreipti dėmesį į įterpinių tarimo intonaciją.

• Išsiaiškinti žodžių rykauti, svidus, vangus, vingrus (1 lygis), ižas (2 lygis), išsibolėti, žvaguliai (3 lygis) reikšmes.

Diktanto rašymas

Mokytojas turėtų skatinti mokinius rašyti tekstą tik suvokus jo prasmę ir struktūrą, todėl reikia patarti mokiniams atidžiai klausytis diktuojamo sakinio, o tik tada rašyti. Patogu įgarsintus diktantus rašyti savo tempu namie. Pagaliau galima skatinti mokinį greitinti rašymo tempą, todėl tą patį diktantą galima rašyti kelis sykius.

Parašius įgarsintą diktantą

• aptarti, kaip sekėsi rašyti;

• išsiaiškinti padarytas klaidas;

• paaiškinti klaidas remiantis „Žinynu“;

• įsivertinti pasitelkus svetainės įrankį „Voratinklis“.

Įgarsinti diktantai, parengti pagal Vygando Račkaičio gamtos miniatiūras „Miško etiudai“, plėtoja žmogaus santykio su gamta temą „Žalias žmogus“. Parašius įgarsintą diktantą galima pasiūlyti mokiniams atlikti ir daugiau užduočių, skatinančių kritinį mąstymą, kūrybiškumą.

• Nors tekstai sudaryti iš atskirų sakinių, tačiau sakinius sieja vienas metų laikas. Pirmiausia mokiniai parašo diktantą, o paskui, remdamiesi diktanto sakiniais ir metų laikų požymiais, gali spėti, kuriam metų laikui skirtas įgarsintas diktantas.

• Vaizdingiausią sakinį parašyti dailyraščiu ir pakomentuoti.

• Sukurti savo vaizdingą sakinį apie tą patį metų laiką.

• Parinkti diktanto žodžių (pavyzdžiui, 1 lygis: pakrapčioti, nuskaidrėti, vingriai, skudučiuoti, rykauti...) ir sugalvoti su jais sakinių ar sukurti savo gamtos etiudą.

• Pabraukti ar išrašyti visus nurodyto įgarsinto diktanto prieveiksmius ir sugalvoti su tais prieveiksmiais sakinių.

• Morfologiškai išnagrinėti parašyto įgarsinto diktanto prieveiksmius.

• Įterpti į sakinius daugiau įterpinių, įspraudų (raštu ar žodžiu).

 

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Mokymosi objektą sudaro trijų lygių užduotys (kiekvieno lygio 4 užduotys), skirtos įterpinių pažinimo ir skyrybos, sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams lavinti (gramatinio centro pažinimas sakinyje). Veiksnio ir tarinio raiškai jau buvo skirtas temos „Jausmų malūnai“ mokymosi objektas, todėl mokytojas galėtų pasiūlyti mokiniams atlikti ir šios temos kalbos žinių taikymo užduotis.

Atlikdami temos „Žalias žmogus“ kalbos žinių taikymo užduotis mokiniai:

• supras įterpinių požymius;

• nustatys, ką gali reikšti įterpinys;

• aiškinsis, kuo įterpiniai skiriasi nuo kitų sakinio dalių;

• mokysis pažinti ir rasti sakinyje įterpinius;

• mokysis įterpinių skyrybos ir vartojimo.

2 lygio 3 užduotis ugdys mokinių kritinį mąstymą, lavins sintaksinio nagrinėjimo gebėjimus, nes tas pats žodis vartojamas arba kaip sakinio dalis, arba kaip įterpinys.

Visų lygių „Pieštukų“ užduotys yra vienodos (pabraukti veiksnį, tarinį ir įterpinį), tačiau skiriasi jų apimtis, įterpinių skaičius, tarinių raiška.

Jei mokiniai atlikdami užduotis daro klaidų, tikslinga susipažinti su „Žinyno“ straipsniais „Įterpinio sąvoka: raiška, vartojimas“, „Įterpinių skyryba“.

Mokymosi objekto užduotis mokiniai gali atlikti mokydamiesi įterpinių vartojimo ir skyrybos, kartodami ir apibendrindami įterpinių temą, ruošdamiesi kontroliniam darbui. Užduotis galima atlikti kolektyviai arba skirti mokiniams individualizuotas  užduotis diferencijuojant veiklą per pamoką.

Pateikti Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Albino Bernoto tekstai plėtoja pagrindinę „Žalio žmogaus“ temą, atskleidžia žmogaus ir gamtos ryšį.

 

„Kuriu“ veikla. „Pateiktis“

 „Kokie platūs pasauliai / be kraštų be ribų – / žolėje, žemės saujoj / ar tarp liepos žiedų.“ Toks poeto Alio Balbieriaus eilėraščio pasaulis. Kokį pasaulį matote jūs? Naudodamiesi skaidrių pateiktimi bendraamžiams pristatysite skirtingais metų laikais stebėtą objektą (gėlę, vabalą, paukštį, debesis...) arba gamtos reiškinį (saulėtekį, lietų, vaivorykštę...).

Mokiniai rengs skaidrių pateiktį – pristatys stebėtą gamtos objektą arba reiškinį. Kad parengtų pateiktį, jie turi kaupti medžiagą (fotografuoti, piešti), atsirinkti tinkamiausią informaciją, ją apibendrinti. Atrinkti vaizdai ir teiginiai padės atskleisti pateikties idėjas ir sukurti norimą įspūdį.

Pristatydami skaidrių pateiktį bendraamžiams mokiniai kalbės viešai, todėl reikia aptarti viešosios kalbos, naudojantis skaidrių pateiktimi, rengimo etapus:

• numatoma kalbos tema, suformuluojama pagrindinė mintis ir iškeliamas tikslas;

• atrenkama medžiaga, ji grupuojama į potemes;

• komponuojama kalba – atsižvelgiant į turimą medžiagą ir kalbos tikslus pasirenkama teiginių dėstymo tvarka: teminė, chronologinė, faktografinė (plačiau žr.: Zita Nauckūnaitė. Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007);

• rengiamos skaidrės; skaidrių turinys – puikus kalbos planas;

• mokomasi sakyti kalbą – repetuojama galvojant apie turinį ir kreipiant dėmesį į laikyseną, mimiką.

 

„Kuriu“ veikla. „Instrukcija“

Kaip kūrybiškai perdirbti antrines žaliavas? Sukursite instrukciją, kaip nereikalingą daiktą prikelti antram gyvenimui. Gaminimo eigos aprašymą iliustruosite nuotraukomis, paveikslėliais arba piešiniais.

Mokant rašyti instrukciją rekomenduotina pirmiausia kartu su mokiniais numatyti rašymo tikslą – pasirinktam adresatui paaiškinti, kaip pasigaminti naują daiktą iš antrinių žaliavų. Taip pat būtina aptarti, kaip kalbinė raiška ir turinys priklauso nuo adresato, prisiminti laiko santykį rodančius siejimo žodžius (pirmiausia, vėliau, tada, paskui). Būtų geriausia, jei mokiniai pasidalytų asmenine patirtimi, o paskui, remdamiesi draugų arba suaugusiųjų patarimais, interneto šaltiniais (www.ekodaiktai.lt, www. ekolaboratorija.lt, www.gami.lt, www.amatukai.lt), patys pabandytų sukurti naują daiktą iš antrinių žaliavų. Instrukcijoje reikia ne tik aprašyti gamybos procesą, bet ir tą aprašymą iliustruoti nuotraukomis, piešiniais.

 

„Kuriu“ veikla. „Diskusija“

„Pasaulį galime arba sugriauti, arba pagydyti. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.“ (Luiza L. Hei; Louise L. Hay) Ar diskutuodami „Kodėl verta (neverta) dalyvauti žaliosios savanorystės veikloje?“ ieškote galimo problemos sprendimo, ar stengiatės susitarti? Kad diskusija pavyktų, parengsite diskusijos dalyvio lapą.

Prieš rašant rašinį apie žaliąją savanorystę rekomenduojama surengti diskusiją „Kodėl verta (neverta) dalyvauti žaliosios savanorystės veikloje?“ Diskusija yra tiesiogiai susijusi su samprotavimu, moko dirbti grupėmis, ieškoti tinkamo sprendimo, daryti išvadas. Kad diskusija pavyktų, mokiniai pirmiausia turėtų įsigilinti į svarstomą klausimą (galima išklausyti šios temos veiklos „Klausau“ „Žinių radijo“ pokalbių laidos diskusiją apie žaliąją savanorystę ir pastangas apsaugoti gamtą), suprasti ir įvertinti kitų nuomonę, pasakyti savo nuomonę, pasirengti ją pagrįsti pavyzdžiais, faktais, palyginimais.

Būtina iš anksto aptarti diskusijos taisykles, jas užsirašyti į diskusijos dalyvio lapą. Galima remtis šablone pateikiamomis galimų teiginių pradžiomis, bet jas galima ir redaguoti, papildyti, pergrupuoti. Svarbu, kad taisyklės būtų suprantamos ir priimtinos visiems diskusijos dalyviams.

Po diskusijos reikėtų pasidalyti įspūdžiais, įvertinti, kaip pavyko priimti bendrą sprendimą, patarti, kad savanorystės idėjas verta įgyvendinti.

 

„Kuriu“ veikla. „Istorija“

 „Galima, kaip šventas Pranciškus Asyžietis, sudievinti Gamtą, pasisiūdinti drabužius, nužiūrėtus iš vieversio, pasirašyti sutartį su vilku... Galima, kaip XVI amžiaus japonų poetai, žiūrėti į gamtą su švelniu širdies virpesiu <...>, bet nevalia vaidinti, jog gamta mums nieko nereiškia.“ (Sigitas Geda)

Sukursite istoriją, kurioje papasakosite apie žmogaus ir gamtos ryšį įterpdami meninių aprašymų, literatūros kūrinių citatų.

Istorija apie žmogaus ir gamtos ryšį – tai pasakojimas, todėl svarbu aptarti su mokiniais pasakojimo sandarą ir plėtojimo galimybes, prisiminti, kad tekstas įtaigesnis, meniškesnis, kai jame ne tik pasakojama, bet ir aprašoma, samprotaujama. Patarimų, kaip kurti pasakojimą, galima rasti Zitos Nauckūnaitės knygoje „Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai“ (Vilnius: Gimtasis žodis, 2002). Kuriant istoriją siūloma remtis šiais literatūros kūriniais ir jų citatomis: Vinco Krėvės apsakymu „Skerdžius“, Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“, Juozo Tumo-Vaižganto epopėjos „Pragiedruliai“ pasakojimais apie Napalį, Kristijono Donelaičio poema „Metai“. Žinoma, galima rinktis ir kitus kūrinius arba veikėjus (tuo atveju veikėjų iliustracijų ir aplinkos vaizdų reikėtų ieškoti kitų temų galerijose). Pirmiausia rekomenduojama aptarti, koks žmogaus ir gamtos ryšys atskleidžiamas nurodytame kūrinyje. Mokinys, kurdamas istoriją, neturėtų iškraipyti autoriaus pagrindinės minties, pakeisti veikėjo charakterio.

 

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Kaip turėtų elgtis žalias žmogus kiekvieną dieną? Sukursite komiksą „Nuo pirmadienio kitaip“ – papasakosite apie ekologišką gyvenimo būdą, kasdienes pastangas ir įpročius saugoti aplinką.

Komikso tikslas – papasakoti, kaip turėtų praeiti diena žmogaus, kuris pasiryžęs būti žalias ir siekia sumažinti neigiamą žmogaus poveikį gamtai. Rekomenduojama veiklą sieti su geografija: kompiuterinėje mokomojoje priemonėje http://geografija6-8.mkp.emokykla.lt pateikiama užduotis sukurti komiksą „Žmogus – gamtos draugas ar priešas?“ ir panagrinėti teigiamą ir neigiamą žmogaus ūkinės veiklos poveikį aplinkai, ieškoti sprendimų, kaip prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Verta remtis šios svetainės „Žinyno“ straipsniu „Antrinės atliekos“ ir komikso „Pagalbos“ patarimais.

Kartu su mokiniais vertėtų aptarti žodžio žalias tiesioginę ir perkeltinę reikšmę, išsiaiškinti, kaip jie supranta pasakymą žalias žmogus. Kad komikso pasakojimas sudomintų, rekomenduojama į jį įtraukti neįprastą veikėją – žalią (žaliai apsirengusį) žmogų.

Mokinių sukurtus komiksus galima atspausdinti ir iš jų sudaryti knygą. Mokinys, sukūręs dešimt ar daugiau komiksų, gali turėti savo komiksų knygą. Jei dirbama poromis ar grupėmis, komiksus galima redaguoti, rašyti jų recenzijas. Komiksams kurti ir aptarti galima skirti kelias pamokas.

Komiksą sudaro šešios scenos, pateikiamos viename A4 formato lape. Tačiau jeigu pasakojama ilga istorija, galima kurti tęsinį kituose lapuose. Galima atspausdinti ir po vieną komikso sceną. Jeigu pritrūkote spausdintuvo dažų, atsisakykite aplinkos iliustracijų, kurkite tik veikėjus ir jų dialogus. Komiksas išsaugomas suglaudintojo failo (angl. zip) formatu. Jį galima siųsti elektroniniu paštu draugams, mokytojui, tėvams.

 

„Kuriu“ veikla. „Minčių žemėlapis“

Sudarysite rašinio „Kaip tapti žaliu žmogumi?“, kuriame aptarsite žalio žmogaus ekologišką gyvenimo būdą, planą.

Minčių žemėlapis yra metodas, padedantis planuoti, sisteminti medžiagą rengiantis rašyti rašinį „Kaip tapti žaliu žmogumi?“ – papasakoti, kaip tausoti aplinką ir išsaugoti gamtą.

Kurti žemėlapį verta, kai numatyta rašinio tema, suformuluota pagrindinė mintis, iškelta problema, aptartas tikslas, surinkta reikalinga medžiaga.

Minčių žemėlapis susieja idėjas, atskleidžia atskirų minčių sąsajas ir padeda suvokti rašinio struktūrą. Minčių žemėlapyje mokiniai turėtų nurodyti rašinio pagrindinę mintį, problemą, svarbiausius teiginius, argumentus.

Minčių žemėlapio braižymas: pirmiausia apibrėžiamas centras – įvardijama tema, pagrindinė mintis, problema. Pagrindinės temos debesėlyje spragtelėjus žalią pliusą pridedama po šaką ir kitos spalvos debesėlį – nurodomi teiginiai. Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakų su reikšminiais argumentų žodžiais.

Kuriant minčių žemėlapį rekomenduojama paskatinti mokinius pasirinkti simbolius, pateikiamus „Žalio žmogaus“ paveikslėlių galerijoje, ir jais iliustruoti svarbiausius žaliosios savanorystės principus: aktyvų gyvenimo būdą (dviratis), gamtos išteklių taupymą (elektros lemputė), ekologišką keliavimą (ekologiškas automobilis), sveiką mitybą (pintinė su daržovėmis), buitinių atliekų rūšiavimą (konteineriai), atsakingą verslą (ekologiškų prekių parduotuvė), mokymąsi visą gyvenimą (knygos), dieną ,,Nieko nepirk“ (pirkinių vežimėlis), savanorystę (iškelta ranka), buitinių atliekų perdirbimą (perdirbimą simbolizuojantis ženklas).

 

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

Parašysite rašinį „Kaip tapti žaliu žmogumi?“ ir įtikinsite bendraamžius, kad ekologiškas gyvenimo būdas – ne mada, o būtinybė. Rašydami rašinį remsitės tinkamu aiškinimo modeliu.

Metodinės rekomendacijos

Šios užduoties šablonas – lentelė, kurioje skiriama vietos ne tik rašinio tekstui, bet ir planui (galima įkelti rašinio planą, sudarytą remiantis minčių žemėlapio metodu).

Rašymo gebėjimų ugdymo veikla galėtų būti tokia:

• suvokiamas rašymo tikslas (parašyti samprotavimą, skirtą bendraamžiams, kaip nepakenkti gamtai, kaip saugoti aplinką);

• įvardijama pagrindinė mintis;

• iškeliama problema;

• renkama medžiaga (rekomenduojama išklausyti veiklos „Klausau“ pokalbį apie žaliąją savanorystę ir pastangas apsaugoti gamtą);

• remiantis minčių žemėlapio metodu sudaromas rašinio planas;

• parenkama tinkamų argumentų atsakymams pagrįsti;

• aptariama rašinio struktūra, klausimo – atsakymo aiškinimo modelis (pagal: Zita Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2002);

• rašomas juodraštis, jis redaguojamas;

• rašomas švarraštis;

• apmąstoma rašymo veikla taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

Rašinio teiginiais ir argumentais patariama remtis atliekant ir kitas veiklos „Kuriu“ mokymosi objektų užduotis: kuriant komiksą, pateiktį, straipsnį.

 

„Kuriu“ veikla. „Straipsnis“

Ką gali žmogus? Jis gali saugoti gamtą...

Šiandien rengiama daug projektų ir socialinių akcijų: „Aš – žalias“, „Grynas.lt“, „Darom!“ ir kt. Papasakosite apie aplinkos saugojimo projektą ir paskatinsite bendraamžius jame dalyvauti.

Pirmiausia su mokiniais reikėtų aptarti, kaip paskatinti bendraamžius dalyvauti gamtosaugos projekte. Labiausiai įtikina pačių patirti įspūdžiai, tačiau juos pasakojant derėtų remtis ne tik emocijomis, bet ir faktais.

Rašant straipsnį apie pasirinktą projektą patartina prisiminti šiuos rašymo etapus:

• rengimasis rašyti straipsnį (svarbu prisiminti, kad straipsnis paprastai skelbiamas laikraštyje ir skaitomas viešai, numatyti rašymo adresatą (bendraamžiai), tikslą (įtikinti), nusakyti pagrindinę mintį (požiūris), iškelti problemas, permąstyti asmeninę patirtį, susisteminti surinktą informaciją);

• šablone pateikiamų pavyzdžių nagrinėjimas (šablone aptariamas tik vienas gamtosaugos projektas, todėl reikėtų paskatinti mokinius rašyti ir apie kitus projektus, priminti, kad aprašymas turi būti autentiškas, kad negalima plagijuoti);

• straipsnio rašymas (remiamasi planu, pateikiamu straipsnio šablone; kadangi straipsnyje svarbiausia pasakojimas ir aprašymas, verta priminti pasakojimo ir aprašymo sampratą ir modelius, aptariamus Zitos Nauckūnaitės knygoje Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2002);

• straipsnių aptarimas (skaitymas, vertinimas ir įsivertinimas);

• straipsnių redagavimas (tekstas perrašomas kreipiant dėmesį į teksto vientisumą, pastraipų išdėstymą; ištaisomos kalbos, stiliaus, rašybos ir skyrybos klaidos);

• rašymo veiklos apmąstymas (apmąstant rašymo veiklą galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje).

 

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Ar pažįstate gamtos pasaulį? Keliaukite po jį žaisdami ir skaitydami Mikalojaus Husoviano, Selemono Paltanavičiaus, Algirdo Knystauto, Antano Ramono ir Igno Šeiniaus kūrinių ištraukas. Atlikdami pirmo lygio užduotis mokysitės šiuose tekstuose rasti informacijos apie žmonių ir gyvūnų pasaulio paslaptis. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Romualdo Granausko, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Antano Ramono ir Henriko Radausko kūrinių ištraukas ir stengsitės suvokti, koks ryšys sieja žmogų ir medį, mokysitės daryti išvadas. Skaitydami Antano Vaičiulaičio, Simono Daukanto, Vytauto Račicko ir Kristijono Donelaičio kūrinių ištraukas rasite informacijos apie dūzgiantį bičių pasaulį, darysite teksto visumą apibendrinančias išvadas, nusakysite, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama perteikti tam tikrą įspūdį.

Metodinės rekomendacijos

Šios temos tikslas – skaitant tekstus apie gamtą suvokti žmogaus ir gamtos ryšį. Žaidimas gali būti skiriamas savarankiško skaitymo pamokoms arba namų darbams.

Prieš atliekant „Kelionės“ 1 lygio užduotis rekomenduotina pasirinktinai perskaityti šias knygas: Mikalojaus Husoviano „Giesmė apie Stumbrą“; Selemono Paltanavičiaus „Vilkai“; Algirdo Knystauto „Ereliai“, „Šarkos“; Antano Ramono „Vasario upės“; Igno Šeiniaus „Kuprelis“; Henrio Deivido Toro (Henry David Toreau) „Voldenas, arba Gyvenimas miške“. Skaitydami knygas ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai atskleis žmonių ir gyvūnų pasaulio paslaptis. Atlikdami šio lygio užduotis mokysis rasti tekste informacijos.

Prieš atliekant „Kelionės“ 2 lygio užduotis rekomenduotina pasirinktinai perskaityti šias knygas: Romualdo Granausko „Gyvenimas po klevu“; Antano Baranausko „Anykščių šilelis“; Vinco Krėvės „Skerdžius“; Antano Ramono „Vasario upės“; Henriko Radausko „Strėlė danguje“. Kūriniai apie gamtą padės suprasti, kad lietuviai ne tik ilsėdavosi medžių paunksmėje, bet iš šių galiūnų pasisemdavo ir stiprybės, o ąžuolus netgi laikė šventais medžiais. Atlikdami užduotis mokiniai mokysis daryti tekstą apibendrinančias išvadas.

Prieš atliekant „Kelionės“ 3 lygio užduotis rekomenduotina pasirinktinai perskaityti šias knygas: Antano Vaičiulaičio „Valentina“; Simono Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“; Vytauto Račicko „Jos vardas Nippė“; Kristijono Donelaičio „Metai“; Daivos Steponavičienės straipsnį „Bitės įvaizdis lietuvių mitologijoje ir tautosakoje“. Atlikdami šio lygio užduotis mokiniai ras informacijos apie dūzgiantį bičių pasaulį, darys teksto visumą apibendrinančias išvadas, nagrinės, kaip tekstuose kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio.