Žalias žmogus (nr.: 30)

Senovės žmogus gamtoje matė stebuklą, dievybę. Šiandienos žmogus, rodos, daug žinodamas apie gamtą, turi vėl ieškoti su ja naujų sąsajų. Būti žaliam – tai ne tik pažinti gamtos pasaulį, bet ir juo grožėtis, jį tausoti ir saugoti. Žiūrėdami filmą „Langas“ ir grožėdamiesi poetiškais ir didaktiškais Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vaizdais, skaitydami Vinco Krėvės apsakymo ,,Skerdžius“ fragmentus ir Alio Balbieriaus eilėraštį ,,Pasaulis prie girių", atskleidžiantį žmogaus ryšį su gamtos pasauliu, medžiu, klausydamiesi „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas apsaugoti gamtą, mokysitės nusakyti teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, vertybes, gilinsitės į klausomo ir rašomo teksto raišką, filmo vaizdų meninę kalbą. Žaisdami „Kelionės“ žaidimą skaitysite apie žmones ir gyvūnus (Mikalojaus Husoviano, Selemono Paltanavičiaus, Algirdo Knystauto, Antano Ramono ir Igno Šeiniaus tekstai), gėrėsitės bičių gyvenimo vaizdais (Antano Vaičiulaičio, Simono Daukanto, Vytauto Račicko ir Kristijono Donelaičio kūrinių ištraukos), aptarsite žmogaus ir medžio temą (Romualdo Granausko, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Antano Ramono ir Henriko Radausko tekstai). Galėsite mokytis būti žaliu žmogumi kurdami komiksą apie žalio žmogaus dieną ar instrukciją, kaip pasigaminti naują daiktą iš antrinių žaliavų, skatindami bendraamžius dalyvauti aplinkos saugojimo projekte ar visais metų laikais stebėdami pasirinktą objektą. O diskutuodami, kurdami rašinį ar istoriją išsiaiškinsite, ar esate draugiški gamtai, ar galite save vadinti žaliu žmogumi. O kad ir kalba būtų „žalia“, mokysitės taisyklingai rašyti prieveiksmius ir skirti įterpinius.