Mokymosi objektų sąrašas

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos dalyvių, pusdalyvių, padalyvių rašybos, išplėstinių aplinkybių, pažyminių, priedėlių skyrybos.

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir iš jų padarytų įvardžiuotinių formų) linksnių galūnes.

Ar kas nors gali suardyti, atrodytų, niekad nesibaigsiančią vienatvę? O gal kai kas priklauso ir nuo tavęs? Gal tas artumo stebuklas visai šalia, tiesiog tavo kieme? Apie tai kviečia pamąstyti animacinis filmas „Kada piešime perlinę vištelę?“ pagal to paties pavadinimo Bitės Vilimaitės novelę. Bandydami atsakyti į šiuos svarbius klausimus gilinsitės į veikėjų paveikslus, kino kalbą. Mokysitės suprasti, kaip filmo meninės detalės, vaizdai veda prie pagrindinės minties, vertybių suvokimo. Kūrybinėje užduotyje galėsite įsijausti į režisieriaus, aktoriaus ar scenografo vaidmenį.

Nekaitoma kalbos dalis dalelytė suteikia sakiniui papildomų atspalvių, todėl dažnai vartojama dienoraščiuose. Rašydami įgarsintus diktantus galėsite ne tik mokytis ar pakartoti dalelyčių ne, vis, gi, per rašybą, vienarūšių sakinio dalių skyrybą, bet ir daugiau sužinosite, apie ką rašoma dienoraščiuose, kokia rašymo svarba žmogui.

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius.

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti prieveiksmius (priesaginės darybos, sudurtinius, prieveiksmių laipsnius).

Lietuvių tautosakoje yra daug pasakojimų apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Bene vienas gražiausių – legenda apie Pilėnų gyventojus ir narsųjį jų valdovą kunigaikštį Margirį. Supratę, kad nepajėgs laimėti kovos, jie pasirinko mirtį. Ši istorija, tapusi savotišku pasyvaus lietuvių pasipriešinimo simboliu, įkvėpė ne vieną menininką, o kompozitorius Vytautas Klova pagal ją sukūrė operą „Pilėnai“. Išklausę LRT laidos „Mūsų miesteliai“ vedėjos Nijolės Baužytės pasakojimą apie Pilėnus ir Ūdrio ariją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir įsijautę į kūrinių vaizduojamąjį pasaulį aiškinkitės, kaip tas pasaulis kuriamas, kokios mintys ir vertybinės nuostatos išryškinamos.

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlius ir priesagas.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą, mokysitės atpažinti sudėtingesnės raiškos veiksnį ir tarinį.

Rašydami įgarsintus diktantus prisiminsite, kada linksniuojamųjų kalbos dalių galūnėse reikia rašyti balses i, u ar y, ū, e ar ia, nosines balses. Mokysitės įvardžiuotinių formų rašybos. Įgarsintus diktantus sieja ir bendra tema – vaikų gyvenimo kasdienybės, namų svarba (Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry), Bitės Vilimaitės, Petro Rimkūno tekstai).

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti išplėstines dalyvines, pusdalyvines, padalyvines aplinkybes, kartosite išplėstinio pažyminio, priedėlio skyrybą.

Skaitysite dviejų dienoraščių – merginos ir vaikino – fragmentus. Tai ištraukos iš žinomų knygų: Anos Frank „Dienoraščio“ ir britų rašytojos Sju Taunsend (Sue Townsend) knygos „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“. Ana Frank – žydų tautybės mergaitė, Antrojo pasaulinio karo metais kartu su artimaisiais besislapsčiusi nuo nacių, Adrianas – šiuolaikinis jaunuolis, gyvenantis tokiame pasaulyje, kurį ir jūs puikiai pažįstate, susiduriantis su tokiomis problemomis, kurios ir jums greičiausiai nesvetimos. Skaitydami šias dienoraščių ištraukas mokysitės nusakyti teksto temą, pagrindinę mintį, atpažinti išsakomas vertybes. Pajusite, kuo gyvena jūsų bendraamžiai, kaip jie bendrauja, apie ką svajoja. Įsitikinsite, jog visais laikais augančiam žmogui rūpėjo tie patys dalykai. Turėsite galimybę mokytis ir literatūros teorijos: literatūros rūšių, kalbinės raiškos priemonių.

Kaip prakalbinti praeitį? Pagal pačių sudarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį – aptarsite istorinę atmintį saugančius šaltinius, iš kurių galima sužinoti apie praeitį.

Rašinyje nagrinėsite pasirinktus šaltinius, kelsite klausimus, patys į juos atsakysite ir tuos atsakymus pagrįsite pasitelkę argumentų.

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti veiksmažodžių laikų, nuosakų galūnes, priešdėlius, priesagas.

Atlikdami užduotis prisiminsite pagrindines ir antrininkes sakinio dalis, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą (pagal Salomėjos Nėries dienoraštį, Kristinos Gudonytės knygą „Blogos mergaitės dienoraštis“).

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos prieveiksmių rašybos, įterpinių skyrybos.

Meilė – nuo seniausių laikų bene dažniausiai įvairių kūrėjų apdainuotas jausmas, kuris gali įveikti visas kliūtis. Kaip, kokia poetine kalba jis gali būti vaizduojamas, kokių žanrų kūriniai labiausiai tinka jį apdainuoti? Nepakartojamą meilės istoriją apie vandenų dukros ir žemės sūnaus meilę į savo garsiąją baladę „Jūratė ir Kastytis“ įpynė garsusis mūsų dainius Maironis. Skaitydami šį kūrinį stebėsite, kaip širdyje gimsta meilės jausmas, kuo jis nepaprastas, kokia poetine kalba vaizduojamas. Mokysitės rasti detales, kuriančias baladės nuotaiką, apibūdinančias veikėjus, sužinosite svarbiausius baladės, kaip ypatingo literatūros žanro, požymius, atpažinsite kalbinės raiškos priemones, nusakysite jų vaidmenį tekste. Apie šį garsų Maironio kūrinį yra rašęs ne vienas literatūros tyrinėtojas, todėl šalia baladės pateikiama ištrauka iš literatūros tyrinėtojos Vandos Zaborskaitės knygos „Eilėraščio menas“. Skaitydami ją suprasite, kodėl toks įtaigus šis pasakojimas apie Jūratę ir Kastytį, kokiomis poetinėmis priemonėmis kuriama nepaprasta kūrino nuotaika. Mokysitės nusakyti autorės požiūrį, skirti faktą ir nuomonę, sužinosite, kokie ryškiausi šios garsiosios Maironio baladės bruožai.

Remdamiesi pateikta įvestimi parašysite samprotaujamąjį rašinį.

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.