Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą su apibendrinamaisiais žodžiais ir be jų (nagrinėdami Gendručio Morkūno romano „Vasara su Katšuniu“ sakinius).
Kodėl mes juokiamės? Rašydami samprotaujamąjį rašinį išsakysite savo nuomonę, ją pagrįsite skaitytų tekstų argumentais ir pavyzdžiais, asmenine patirtimi.
Norint atsakyti į klausimą, ar esi laimingas, pirmiausia reikia žinoti, ką reiškia būti laimingam. Ar egzistuoja kokia nors universali laimės formulė, priimtina visiems ar bent jau daugumai? Apie tai pamąstykite žiūrėdami animacinį filmą „Laimės žiburys", sukurtą pagal to paties pavadinimo Jono Biliūno alegorinį apsakymą. Atlikdami su filmu susijusias užduotis išsiaiškinsite, kas būdinga alegoriniam kūriniui, kokios filme išryškintos idėjos aktualios šiandienos žmogui. Užduočių lapas „Kopiant į laimės žiburį" pakvies pasitelkti fantaziją ir sukurti vieno drąsuolio, pasiekusio laimės žiburį, monologą.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis kartosite pažyminį – derinamąjį, nederinamąjį, išplėstinį, mokysitės pažyminių skyrybos.
Naudodamiesi minčių žemėlapyje sudarytu planu į mokyklos laikraštį parašysite diskusinį straipsnį „Buvimas kartu – džiaugsmas ar rūpestis?“, kuriame aptarsite, kas padeda ar trukdo suprasti vieniems kitus.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos žodžių su balsėmis i, u, y, ū ir priebalse j rašybos ir sudėtinio sakinio skyrybos.
Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti veiksmažodžių laikų, nuosakų galūnes, priešdėlius, priesagas.
Dažniausiai į komediją žiūrime kaip į linksmą pramogą. Nebyliajame kine Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin) irgi, rodos, tik juokina. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ar įmanoma komedijoje kelti rimtus socialinius, netgi filosofinius visiems žmonėms svarbius klausimus, kritikuoti negeroves? Apie tai pamąstykite žiūrėdami Čarlio Čaplino 1936 m. sukurto filmo „Naujieji laikai“ fragmentą. Atlikdami užduotis aptarsite nebyliojo kino savitumą, aiškinsitės, kaip kino kalba kuriami veikėjų paveikslai, ryškinamos problemos, išsakomos idėjos. Užduočių lapas „Trys versijos“ padės pažvelgti į pasaulį skirtingų veikėjų akimis.
Nuo senų laikų pabrėžiamas artimas lietuvio ryšys su gamta, ypač su mišku, medžiais. Apie tai turbūt jau esate skaitę ne vieną grožinės literatūros kūrinį? Šia tema rašė ir lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė apsakyme „Skerdžius“, kurio ištrauką siūlome perskaityti. Pateikiamas dar vienas kūrinys panašia tema – poeto Alio Balbieriaus eilėraštis „Pasaulis prie girių“. Įsigilinę į apsakymo ištrauką ir poezijos kūrinį suprasite, kuo žmogui svarbus ryšys su gamtos pasauliu, kiek daug gali reikšti buvimas gamtoje, koks skirtingas gali būti požiūris į mišką, medį. Ir toliau mokysitės nusakyti skaitomų tekstų temą, problemas, pagrindinę mintį, vertybes, apibūdinsite juose vaizduojamus veikėjus, nusakysite jų požiūrį. Taip pat prisiminsite kalbinės raiškos priemones, suteikiančias tekstui gyvumo, vaizdingumo, rasite tekste jų pavyzdžių, apmąstysite jų reikšmę tekste. Reikia manyti, perskaitytas tekstas ir atliktos užduotys padės geriau pažinti gamtos, miško pasaulį, suprasti žmogaus ir gamtos, miško ryšio svarbą, padės pajusti meninio teksto įtaigumą ir grožį.
Turbūt nėra stipresnio, labiausiai geidžiamo jausmo kaip meilė. Tik kodėl ji atneša ne tik laimę, bet ir skausmą, dramatiškus išgyvenimus? Apie tai kalbama animaciniame filme „Žilvinas ir Eglė“, sukurtame pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino kūrinį. Gilindamiesi į šią problemą pažinsite poezijos kalbą, aiškinsitės, kaip poetinis žodis išreiškiamas filmo vaizdais. Lyginsite kūrinį su jo įkvėpimo šaltiniu – lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Kūrybinė užduotis „Filmo scenarijus pagal meilės eilėraštį“ suteiks galimybę tapti filmo scenaristais ar net režisieriais.
Dažnai girdime sakant, kad svarbu mokėti klausytis, kad gebėjimas klausytis – išmintingo žmogaus požymis. Kodėl vis dėlto verta klausytis kito? Galbūt taip sužinosime kažką nauja, reikšminga ir įdomaus apie pasaulį, kuriame gyvename, apie save? Paklausykite rašytojos Sandros Bernotaitės straipsnio „Kas yra dienoraštis?“. Atidžiai klausydami suprasite, kaip svarbu pajusti kalbančiojo toną, intonacijas, kokios svarbios yra pauzės, kaip visa tai padeda suvokti teksto turinį, temą, pagrindinę mintį. Atlikdami užduotis mokysitės suvokti autoriaus išsakomą požiūrį, nuomonę, atskirti ją nuo fakto, aiškinsitės, kas būdinga publicistiniam stiliui ir kokios kalbinės raiškos priemonės padeda įtaigiai kalbėti.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių priesagų, galūnių rašybos, išplėstinių pažyminių ir priedėlių skyrybos.
Turbūt esate girdėję garsią ir tragišką Pilėnų gynimo istoriją. Ką mąstė žmonės, stodami ginti gimtųjų namų nuo gerokai stipresnių priešų? Kodėl jie ryžosi geriau mirti nei pasiduoti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosite skaitydami istorijos ištrauką apie narsiuosius Pilėnų gynėjus ir 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių dalyvio prisiminimų fragmentą. Skaitydami ir lygindami tekstus mokysitės rasti reikalingą informaciją, atpažinti svarbiausius siužeto elementus, skirti faktus ir autoriaus nuomonę, požiūrį, apibūdinsite ištraukų veikėjus, jų laikyseną pavojaus akivaizdoje. Taip pat nusakysite mokslinio ir grožinio teksto skirtumus, svarbiausias abiejų tekstų idėjas.
Remdamiesi skaitytomis knygomis apie kitus kraštus, kelionių įspūdžiais ir asmenine patirtimi sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl verta skaityti knygas apie keliones?“ Rašinio tikslas – aptarti kelionių literatūros svarbą ir vertę, mokytis argumentuotai reikšti savo nuomonę.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti kreipinius, kartosite tiesioginės kalbos skyrybą.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veiksmažodžių priešdėlių, priesagų ir galūnių rašybos (Danieliaus Mušinsko, Gendručio Morkūno tekstai).
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos žodžių, kuriuose yra supanašėjusių priebalsių, rašybos ir įterpinių, kreipinių skyrybos.
Skaitysite prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“. Po, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio visai paprastu siužetu, kuriame vaizduojama kasdienybė, slypi gilūs ir reikšmingi dalykai. Gilinsitės į novelės potekstę, apmąstysite, kodėl dera būti dėmesingam, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skaitydami novelę sužinosite ar pakartosite ir literatūros teorijos dalykus: mokysitės nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarsite svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.
„Pažinti Tėvynės neįmanoma, jeigu po ją nekeliausi. Tai pats universaliausias ir tvirčiausias pažinimo būdas“, – yra sakęs žinomas geografas Rimantas Krupickas. Kurdami dienoraštį papasakosite, kokią Lietuvą pažinote, kokios patirties įgijote keliaudami.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinį sakinį – sudėtinį sujungiamąjį, sudėtinį prijungiamąjį, bejungtukį, – lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
