Mokymosi objektų sąrašas

Ar mylėti lengva? Ieškodami atsakymų į šį klausimą parengsite interviu su mokyklos psichologu.

Ar jau patyrėte bundantį pirmosios meilės jausmą? Ar žinote, kaip šis nuostabus jausmas atskleidžiamas literatūroje? Žaidimo veikėjai Rūta ir Vytenis atsakymų į klausimus ieškos skaitydami šias knygas: Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Žaisdami sužinosite, kaip rašyti apie jausmus, kad, anot K. Borutos, rašto ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu.Todėl aiškinsitės, kokį tikslą turėdami rašytojai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atlikdami užduotis įvardysite problemas, apibūdinsite veikėjus, suvoksite detalių svarbą tekste. Suprasite, kad meilė yra viena didžiausių vertybių, kuri „natūraliai išauga iš paprasčiausios gražios draugystės – kaip kad geltonas rožės žiedas išnyra iš tamsiai žalio ir kieto pumpuro“ (L. M. Montgomeri).

Kodėl praeities paslaptys taip vilioja visų laikų žmones? Ką atrandame skaitydami istorinį romaną ar žiūrėdami filmą apie tolimos praeities žmonių gyvenimą? Gal į šiuos klausimus padės atsakyti animacinis filmas „Užkeikta pilė“, sukurtas pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kaip kuriami veikėjų paveikslai, mokysitės nusakyti kūrinio temą ir idėją, sužinosite istorinio romano žanrinius ypatumus, nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra tikrų faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais ir istorinį faktą paversti menine išmone pagrįstu pasakojimu.

Remdamiesi įvestimi parašysite samprotaujamąjį rašinį apie laimę. Rašydami atskleiskite savo požiūrį, remkitės asmenine, kultūrine patirtimi.

Ar galima skaityti svetimus dienoraščius? Nevalia! Tačiau visai kas kita – literatūriniai dienoraščiai. Žaisdami žaidimą „Kelionė" surasite atsakymus į vaikinams iškylančias problemas, praskleisite šydą, dengiantį merginų paslaptis, sužinosite, kuo ypatingas bendraamžio indėno pasaulis, suprasite, kad svarbiausios vertybės yra šeima, draugai ir laisvė. Skaitydami literatūrinių dienoraščių ištraukas išsiaiškinsite, kas būdinga šiam žanrui, nurodysite temą, problemą, pagrindinę mintį, atidžiai pažvelgsite į vaikų santykius su tėvais, seneliais ir mokytojais. Tiems, kurie dar neužmiršo indėnų žaidimų, bus įdomu ne tik apsilankyti rezervacijoje, bet ir įsitikinti, kad visada atsiranda žmogus, kuris uždega VILTĮ, padeda pasiekti SVAJONĘ.

Sukursite perskaitytos knygos reklamą bendraamžiams pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką.

Parengsite interviu, kad sužinotumėte skirtingų žmonių nuomonę ir remdamiesi ja parašytumėte samprotaujamąjį rašinį „Kodėl mes juokiamės?"

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai,“ – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“

Kur savi stogai, ten ir sava kalba – artima, miela, suprantama. O kalbėti ir susikalbėti galima ne tik žodžiais – apie reikšmingus dalykus prabilti gali ir daiktai, kuriuos regime, liečiame, tyrinėjame. Apie tai poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas „Senoviniai raštaženkliai“. O poetų Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščiuose tuo pačiu pavadinimu – „Kalba“ – pabrėžiama gimtosios kalbos savastis, jos svarba. Skaitydami šiuos poetinius kūrinius mąstysite apie juose išryškinamas vertybes, lyrinio subjekto požiūrį į aplinką, taip pat plėsite kalbinės raiškos žinias.

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį.

Prisiminsite, kaip rašomi dalykiniai tekstai, ir mokysitės rašyti instrukciją, kurioje bendraamžiams paaiškinsite, kaip susikurti asmeninį tinklaraštį ir kaip juo naudotis.

Kazys Binkis – lietuvių poetas, žurnalo „Keturi vėjai“ leidėjas, žaismingų ir nuotaikingų eilėraščių autorius. Jo jaunystė – ieškojimų ir smagių nuotykių metas. Ar norite apie jį sužinoti daugiau? Skaitykite Kazio Binkio ir jo bendražygių parašyto manifesto „Keturių vėjų pranašas“ ištrauką ir poeto eilėraštį „Vėjavaikis“. Sužinosite, kokius gyvenimo tikslus sau kėlė keturvėjininkai (save laikę moderniojo meno atstovais), apie kokią ateitį svajojo, kokia jiems atrodė tuometinė tikrovė. Skaitydami šiuos tekstus ieškosite detalių, padedančių kurti žaismingą nuotaiką, apibūdinsite manifesto ištraukos adresatą ir eilėraščio žmogų (lyrinį Aš), aptarsite šiuose kūriniuose išsakomas idėjas, vertybes, nagrinėsite, ko tekstui suteikia kalbinės raiškos priemonės.

Kur slypi kasdienybės akimirkų magija? Atsakymą rasite žaisdami „Kelionės“ žaidimą ir skaitydami Bruno Ferrero, Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės ir Akvilinos Cicėnaitės knygas. Žaisdami patirsite skaitymo malonumą, suvoksite pateiktus tekstus – įvardysite temą, pagrindinę mintį, pažinsite veikėjų charakterius, jų vertybes, išsiaiškinsite problemas – ir džiaugsitės bendravimo su artimaisiais akimirkomis vis prisimindami Bruno Ferrero žodžius: „Klausytis akimis – tai pasakyti žmogui: „Tu esi man svarbus.“

Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) Žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės priedėlių skyrybos, kartosite derinamuosius, nederinamuosius, išplėstinius pažyminius.

Ar poezija gali būti žaisminga, smagi, pašėlusi? Gal dažniau reikėtų eilėraštį skaityti garsiai, kad žodis skambėtų gyvai, kad pajustume poezijos spalvas? Poezijai reikia „savo ausų ir akių“ – apie tai filmas „Slemas. Eilėraščio spalvos“. Žiūrėdami filmą susipažinsite su tokiu nevienareikšmiškai vertinamu kultūros reiškiniu kaip slemas – deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Sužinosite, kuo ypatingi slemerių eilėraščiai. Jei esate jaunatviškai pašėlę, kūrybingi, atlikę užduotis galbūt patys susigundysite įgyvendinti šią idėją klasėje ar mokykloje? Tai padaryti jums padės užduočių lape pateikiama medžiaga.

Dienoraštyje aprašysite dienos įvykius „aukštyn kojom“, atbula laiko seka.

Parašysite diskusinį straipsnį „Ar šiandien reikalinga poezija?“ Jame išsakysite savo požiūrį: ar šiandien verta kurti eilėraščius, skaityti poezijos knygas, dalyvauti poezijos šventėse.