Titulinis > Mokymosi objektai

Mokymosi objektų sąrašas


Kartu su filmo veikėja Mante aplankysite poetės Salomėjos Nėries memorialinį muziejų ir vartydami dienoraščio puslapius susipažinsite su šios lyrikės asmenybe. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kaip galima remiantis įvairiais šaltiniais charakterizuoti žmogų, suprasite, kodėl dienoraštis toks svarbus žmogaus gyvenime.
Peržiūrėta: 833

Remdamiesi pateikta įvestimi parašysite samprotaujamąjį rašinį.
Peržiūrėta: 775

Rašydami įgarsintus diktantus prisiminsite, kada linksniuojamųjų kalbos dalių galūnėse reikia rašyti balses i, u ar y, ū, e ar ia, nosines balses. Mokysitės įvardžiuotinių formų rašybos. Įgarsintus diktantus sieja ir bendra tema – vaikų gyvenimo kasdienybės, namų svarba (Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry), Bitės Vilimaitės, Petro Rimkūno tekstai).
Peržiūrėta: 772

Ar poezija gali būti žaisminga, smagi, pašėlusi? Gal dažniau reikėtų eilėraštį skaityti garsiai, kad žodis skambėtų gyvai, kad pajustume poezijos spalvas? Poezijai reikia „savo ausų ir akių“ – apie tai filmas „Slemas. Eilėraščio spalvos“. Žiūrėdami filmą susipažinsite su tokiu nevienareikšmiškai vertinamu kultūros reiškiniu kaip slemas – deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Sužinosite, kuo ypatingi slemerių eilėraščiai. Jei esate jaunatviškai pašėlę, kūrybingi, atlikę užduotis galbūt patys susigundysite įgyvendinti šią idėją klasėje ar mokykloje? Tai padaryti jums padės užduočių lape pateikiama medžiaga.
Peržiūrėta: 756

Kažin ko žmogui reikia, kad jis galėtų sakyti esąs toks labai paprastai laimingas? Kaip reikia vertinti paprastus kasdienius dalykus, kad jie tavo pasaulį nuspalvintų kitomis spalvomis? Ir pagaliau, ką reiškia būti laimingam? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus lengviau atsakysite išklausę literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju, fizikos mokslų daktaru Gendručiu Morkūnu, o atlikdami užduotis ugdysitės atidaus klausymo gebėjimą, mokysitės suprasti temą, tikslą ir pagrindinę mintį, pašnekovo vertybines nuostatas, aiškinsitės, kas būdinga interviu žanrui.
Peržiūrėta: 754

Sukursite komiksą. Jame atskleisite, kas būdinga skirtingų epochų poezijai, kas žmogų įkvėpdavo kurti.

Peržiūrėta: 736

Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.

Peržiūrėta: 732

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių priesagų, galūnių rašybos, išplėstinių pažyminių ir priedėlių skyrybos.
Peržiūrėta: 730

Skaitysite prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“. Po, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio visai paprastu siužetu, kuriame vaizduojama kasdienybė, slypi gilūs ir reikšmingi dalykai. Gilinsitės į novelės potekstę, apmąstysite, kodėl dera būti dėmesingam, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skaitydami novelę sužinosite ar pakartosite ir literatūros teorijos dalykus: mokysitės nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarsite svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.
Peržiūrėta: 727

Ar laimingas esi tik tada, kai pildosi tavo svajonės, kai pasieki tai, ko taip trokšti? O gal laimingas gali jaustis ir tuomet, kai taip jaučiasi šalia esantys žmonės? Ar dera laimė ir pasiaukojimas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus galbūt rasite skaitydami rašytojo Oskaro Vaildo pasakos „Lamingasis princas“ ištraukas. O Vytauto Mačernio trioletas jus paskatins pamąstyti, ar laimės sąvoką iš viso galima tiksliai apibrėžti, ar ji turi kažkokią konkrečią išraišką. O gal laimės gali suteikti ir išgyvenamas prasmingas skausmas? Skaitydami šiuos tekstus nusakysite jų pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas, vertybes. Lyginsite du – prozos ir poezijos – tekstus, ieškosite jų idėjų panašumų.
Peržiūrėta: 724

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti kreipinius, kartosite tiesioginės kalbos skyrybą.
Peržiūrėta: 724

Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.
Peržiūrėta: 724

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.
Peržiūrėta: 713

Pasinaudoję surinkta medžiaga apie žymaus keliautojo maršrutą, aplankytas vietas, susidariusias aplinkybes, patirtus įspūdžius, sukursite šio keliautojo dienoraščio įrašą.

Peržiūrėta: 709

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai,“ – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“
Peržiūrėta: 696

Kodėl praeities paslaptys taip vilioja visų laikų žmones? Ką atrandame skaitydami istorinį romaną ar žiūrėdami filmą apie tolimos praeities žmonių gyvenimą? Gal į šiuos klausimus padės atsakyti animacinis filmas „Užkeikta pilė“, sukurtas pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kaip kuriami veikėjų paveikslai, mokysitės nusakyti kūrinio temą ir idėją, sužinosite istorinio romano žanrinius ypatumus, nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra tikrų faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais ir istorinį faktą paversti menine išmone pagrįstu pasakojimu.

Peržiūrėta: 690

Parengsite interviu, kad sužinotumėte skirtingų žmonių nuomonę ir remdamiesi ja parašytumėte samprotaujamąjį rašinį „Kodėl mes juokiamės?"
Peržiūrėta: 689

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinį sakinį – sudėtinį sujungiamąjį, sudėtinį prijungiamąjį, bejungtukį, – lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Peržiūrėta: 683

Kaip kuriami pasakojimai, suteikiantys geros nuotaikos? Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką perkursite žinomą pasaką: sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę aplinką, remsitės kelių pasakų elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.

Peržiūrėta: 681

Ar žinote, kad juoku, kaip psichologiniu reiškiniu, domisi mokslininkai, kad tai rūpima, nors dar mažai tirta sritis? Neabejotina, kad juokas, humoras žmogui labai svarbūs. Apie juoką, jo reikšmę žmogaus gyvenime, gebėjimą juokauti skaitykite psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukas. Skaitydami ne tik sužinosite įdomių, netikėtų faktų apie juoką, humorą, bet ir mokysitės nusakyti teksto temą, formuluoti keliamas problemas, skirti faktą ir nuomonę, atpažinti autorės reiškiamą požiūrį. Reikia manyti, šis straipsnis jums padės kitomis akimis pažvelgti į juoką, suprasti, kaip svarbu yra juoktis ir juokauti.
Peržiūrėta: 677
Pasirinkite veiklas: