Mokymosi objektų sąrašas

Parašysite straipsnį „Iš kokių vadovėlių mokysis ateities mokinys?“ Rašydami remsitės internetiniais šaltiniais, bendraamžių apklausa, savo, kaip mokinio, patirtimi ir svajonėmis.

Kaip kūrybiškai perdirbti antrines žaliavas?

Sukursite instrukciją, kaip nereikalingą daiktą prikelti antram gyvenimui. Gaminimo eigos aprašymą iliustruosite nuotraukomis, paveikslėliais arba piešiniais.

Kaip seniau gamindavo maistą, skalbdavo ar lygindavo? Sukursite instrukciją, kaip naudotis senoviniu namų apyvokos daiktu.

Kaip nukeliauti į praeitį ir tapti svarbių įvykių dalyviu – vadovauti Trakų pilies statybai, dalyvauti 1937 metų Europos krepšinio čempionate ar stebėti istorija tampančius gamtos reiškinius?

Sukursite reportažą apie pasirinktą praeities įvykį remdamiesi faktais, pasakodami įtaigiai, tarsi būtumėte tų įvykių dalyvis.

Baltijos kelio istorija atgimė virtualioje erdvėje – kiekvienas lietuvis, Baltijos kelio dalyvis, kviečiamas pasidalyti prisiminimais apie šį istorinį įvykį ir įkelti tuos laikus menančią medžiagą į visam pasauliui prieinamą interneto svetainę.

Ar pažįstate žmogų, kuris buvo šių įvykių dalyvis?

Parenkite interviu su istorinio įvykio liudytoju ir išsaugosite istorinę medžiagą.

Ką gali žmogus? Jis gali saugoti gamtą...

Šiandien rengiama daug projektų ir socialinių akcijų: „Aš – žalias“, „Grynas.lt“, „Darom!” ir kt. Papasakosite apie aplinkos saugojimo projektą ir paskatinsite bendraamžius jame dalyvauti.

Kodėl verta skaityti fantastinę literatūrą? Parengsite interviu su žmonėmis, kurie domisi fantastine literatūra, ir išsiaiškinsite jos prasmę (naudą).

Kodėl žmonės nori pažinti pasaulį – kopia į kalnus, keliauja per vandenynus, pasiekia negyvenamas salas? Pažinti pasaulį ir pasirengti įspūdingoms kelionėms geriausiai padeda knygos. Kęstučio Kasparavičiaus pasaka „Sapnų katytė“ nukels jus į paslaptingą sapnų pasaulį ir išmokys išgirsti tylą. Daug nuotykių padės patirti Danielio Defo (Daniel Defoe) romanas „Robinzonas Kruzas“ ir Žiulio Verno (Jules Verne) romanas „Penkiolikos metų kapitonas“. Skaitydami Jurgos Ivanauskaitės knygą „Kelionių alchemija“ pajusite kelionių magiją ir išlaisvinsite sielą. Atlikdami užduotis mokysitės rasti informaciją, daryti apibendrinamąsias išvadas, aiškinsitės, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio.

Kartais keliamas klausimas: ar lietuviai moka juoktis, ar turi humoro jausmą? Pamąstykite apie tai klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ fragmentų. Klausydamiesi Juozo Erlicko pasijuoksite, o galbūt ir pamąstysite, kas slepiasi po linksmais pašmaikštavimais. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kokios yra komizmo rūšys, kas būdinga humorui, mokysitės įžvelgti keliamas problemas, aptarsite jų atskleidimo formas ir kalbinę raišką. Šis mokymosi objektas padės išsiaiškinti, ar humoras gali būti tik pasilinksminimo priemonė, vienadienis dalykas, ar, galbūt, slaptas ir galingas ginklas.

Sudarysite rašinio „Kaip tapti žaliu žmogumi?“, kuriame aptarsite žalio žmogaus ekologišką gyvenimo būdą, planą.

Turbūt dar būdami maži pastebėjote, koks įvairus, įdomus ir spalvingas mūsų pasaulis. Norisi jį stebėti, pažinti, tyrinėti, įminti visas jo paslaptis. Ar tai įmanoma? O gal pakanka tik juo stebėtis ir žavėtis? Gal tai ir yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas? Atsakyti į šiuos klausimus padės žinomo šiuolaikinio lietuvių poeto Juozo Erlicko eilėraščiai „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2). Skaitydami juos mokysitės nusakyti kūrinio temą, keliamas problemas, pagrindinę mintį, aptarsite lyrinio subjekto emocinę būseną, ieškosite paslėptų kūrinio prasmių, nagrinėsite meninę raišką, apmąstysite svarbiausias autoriaus išsakomas idėjas.

Aukščiausias žmogaus poreikis yra saviraiška – savo galimybių atskleidimas. Teigiama, kad šokis – bendravimo kalba, šokdami ne tik save išreiškiame, bet ir atrandame.

Sukursite ir aprašysite šokį, kad ir kiti galėtų jį pašokti.

Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.

Kažin ko žmogui reikia, kad jis galėtų sakyti esąs toks labai paprastai laimingas? Kaip reikia vertinti paprastus kasdienius dalykus, kad jie tavo pasaulį nuspalvintų kitomis spalvomis? Ir pagaliau, ką reiškia būti laimingam? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus lengviau atsakysite išklausę literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju, fizikos mokslų daktaru Gendručiu Morkūnu, o atlikdami užduotis ugdysitės atidaus klausymo gebėjimą, mokysitės suprasti temą, tikslą ir pagrindinę mintį, pašnekovo vertybines nuostatas, aiškinsitės, kas būdinga interviu žanrui.

Kartu su filmo veikėja Mante aplankysite poetės Salomėjos Nėries memorialinį muziejų ir vartydami dienoraščio puslapius susipažinsite su šios lyrikės asmenybe. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kaip galima remiantis įvairiais šaltiniais charakterizuoti žmogų, suprasite, kodėl dienoraštis toks svarbus žmogaus gyvenime.

Remdamiesi Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ išmintimi, savo mintimis ir pasirinktais paveikslėliais sukursite komiksą laimės tema.

Kur mažasis princas ieško laimės? Kokias tiesas pasako lapė ir kiti pasakos veikėjai? Koks klausimas padėtų išsiaiškinti šių žodžių prasmę: „O juk tai, ko jie ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje ar gurkšnyje vandens...“?

Sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“. Išsiaiškinę gerumo paslaptį, išsakysite savo ir artimųjų nuomonę, ją pagrįsite argumentais ir pavyzdžiais iš skaitytų tekstų, iš asmeninės patirties.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.

Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.