Mokymosi objektų sąrašas

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti prieveiksmius (priesaginės darybos, sudurtinius, prieveiksmių laipsnius).

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius.

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir iš jų padarytų įvardžiuotinių formų) linksnių galūnes.

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlius ir priesagas.

Ar kas nors gali suardyti, atrodytų, niekad nesibaigsiančią vienatvę? O gal kai kas priklauso ir nuo tavęs? Gal tas artumo stebuklas visai šalia, tiesiog tavo kieme? Apie tai kviečia pamąstyti animacinis filmas „Kada piešime perlinę vištelę?“ pagal to paties pavadinimo Bitės Vilimaitės novelę. Bandydami atsakyti į šiuos svarbius klausimus gilinsitės į veikėjų paveikslus, kino kalbą. Mokysitės suprasti, kaip filmo meninės detalės, vaizdai veda prie pagrindinės minties, vertybių suvokimo. Kūrybinėje užduotyje galėsite įsijausti į režisieriaus, aktoriaus ar scenografo vaidmenį.

Atlikdami užduotis prisiminsite pagrindines ir antrininkes sakinio dalis, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą (pagal Salomėjos Nėries dienoraštį, Kristinos Gudonytės knygą „Blogos mergaitės dienoraštis“).

Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti veiksmažodžių laikų, nuosakų galūnes, priešdėlius, priesagas.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis kartosite pažyminį – derinamąjį, nederinamąjį, išplėstinį, mokysitės pažyminių skyrybos.

Skaitysite dviejų dienoraščių – merginos ir vaikino – fragmentus. Tai ištraukos iš žinomų knygų: Anos Frank „Dienoraščio“ ir britų rašytojos Sju Taunsend (Sue Townsend) knygos „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“. Ana Frank – žydų tautybės mergaitė, Antrojo pasaulinio karo metais kartu su artimaisiais besislapsčiusi nuo nacių, Adrianas – šiuolaikinis jaunuolis, gyvenantis tokiame pasaulyje, kurį ir jūs puikiai pažįstate, susiduriantis su tokiomis problemomis, kurios ir jums greičiausiai nesvetimos. Skaitydami šias dienoraščių ištraukas mokysitės nusakyti teksto temą, pagrindinę mintį, atpažinti išsakomas vertybes. Pajusite, kuo gyvena jūsų bendraamžiai, kaip jie bendrauja, apie ką svajoja. Įsitikinsite, jog visais laikais augančiam žmogui rūpėjo tie patys dalykai. Turėsite galimybę mokytis ir literatūros teorijos: literatūros rūšių, kalbinės raiškos priemonių.

Nekaitoma kalbos dalis dalelytė suteikia sakiniui papildomų atspalvių, todėl dažnai vartojama dienoraščiuose. Rašydami įgarsintus diktantus galėsite ne tik mokytis ar pakartoti dalelyčių ne, vis, gi, per rašybą, vienarūšių sakinio dalių skyrybą, bet ir daugiau sužinosite, apie ką rašoma dienoraščiuose, kokia rašymo svarba žmogui.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą, mokysitės atpažinti sudėtingesnės raiškos veiksnį ir tarinį.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti išplėstines dalyvines, pusdalyvines, padalyvines aplinkybes, kartosite išplėstinio pažyminio, priedėlio skyrybą.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą su apibendrinamaisiais žodžiais ir be jų (nagrinėdami Gendručio Morkūno romano „Vasara su Katšuniu“ sakinius).

Meilė – nuo seniausių laikų bene dažniausiai įvairių kūrėjų apdainuotas jausmas, kuris gali įveikti visas kliūtis. Kaip, kokia poetine kalba jis gali būti vaizduojamas, kokių žanrų kūriniai labiausiai tinka jį apdainuoti? Nepakartojamą meilės istoriją apie vandenų dukros ir žemės sūnaus meilę į savo garsiąją baladę „Jūratė ir Kastytis“ įpynė garsusis mūsų dainius Maironis. Skaitydami šį kūrinį stebėsite, kaip širdyje gimsta meilės jausmas, kuo jis nepaprastas, kokia poetine kalba vaizduojamas. Mokysitės rasti detales, kuriančias baladės nuotaiką, apibūdinančias veikėjus, sužinosite svarbiausius baladės, kaip ypatingo literatūros žanro, požymius, atpažinsite kalbinės raiškos priemones, nusakysite jų vaidmenį tekste. Apie šį garsų Maironio kūrinį yra rašęs ne vienas literatūros tyrinėtojas, todėl šalia baladės pateikiama ištrauka iš literatūros tyrinėtojos Vandos Zaborskaitės knygos „Eilėraščio menas“. Skaitydami ją suprasite, kodėl toks įtaigus šis pasakojimas apie Jūratę ir Kastytį, kokiomis poetinėmis priemonėmis kuriama nepaprasta kūrino nuotaika. Mokysitės nusakyti autorės požiūrį, skirti faktą ir nuomonę, sužinosite, kokie ryškiausi šios garsiosios Maironio baladės bruožai.

Skaitysite prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“. Po, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio visai paprastu siužetu, kuriame vaizduojama kasdienybė, slypi gilūs ir reikšmingi dalykai. Gilinsitės į novelės potekstę, apmąstysite, kodėl dera būti dėmesingam, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skaitydami novelę sužinosite ar pakartosite ir literatūros teorijos dalykus: mokysitės nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarsite svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.

Dažnai girdime sakant, kad svarbu mokėti klausytis, kad gebėjimas klausytis – išmintingo žmogaus požymis. Kodėl vis dėlto verta klausytis kito? Galbūt taip sužinosime kažką nauja, reikšminga ir įdomaus apie pasaulį, kuriame gyvename, apie save? Paklausykite rašytojos Sandros Bernotaitės straipsnio „Kas yra dienoraštis?“. Atidžiai klausydami suprasite, kaip svarbu pajusti kalbančiojo toną, intonacijas, kokios svarbios yra pauzės, kaip visa tai padeda suvokti teksto turinį, temą, pagrindinę mintį. Atlikdami užduotis mokysitės suvokti autoriaus išsakomą požiūrį, nuomonę, atskirti ją nuo fakto, aiškinsitės, kas būdinga publicistiniam stiliui ir kokios kalbinės raiškos priemonės padeda įtaigiai kalbėti.

Kartu su filmo veikėja Mante aplankysite poetės Salomėjos Nėries memorialinį muziejų ir vartydami dienoraščio puslapius susipažinsite su šios lyrikės asmenybe. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kaip galima remiantis įvairiais šaltiniais charakterizuoti žmogų, suprasite, kodėl dienoraštis toks svarbus žmogaus gyvenime.

Turbūt nėra stipresnio, labiausiai geidžiamo jausmo kaip meilė. Tik kodėl ji atneša ne tik laimę, bet ir skausmą, dramatiškus išgyvenimus? Apie tai kalbama animaciniame filme „Žilvinas ir Eglė“, sukurtame pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino kūrinį. Gilindamiesi į šią problemą pažinsite poezijos kalbą, aiškinsitės, kaip poetinis žodis išreiškiamas filmo vaizdais. Lyginsite kūrinį su jo įkvėpimo šaltiniu – lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Kūrybinė užduotis „Filmo scenarijus pagal meilės eilėraštį“ suteiks galimybę tapti filmo scenaristais ar net režisieriais.