Dalelytė

Dalelytės – nekaitomoji nesavarankiškoji kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų reikšmės atspalvių. Dalelytės – nesavarankiški žodžiai: jos sakinyje neina sakinio dalimi.

Pagal r e i k š m ę dalelytės gali būti skirstomos į skyrius:

Klausiamosios ir abejojamosios dalelytės: ar, argi, bene, gal, kažin, negi, nejau, nejaugi. Jos vartojamos klausiamuosiuose sakiniuose.

Neigiamosios dalelytės: ne, nebe, nė, nei. Jomis neigiame ir atskiras sąvokas, ir viso sakinio turinį.

Tvirtinamosios dalelytės: taip, taigi. Jomis tvirtinama pasakytoji mintis.

Pabrėžiamosios dalelytės: gi, juk, dar, net, juo, pat, ypač, tik ir kt. Jos ne tik pabrėžia, bet ir patikslina, išskiria, lygina.

Tikslinamosios dalelytės: beveik, dar, jau, juk, ko, kone, kuo, kuo tik, per, veik, tik tik, vis, vėl, vos, vos tik ir kt. Šios dalelytės ne tik tikslina, bet ir pabrėžia.

Išskiriamosios dalelytės: bent, ypač, ir, nebent, net, nors, tiktai, vien ir kt.

Parodomosios dalelytės: ana, antai, aure, štai, šitai, šit, va.

Lyginamosios dalelytės: lyg, tarsi, tartum, tarytum ir kt.

Geidžiamosios ir skatinamosios dalelytės: geidžiamosios – te, tegu, tegul, kad, o skatinamosios – še, te. Geidžiamosios dalelytės reiškia kalbančiojo asmens valią kitam asmeniui, norą, pageidavimą. Skatinamosios dalelytės paprastai lydi liepiamosios nuosakos formas arba jas net atstoja.