Diskutuodami:
• būname pagarbūs kitų nomonei, nenusiteikiame priešiškai;
• stengiamės išlaikyti rimtį, kalbame tik tada, kai mums suteikia žodį;
• jeigu norime paprašyti kalbėti ar klausti be eilės, duodame ženklą vadovui (pakeliame ranką ir kantriai laukiame);
• atidžiai klausomės kitų dalyvių, svarbesnes mintis užsirašome, kad jų neiškraipytume;
• neprieštaraujame patys sau;
• nenukrypstame nuo temos, nesileidžiame į ilgus samprotavimus, nuosekliai išlaikome prieš mus kalbėjusiojo minties liniją (kad nebūtų taip: vienas kalba apie batus, kitas – apie ratus);
• remiamės tik tuo, ką patys gerai žinome ir kuo patys nedvejodami tikime;
• nebūname kategoriški, stengiamės ne reikalauti, o patys pateikti kuo daugiau naudingų siūlymų;
• neperšame savo nuomonės, bet ją pagrindžiame.
(Regina Koženiauskienė. Diskutuoju dalykiškai // Bronius Dobrovolskis, Regina Koženiauskienė, Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalba 9 klasei. Kaunas: Šviesa, p.170)