Titulinis > Mokytojo biblioteka > Jausmų malūnai. Mokytojo biblioteka

Mokytojo biblioteka

Jausmų malūnai. Mokytojo biblioteka

Kaip rašyti ir kalbėti apie jausmus, kad būtum suprastas ir išgirstas, kad, anot Kazio Borutos, rašto ar žodžio ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu? Tema „Jausmų malūnai“ kviečia jausti ir mąstyti, atliekant įvairias veiklas.

Žiūrėdami animacinį filmą „Žilvinas ir Eglė“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino kūrinį, mokiniai svarstys, kuo nepaprastas meilės jausmas. Klausydami kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmento „Meilės duetas“ supras, kaip muzika padeda atskleisti jausmus vienas kitam. Nagrinėdami Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“ ir literatūros tyrinėtojos Vandos Zaborskaitės straipsnio ištrauką mokiniai aiškinsis, kodėl baladė tinkama tokiems dramatiškiems išgyvenimams reikšti. Žaidimas „Kelionė“ skatins skaityti knygas – Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger)  „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“ – ir ieškoti atsakymo, kaip meilės jausmas atskleidžiamas literatūroje. Veikla „Kuriu“ siūlo įvairių kūrybinių užduočių: sukurti knygų reklamą, perkurti veikėjų istoriją, parašyti pasirinkto veikėjo dienoraštį, kurti komiksą „Pasimatymas“, rengti interviu ir rašyti diskusinį straipsnį „Ar mylėti lengva?“, o minčių žemėlapis padės suplanuoti samprotaujamąjį rašinį. Kad išsakomus jausmus suprastų visi, svarbu mokytis taisyklingai rašyti: šioje temoje – linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašyba, vienarūšių sakinio dalių skyryba.

„Skaitau“ veikla. „Baladės grožis“

Nepakartojamą meilės istoriją apie vandenų dukros ir žemės sūnaus meilę į savo garsiąją baladę „Jūratė ir Kastytis“ įpynė garsusis mūsų dainius Maironis. Siūloma nagrinėti šį kūrinį, stebėti, kaip širdyje gimsta meilės jausmas, kuo jis nepaprastas, kokia poetine kalba vaizduojamas, ir mokytis rasti detales, kuriančias baladės nuotaiką, apibūdinančias veikėjus, sužinoti svarbiausius baladės, kaip ypatingo literatūros žanro, požymius.

Apie šį garsų Maironio kūrinį yra rašęs ne vienas literatūros tyrinėtojas, todėl šalia baladės pateikiama literatūros tyrinėtojos Vandos Zaborskaitės knygos „Eilėraščio menas“ ištrauka, kuri padės suprasti, kodėl toks įtaigus pasakojimas apie Jūratę ir Kastytį, kokiomis poetinėmis priemonėmis kuriama nepaprasta Maironio baladės nuotaika.

Pateikiamomis „Skaitau“ veiklos užduotimis siekiama mokyti(s) skaityti ir suvokti grožinį ir negrožinį (mokslinį) tekstus. Užduotis galima atlikti per pamokas kartu su mokiniais garsiai perskaičius Maironio baladę ar ją išklausius (versiją klausytis galima rasti elektroninėje bibliotekoje, skirtoje 5–8 klasių mokiniams: //ebiblioteka.mkp.emokykla.lt). Užduotis galima skirti ir kaip savarankišką darbą namie – mokiniai galės grįžti prie klasėje skaityto kūrinio, apmąstys jo paliktą įspūdį, apibendrins, padarys išvadas.

Pateikiamos 3 lygių užduotys. 1 lygio užduotimis gilinamasi į turinio dalykus: siekiama atkreipti mokinių dėmesį į baladėje vaizduojamą peizažą, jo kuriamą nuotaiką, svarbiausius kūrinio įvykius, veikėjų paveikslus, jų kūrimo būdus. Taip pat prašoma nusakyti pagrindinę kūrinio mintį. Čia prašoma pažymėti tekste reikiamas detales, sudėlioti korteles eilės tvarka, susieti veikėjų bruožus su juos nusakančiomis kūrinio citatomis, pasirinkti teiginį, tinkamiausiai atskleidžiantį pagrindinę baladės mintį. 

2 lygio užduotys nagrinėja baladės stiliaus ypatybes. Čia reikia rasti ir pažymėti nurodytas meninės raiškos priemones (epitetus, vaizdingus veiksmažodžius, įasmeninimą (personifikaciją), inversiją), nusakyti jų vaidmenį tekste. Taip pat aptariamas fantastinis kūrinio pobūdis (prašoma suskirstyti baladės įvykius į tikroviškus ir fantastinius), mokoma skirti teiginius, apibūdinančius turinį ir raišką.

3 lygio užduotimis mokoma(si) svarbiausių baladės, kaip literatūros žanro, ir konkrečios Maironio baladės požymių. Svarbu atpažinti faktą ir reiškiamą nuomonę, susieti pateikiamus teiginius su juos įrodančiomis citatomis, sugrupuoti būdingus ir nebūdingus baladės bruožus.

Atlikę visas užduotis, mokiniai kartos ir gilins meninės raiškos priemonių atpažinimo įgūdžius, sužinos apie baladę, kaip ypatingą literatūros žanrą, skirs svarbiausius jos požymius. Mokiniams sudaroma puiki galimybė įsivertinti. Nepavykus teisingai atsakyti į klausimą, galima prie jo grįžti dar kartą, reikiamos informacijos ieškoti Žinyne. Įsivertinti visus skaitymo įgūdžius mokiniai gali naudodamiesi skaitmeniniu „Voratinklio“ įrankiu, pateikiamu šioje svetainėje.

Susipažinus su Maironio baladės tekstu ir atlikus pateiktas užduotis, rekomenduojama atlikti „Klausau“ veiklos užduotis – čia sudaroma galimybė susipažinti su šiuolaikine baladės siužeto versija – Roko Radzevičiaus ir Rimvydo Stankevičiaus sukurta roko opera „Jūratė ir Kastytis“. Siūloma klausyti „Meilės dueto“, grožėtis poetine ir muzikine išraiška, lyginti, kuo skiriasi Maironio ir šių dienų kūrėjų tekstai.

„Klausau“ veikla. „Arija iš roko operos“

Nepaprastas žmogaus jausmas – meilė. Nelengva jį išsakyti žodžiais. Galbūt todėl dažnai meilė lyginama su muzika, daina, kur mylinčio žmogaus sielos stygos prabyla darniais, skambiais akordais. Klausyti siūlomas kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmentas „Meilės duetas“. Mokiniai turės galimybę pajusti, kaip muzika padeda išsakyti meilę vienas kitam, ir mokytis suvokti roko operą kaip muzikos, poezijos, teatro bei kalbos sintezę: nusakyti temą, pagrindinę mintį, aptarti kalbinę raišką, įvertinti, kaip kompozitoriaus pasirinkta muzikinė forma padeda išreikšti veikėjų mintis ir vertybines nuostatas.

Šį mokymosi objektą galima naudoti skaitant ir nagrinėjant įvairių žanrų lyrikos kūrinius, ypač susipažįstant su baladės žanru. Paranku tai daryti atlikus temos „Jausmų malūnai“ skaitymo veiklos užduotis. „Klausau“ užduotys moko klausyti ir suvokti muzikos kūrinį, todėl svarbu su mokiniais padiskutuoti apie literatūros ir muzikos, kaip meno rūšių, dermę ir sąsajas. Mokymosi objektas ypač tinka integruojant muzikos ir literatūros pamokas.

Prieš klausantis dainos, reikėtų mokinius trumpai supažindinti su roko operos žanro specifika, paaiškinti, kad tai palyginti naujas, modernus muzikos kūrinys. Taip pat mokiniai jau turi būti skaitę ir nagrinėję Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, žinoti šio žanro ištakas ir bruožus.

Rekomenduojama darbo eiga:

Mokiniai nuteikiami tinkamai klausytis: patariama pirmiausia muzikinį kūrinį išklausyti ir pajusti malonumą, išgirsti, apie ką dainuojama, pasistengti pajusti nuotaiką, pasigrožėti melodija, skambesiu.

Klausydami antrą kartą mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus: temą, išdainuojamas mintis, atlikimo būdą, įdomesnes detales ir pan.

Atliekamos užduotys.

Įsivertinama.

Aptariamas atliktas darbas.

Galimi įvairūs užduoties atlikimo būdai: pavyzdžiui, pirmą kartą visa klasė kartu klausosi dainos, pasidalija įspūdžiais, aptaria tai, kas buvo neaišku, o paskui užduotis atlieka individualiai. Taip pat galima skirti užduotį kaip savarankišką namų darbą, kurį atlikę mokiniai įsivertins, o įsivertinimo lapą atsiųs mokytojui. Kadangi užduotys yra trijų lygių, jas galima skirti atsižvelgiant į mokinių pasirengimo lygį ir gebėjimus.

1 lygio užduotys siejamos su įspūdžiais klausant dainos, todėl prašoma nusakyti kūrinio nuotaiką, apibūdinti įsivaizduojamus veikėjus, parinkti temą nusakantį pavadinimą, aptarti, kaip muzika sustiprina poezijos poveikį jausmams.

2 lygio užduotys ugdo gebėjimą nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, nustatyti, kaip veikėjų jausmus padeda atskleisti meninės, kalbinės ir retorinės priemonės, pateikia įvairias meilės sampratas, atskleidžia, kaip kūrinyje dera muzika ir tekstas.

3 lygio užduotys padeda suprasti, kaip muzika padeda atskleisti veikėjų jausmus, ugdo gebėjimą lyginti skirtingų epochų, meno rūšių ir autorių tos pačios tematikos kūrinius.

Apmąstant klausymo veiklą, naudinga pasikalbėti su mokiniais apie tai, kas sekėsi, o kas – ne, dėl kokių priežasčių, ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip, kas patiko ir kokių įgūdžių pavyko išsiugdyti. Galima naudoti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

„Žiūriu“ veikla. „Žilvinas ir Eglė“

Mokymosi objektą sudaro animacinis filmas pagal Vinco Mykolaičio-Putino kūrinį „Žilvinas ir Eglė“, dvylika skirtingų lygių sąveikiųjų užduočių ir užduočių lapas.

1 lygio užduotys sudaro sąlygas aptarti filmo sandarą, veikėjus, temą, problemą, vertybes, idėją. Pažiūrėjus filmą vertėtų atkreipti dėmesį į veikėjų kalbą, tos kalbos lyrizmą, poetiškumą ir sukurtą nuotaiką. Jeigu filmas žiūrimas klasėje, prieš atliekant užduotis, vertėtų pirmiausia pasiūlyti mokiniams išsakyti savo įspūdžius, mintis, kilusias žiūrint filmą.

2 lygio užduotyse dėmesys skiriamas kūrinio kontekstui: siūloma išsiaiškinti literatūros kūrinio ir tautosakos ryšius. Atliekant užduotis, gali prireikti komentarų, kokie galimi tautosakos ir literatūros ryšiai: verta aptarti ne tik pasakos siužetą, bet ir liaudies dainų stilistiką. Kitas 2 lygio užduočių aspektas – literatūros rūšių ar žanrų sintezė moderniuose kūriniuose. Čia pirmiausia reikėtų prisiminti literatūros rūšių (epikos, lyrikos ir dramos) esminius bruožus, aptarti poemos žanrą ir jo ypatumus. Vertėtų pasvarstyti apie menininko pasirinkimą laužyti žanro taisykles, kelti hipotezes, kodėl, kokiu tikslu taip daroma.

3 lygio užduotyse pereinama prie meninės filmo raiškos aptarimo. Kadangi filmą sudaro vaizdas ir garsas (poetinis tekstas, muzika), pirmiausia galima gilintis į vaizdų prasmę (peržiūrėti filmą be garso), paskui mokytis suvokti garsų reikšmę (klausytis garso takelio). Pateiktose užduotyse akcentuojama kalbinė raiška ir simbolių interpretacija. Paskutinė užduotis – tai ne tik simbolio interpretavimo pavyzdys, bet ir mokymasis išsakyti nuomonę, „sudėlioti“ sklandžią samprotavimo pastraipą. Galima mokiniams pasiūlyti pasirinkti filmo simbolį ir parašyti interpretaciją.

Filmą „Žilvinas ir Eglė“ bei su juo susijusias užduotis vertėtų sieti ir su kitais mokymosi objektais. Pavyzdžiui, teminiu požiūriu galima lyginti Vinco Mykolaičio-Putino kūrinį su Maironio balade „Jūratė ir Kastytis“, pateikiamą „Skaitau“ veikloje, išklausyti kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmentą „Meilės duetas“, pateikiamą „Klausau“ veikloje. „Kuriu“ veikloje kuriant komiksą „Pasimatymas“, aptarti Žilvino ir Eglės charakteriai galėtų atsiskleisti jų dialoguose.

Užduočių lapas „Filmo scenarijus pagal meilės eilėraštį“ – tai paslėpta galimybė interpretuoti poeziją, tiesa, kitomis priemonėmis – praplečiant eilėraščio prasmę vaizdais, muzika. Bendradarbiaujant su informacinių technologijų mokytojais galima pagal scenarijų sukurti filmuką. Paskui galėtų vykti filmukų peržiūros, aptarimai, galbūt net diskusijos apie skirtingas to paties eilėraščio interpretacijas.

„Rašau“ veikla. „Žodžių diktantas“

Mokymosi objektas skirtas linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos įgūdžiams stiprinti. Pateikti 3 lygių žodžių diktantai, kiekvieną lygį sudaro 20 žodžių junginių.

Rašydami 1 lygio žodžių diktantą mokiniai mokysis, kartos priešdėlių rašybą. Nors daugiausia pavyzdžių skirta sudėtingesnių priešdėlių (są-, į-) rašybai, yra pavyzdžių ir su priešdėliais sam-, san-, api-, apy-, už-, per- ir kt. Mokytojui derėtų atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad, susidūrus priešdėliui ir šakniai, žodyje gali būti rašomos 2 balsės ar priebalsės.

2 lygio žodžių diktantas skirtas priesagų rašybos įgūdžiams lavinti. Prieš rašydami 2 lygio žodžių diktantą, mokiniai galėtų pakartoti priesagų rašybą:

– kokiose priesagose rašome balses e, ė, ia?

– kada rašome priesagas -elis ar -ėlis, -imas ar -ymas?

Rašydami 3 lygio žodžių diktantą mokiniai prisimins ir sudėtingesnius priesagų, priešdėlių atvejus, žodžių darybos įgūdžius lavins atpažindami žodžius, kuriuose nėra priešdėlio (idealas, samanos).

Žodžių diktantus mokiniai gali atlikti ne kartą: pavyzdžiui, parašę gramatikos testą ar diktantą, kai išsiaiškina, kokių klaidų daro. Taigi žodžių diktantus galima nuolat kartoti: rengiantis kontroliniam darbui, stiprinant raštingumo įgūdžius po kontrolinių užduočių. Aiškintis linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybą mokiniai gali pasitelkę tiek pateiktas taisykles, tiek Žinyną.

Rašydami žodžių diktantus raštingumo įgūdžius gali lavinti ir vyresnių klasių mokiniai.

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Rašydami įgarsintus diktantus mokiniai mokysis taisyklingos linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.

Mokymosi objektą sudaro trys įgarsinti diktantai, skirti linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos įgūdžiams tobulinti. Diktantai skiriasi apimtimi (1 lygis – 128, 2 lygis – 144, 3 lygis – 163 žodžiai), sunkumų skaičiumi ir teksto stiliumi.

1 lygio įgarsintame diktante (ištrauka iš Gendručio Morkūno romano „Vasara su Katšuniu“) sunkesnės rašybos linksniuojamieji žodžiai yra su priesagomis -uklas, -ingas, -elis ir -ėlis, -imas, -ynas. 2 lygio įgarsintame diktante (ištrauka iš Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“) sudėtingesnių linksniuojamųjų žodžių rašyba su priesagomis       -inis, -ūnas, -elis, -ynas, -iausias, -imas, -ingas, -umas, -esys, -ininkas. O 3 lygio įgarsintame diktante (ištrauka iš Vlado Katino mokslinės monografijos „Baltijos gintaras“), be jau minėtų priesagų, yra linksniuojamųjų žodžių ir su šiomis priesagomis: -iausia, -ystė, -ikas, -ija, -yba, -uvis. Sudėtingesnės priešdėlių rašybos atvejų yra tik 3 lygio įgarsintame diktante (priešdėliai į-, są-). Mokiniai prieš įgarsinto diktanto rašymą galėtų atlikti temos „Jausmų malūnai“ žodžių diktantą, skirtą priešdėlių ir priesagų rašybos įgūdžiams lavinti, testo užduotis (Ar mokate rašyti priešdėlį į-, są-?).

Visų trijų lygių diktantuose yra vienarūšių sakinio dalių skyrybos atvejų, todėl mokinys gali stiprinti ir skyrybos įgūdžius. Diktante pateikiamas skyrybos variantiškumas. Parašę diktantą, mokiniai gali su duotais svetainės įrankiais pabraukti vienarūšes sakinio dalis, gramatinį centrą. Visi linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos atvejai paaiškinti, todėl jau rašydamas mokinys gali rasti atsakymą, paspaudęs nuorodą „Pagalba“, o parašęs pasitikrinti klaidas.

Įgarsinto diktanto rišlius tekstus sieja jausmų – meilės – tema: kalbama apie meilės temos svarbą literatūroje (Gendrutis Morkūnas, „Vasara su Katšuniu“), Baltaragio malūną (Kazys Boruta, „Baltaragio malūnas“), žmogaus siekį paaiškinti gintaro atsiradimą (Vladas Katinas, „Baltijos gintaras“), todėl įgarsintų diktantų rašymą mokytojas galėtų sieti su kitais temos „Jausmų malūnai“ mokomaisiais objektais.

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Mokymosi objektas skirtas sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams stiprinti. Atlikdami 3 lygių užduotis (kiekviename lygyje yra 4 užduotys) mokiniai kartos sakinio dalis, vienarūšes sakinio dalis ir atpažins veiksnio ir tarinio raišką.

Kiekvieno lygio viena užduotis skirta sakinio dalių atpažinimo įgūdžiams lavinti: 1 lygyje skirtingų spalvų pieštukais mokinys turės pažymėti veiksnį, tarinį, 2 lygyje nurodytuose sakiniuose žymės antrininkes sakinio dalis, o 3 lygyje – visas sakinio dalis. Atlikdamas kitas 1 lygio užduotis mokinys turės prisiminti, kas sudaro gramatinį centrą, skirti sakinio dalių klausimus, atpažinti vienarūšes sakinio dalis. 2 lygio užduotys skirtos veiksnio, o 3 lygio – tarinio raiškai. Sudėtingesnės yra 3 lygio užduotys, kurias atlikdamas mokinys turės prisiminti ir tarinio rūšis, ir raišką, atpažinti pasirenkamosios skyrybos atvejį, kai vietoj praleistos sudurtinio tarinio jungties gali būti dedamas brūkšnys, todėl mokytojui ,prieš skiriant atlikti kalbos užduotis, derėtų paaiškinti brūkšnio stilistinę funkciją ir pabrėžti, kad kableliu veiksnio ir tarinio atskirti negalima.

Atlikdamas užduotis atsakymų į iškilusius klausimus ar pagalbos mokinys galės ieškoti skaitydamas Žinyno temas – „Sakinio dalys“, „Vienarūšių sakinio dalių skyryba“, „Veiksnys ir jo reiškimo būdai“, „Tarinio rūšys ir reiškimo būdai“. Tai ugdys mokinio savarankiško darbo įgūdžius, mokėjimo mokytis kompetenciją.

Kalbos žinių taikymo užduotys galėtų būti atliekamos kartojant ar įtvirtinant, apibendrinant veiksnio ir tarinio raiškos temas. Mokytojas gali skirti mokiniams užduotis atlikti tiek klasėje, tiek namuose.

Užduočių tekstai tematiškai siejasi ir su kitomis temos „Jausmų malūnai“ veiklomis. Sintaksiniam nagrinėjimui pateikti tekstai apie žmogaus jausmus – meilę: Antano Vienažindžio meilės jausmą (Vanda Zaborskaitė), aiškinimą apie aukščiausią meilės formą agapę, pateikta ir posakių, iškilių žmonių minčių apie meilę. Mokytojas galėtų mokiniams rekomenduoti pasinaudoti kalbos užduočių tekstais kuriant savo tekstus – rašinį, straipsnį, interviu, dienoraštį ar reklamą (žr. „Kuriu“ veiklos mokymosi objektus).

„Kuriu“ veikla. „Dienoraštis“

Perskaičius Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“, rekomenduojama užpildyti pasirinkto veikėjo stebėjimo lapą ir sukurti knygos veikėjų dienoraštį. Dienoraščių kūrimas padeda geriau pažinti veikėjus.

Veikėjų stebėjimas – tai strategija, padedanti išsamiai aptarti veikėjus. Taikant šią strategiją, svarbią informaciją apie veikėjus reikia susisteminti pateiktame lape. Lape į klausimus reikia atsakyti pasirinkto veikėjo vardu. Kai medžiaga išdėstyta grafiškai, lengviau suprasti veikėjo charakterį, stebėti, kaip jis keičiasi, susidūręs su konfliktu. Išnagrinėję veikėjo veiksmus, žodžius, mintis, mokiniai pastebės, kad konfliktas jį pakeitė. Tačiau užduotis nėra lengva, nes siūloma ne perpasakoti tekstą, bet analizuoti įvykį (arba konfliktą) pirmuoju asmeniu, įsijautus į pasirinkto veikėjo poziciją.

Darbo eiga:

- Veikėjų stebėjimo strategijos aptarimas. (Daugiau informacijos apie šią strategiją ir jos taikymą rasite Doug Buehl knygoje Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: „Garnelis“, 2004, 54–56 p.)

- Veikėjo, įvykio, konflikto pasirinkimas.

- Veikėjo stebėjimo lapo pildymas.

- Veikėjų stebėjimo lapų pristatymas grupėse, jų redagavimas, remiantis pastabomis.

- Veikėjo įsivaizduojamo dienoraščio (rišlaus vientiso teksto) kūrimas (sąsiuvinyje ar atskirame lape), remiantis veikėjų stebėjimo lape surinkta medžiaga.

- Dienoraščių skaitymas grupėse.

- Rašymo veiklos apmąstymas, naudojant skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

Lentelę galima naudoti aptariant ir kitų kūrinių veikėjus ar kuriant jų tariamus dienoraščius.

„Kuriu“ veikla. „Reklama“

Siūloma kurti perskaitytos knygos reklamą bendraamžiams, pasitelkiant tinkamą kalbinę raišką.

Reklamos tikslas – ne tik pateikti informaciją apie perskaitytą knygą, bet ir paveikti bendraamžį, paskatinti jį perskaityti knygą. Svarbu neužmiršti, kad adresatą galima paveikti parenkant tinkamus žodžius, juos iliustruojant vaizdais. Kalbininkė Dalia Blažinskaitė teigia, kad reklamos tekstuose ypač svarbūs šie žodžiai: būdvardžiai bendram įspūdžiui sustiprinti, pvz., ypatingas, neįprastas, tobulas, neįtikėtinas, nepakartojamas ir t. t.; daiktavardžiai emocinei informacijai perteikti, pvz., naujiena, efektas, paslaptis, stebuklas, gera žinia, svajonė, laimė, sėkmė, sapnas, jėga ir kt. (Pagal Reklamos kalbą. Sudarė Rita Miliūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004).

Rekomenduojama šią užduoti susieti su „Žaidžiu“ veikloje pasiūlytais Vytauto V. Landsbergio, Achimo Briogerio (Achim Bröger), Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery), Kazio Borutos, Otfrydo Proislerio (Otfrid Proisler) kūriniais savarankiškam skaitymui. Perskaitęs nurodytas knygas, mokinys ne tik turės galimybių įveikti „Kelionės“ žaidimo etapus, bet ir sukurti reklamą pasirinktai knygai bei pristatyti ją klasėje. Reklamos kūrimo eigą galėtų sudaryti šie etapai: tikslo (apeliacinė reklama) ir adresato (skeptiškas bendraamžis, neskaitantis meilės romanų) aptarimas; populiarių reklamų analizė, įvardijant įtaigumo priežastis (netikėtumo įspūdis, aiškūs simboliai, įsimintinas šūkis, šmaikštumas, informatyvumas); retorinių priemonių aptarimas (emocinė leksika, žodžių žaismas, retorinė sintaksė); juodraščių rašymas ir aptarimas grupėse; švarraščių pristatymas; įsivertinimas (ar pavyko paveikti adresatą, ar reklama glausta, įtaigi ir originali). Įsivertinant galima naudoti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

„Kuriu“ veikla. „Interviu“

Ar mylėti lengva? Ieškant atsakymų į šį klausimą, siūloma rengti interviu su mokyklos psichologu.

Interviu metodas tinkamas rinkti informaciją, todėl jį verta panaudoti prieš rašant diskusinį straipsnį „Ar mylėti lengva?“. Pasirinktas probleminis klausimas siejamas ne tik su asmeniniu poreikiu surasti atsakymą į šį klausimą, bet ir su literatūros kūrinių analize (siūlomi kūriniai: Maironio baladė „Jūratė ir Kastytis“, Kazio Borutos romanas „Baltaragio malūnas“, pasaka „Eglė žalčių karalienė“, Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) tragedija „Romeo ir Džuljeta“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) apysaka „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“). Mokiniai turėtų pasirinkti iš kūrinio tokius epizodus, kuriuose veikėjai, jų nuomone, elgėsi prieštaringai. Įsijausdami į vieno ar kito veikėjo vaidmenį turėtų iškelti tokius klausimus, kurie svarbūs ne tik kūrinio veikėjams, bet ir jiems patiems. Klausimus parengti bus lengviau, jei mokinys atliks „Žaidžiu“ veiklos žaidimo užduotis. Atsakymus į klausimus mokiniai galėtų surasti kalbėdamiesi su mokyklos psichologu. Išsakytos psichologo įžvalgos padėtų ne tik geriau suprasti perskaitytus tekstus, ugdytis gebėjimą kritiškai mąstyti, bet ir pažinti save, atskleisti savo jausmų pasaulį. Jeigu nėra galimybės susitikti su psichologu, vertėtų pasiūlyti nuvykti į biblioteką ir susirasti papildomos literatūros šia tema.

„Kuriu“ veikla. „Istorija“

Siūloma kurti istoriją remiantis pasirinktu Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ epizodu ir keičiant veiksmo eigos atomazgą – gims kitokia Jurgos ir Girdvainio istorija.

Tikslinga kurti istoriją, keičiant veiksmo eigos atomazgą ir kuriant kitokius pagrindinių veikėjų likimus siekiant, kad mokinys suprastų, jog to paties teksto interpretacijos gali būti įvairios, bet svarbu, kad jos būtų pagrįstos tekstu. Kartu mokinys išmoks dar vienos kūrybos proceso strategijos – perkūrimo.

Reikėtų pradėti kurti istoriją, perskaičius Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“ ir aptarus kūrinio interpretacijas (pavyzdžiui, režisieriaus Arūno Žebriūno muzikinį filmą „Velnio nuotaka“), atkreipiant dėmesį į tai, kaip pasikeičia prasminiai akcentai: tema, idėja, veikėjų paveikslas, veiksmo eiga ir atomazga, ar naujame kūrinyje atpažįstamas interpretacijos šaltinis. Kad mokiniai geriau suprastų, kas yra kūrinio interpretacija, rekomenduojama „Klausau“ veikloje išklausyti kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmento „Meilės duetas“ ir palyginti jį su „Skaitau“ veikloje pateikiama Maironio balade „Jūratė ir Kastytis“, o „Žiūriu“ veikloje pažiūrėti animacinį filmą pagal Vinco Mykolaičio-Putino poemą „Žilvinas ir Eglė“ ir palyginti jį su lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“.

Istorijos rašymo procesą sudaro: ištraukos pasirinkimas ir aptarimas (ištraukos kontekstas, veiksmo eiga, kulminacija, atomazga), alternatyvios atomazgos kūrimas, juodraščių aptarimas (ar atomazga įtikinama, ar istorija pasakojama nuosekliai, ar tinkama pabaiga, ar įtaigus istorijos pavadinimas, ar pasirinkta iškalbinga iliustracija), istorijų redagavimas, atsižvelgiant į pastabas, istorijų (švarraščių) pristatymas ir įvertinimas (ar pavyko įtikinamai pakeisti veiksmo eigos atomazgą ir sukurti kitokią nei skaitytame kūrinyje pabaigą), apibendrinimas (kuo skiriasi ir kuo panašūs pabaigos variantai, ar pasikeičia kūrinio tema, idėja, veikėjų paveikslas, ar naujame tekste atpažįstamas interpretacijos šaltinis).

Remiantis istorijomis, galima padiskutuoti apie pasirinkimo ir atsitiktinumo vaidmenį jauno žmogaus gyvenime.

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Komikso tema – „Pasimatymas“ – pasirinkta atsižvelgiant į literatūros kūriniuose – Kazio Borutos romane „Baltaragio malūnas“, Maironio baladėje „Jūratė ir Kastytis“, Vinco Mykolaičio-Putino poemoje „Žilvinas ir Eglė“, Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) tragedijoje „Romeo ir Džuljeta“ – vaizduojamas veikėjų poras. Komikso tikslas – sukurti įtaigius veikėjų dialogus, kurie atskleistų tarpusavio santykius, jausmus: meilę, drovumą, nerimą, nepasitikėjimą ir pan. Rekomenduojama daugiau dėmesio skirti veikėjų dialogams įvairiose situacijose. Siūloma interpretuoti: nukelti veikėjus į jiems neįprastą aplinką, sukurti situacijas, kad Žilvinas kalbėtų... kaip Romeo, o Džuljeta... kaip Jurga.

Kuriant komiksą, sudaroma galimybė atskleisti, kaip skaitytuose tekstuose kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio. 

Komikso kūrimo procesą sudaro šie etapai:

- pasirengimas. Mokiniai galėtų analizuoti veikėjų dialogus ir monologus dirbdami grupėse ir atsakyti į klausimus, kokius žodžius vartoja dažniausiai, kokie žodžiai padeda nugalėti drovumą, o kuriuos ištarus laimi pasitikėjimą, kokia sakinių struktūra, ar kalbama tiesiogiai, ar užuominomis. Galima kelti klausimą, ar suprastų vienas kitą susitikę veikėjai iš skirtingų kūrinių. Atlikus veikėjų dialogų, monologų analizę, daroma išvada, kad kalba yra unikalus veikėjo būdas reikšti jausmus;

- komikso kūrimas (veikėjų pasirinkimas ir jų dialogo kūrimas). Mokiniai gali pasinaudoti „Pagalboje“ pateiktu veikėjams būdingu žodžių rinkiniu, gali ir patys jį sukurti naudodamiesi šiais kūriniais: Kazio Borutos romanu „Baltaragio malūnas“, Maironio balade „Jūratė ir Kastytis“, Vinco Mykolaičio-Putino poema „Žilvinas ir Eglė“, Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) tragedija „Romeo ir Džuljeta“;

- juodraščių redagavimas;

- komikso pristatymas (galima parengti komiksų knygelę) ir aptarimas;

- vertinimas ir įsivertinimas, naudojantis svetainėje pateiktais ar savo sukurtais įsivertinimo įrankiais.

„Kuriu“ veikla. Minčių žemėlapis

Minčių žemėlapis yra universalus metodas, kuris padeda planuoti, sisteminti medžiagą. Mokant rašyti rašinį pagal įvestį, pirmiausia juo reikėtų pasinaudoti tam, kad mokiniai lengviau apsispręstų, kokia tema norėtų rašyti. Minčių žemėlapyje jie turėtų nurodyti pagrindinę mintį, problemą, pagrindinius teiginius, argumentus.

Minčių žemėlapio dalys: apibrėžtas centras – įvardijama tema, pagrindinė mintis, problema (pvz., Ar jausmai ir išmintis vaikšto kartu?). Iš pagrindinės temos debesėlio spragtelėjus ant žalio pliuso, pridedama po šaką ir kitos spalvos debesėlį – nurodomi teiginiai (pvz.: Jausmai, kuriuos teko išgyventi; Jausmai, kuriuos sunku išsakyti; Jausmai, kuriuos reikia valdyti). Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakas su reikšminiais argumentų žodžiais.

Rekomenduojama paskatinti mokinius pasirinkti aptariamų jausmų simbolius, esančius paveikslėlių galerijoje: įniršis (ežys), meilė (rožė), baimė (kiškis), kaltė (pelėkautai), laimė (keturlapis dobilas), neužmirštuolė (ilgesys), užsispyrimas (ožys), puikybė (povas), pavydas (šikšnosparnis), taurumas (vyšnios žiedas), jausmų slėpimas (kaukė), gerumas (pyragas).

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

Rašant samprotaujamąjį rašinį pasirinkta tema, mokomasi nagrinėti įvestį. Įvestis sužadina mintis, padeda suformuluoti teiginius ir rašinio pavadinimą. Įvestį rekomenduojama aptarti naudojantis minčių žemėlapiu: įvardyti temą, problemą, pagrindinę mintį, nurodyti ją pagrindžiančius teiginius, pasižymėti argumentus.

Kadangi pats mokinys turėtų pasirinkti rašymo kryptį, rašinio šablone nurodama tik įprastinė teiginio – pavyzdžio pastraipa.

Kad mokinys galėtų remtis ir kultūrine patirtimi, rašyti rašinį rekomenduojama perskaičius Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“, išklausius kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmento „Meilės duetas“ ir atlikus „Kuriu“ veiklos užduotis, pažiūrėjus ir aptarus filmuką pagal Vinco Mykolaičio-Putino poemą „Žilvinas ir Eglė“, pateikiamą „Žiūriu“ veikloje.

Bendrieji rašymo etapai galėtų būti tokie:

● suvokiamas rašymo tikslas ir adresatas;

● įvardijama tema ir pagrindinė mintis;

● iškeliama problema;

● renkama medžiaga;

● planuojamas rašinys;

● parenkami tinkami argumentai;

● rašomas juodraštis, jis redaguojamas;

● rašomas švarraštis;

● apmąstoma rašymo veikla.

Apmąstant rašymo veiklą, galima naudotis skaitmeniniu „Voratinklio“ įrankiu, pateikiamu šioje svetainėje.

„Kuriu“ veikla. „Diskusinis straipsnis“

Rekomenduojama diskusinį straipsnį „Ar mylėti lengva?“ rašyti parengus interviu su mokyklos psichologu. Interviu metodas tinkamas rinkti informaciją, todėl jį verta panaudoti prieš rašant diskusinį straipsnį, renkant tinkamus argumentus. Naudinga pagalba ruošiantis rašyti straipsnį – „Žaidžiu“ veiklos 3 lygio užduotys, kuriose pateikiamos prasmingos citatos iš Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ ir teksto suvokimo užduotys.

Siūloma veikla:

- Išsiaiškinti diskusinio straipsnio temos „Ar mylėti lengva?“ prasmę.

- Išsikelti ir aptarti rašymo tikslą ir adresatą – į socialinį tinklalapį parašyti diskusinį straipsnį bendraamžiams „Ar mylėti lengva?“, kuriame svarbu atskleisti savo požiūrį į įsimylėjusių žmonių tarpusavio santykius.

- Organizuoti diskusiją ir ieškoti atsakymų į klausimus: Kodėl mylėdamas žmogus išgyvena tiek daug prieštaringų jausmų? Kodėl meilę reikia saugoti? Kokiose situacijose žmogus turi būti išdidus? Ar sunku atleisti mylimam žmogui? Mokiniai diskutuodami pasirinktų savo poziciją.

- Aptarti pritariančius ir prieštaraujančius argumentus, juos užrašyti (galima pasinaudoti minčių žemėlapiu), peržiūrėti, ar argumentai pagrįsti, įtikinami, svarūs. Atsirinkti tinkamus argumentus. Jų turėtų būti tiek, kad skaitytojas būtų įtikintas, nes per didelis argumentų kiekis apsunkina suvokimą ir kenkia pačiam argumentavimui.

- Aptarti individualiai pasirinktą mokinio poziciją, ar ji aiški, motyvuota ir pagrįsta argumentais.

- Peržiūrėti savo kurtus interviu su mokyklos psichologu ir išsirinkti tinkamų argumentų.

- Pakartoti, kokia yra straipsnio struktūra (įžanga, dėstymas, pabaiga), aptarti pastraipos kūrimo reikalavimus, teiginių ir argumentų dėstymo tvarką. Priminti įvairius aiškinimo pastraipos modulius: priežastis – pasekmė, žinoma – nežinoma, klausimas – atsakymas.

- Sudaryti straipsnio teiginių planą.

- Rašyti ir tobulinti juodraščius.

- Pasikeisti diskusiniais straipsniais, parašyti recenziją.

- Apmąstyti rašymo veiklą. Galima naudotis skaitmeniniu „Voratinklio“ įrankiu, pateikiamu šioje svetainėje.

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Ar jau patyrėte bundantį pirmosios meilės jausmą? Ar žinote, kaip šis nuostabus jausmas atskleidžiamas literatūroje? Žaidimo veikėjai Rūta ir Vytenis atsakymų į klausimus ieškos skaitydami šias knygas: Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“.

Žaidimas „Kelionė“ labiausiai tinka savarankiško skaitymo pamokoms. Yra keli žaidimo taikymo variantai – galima „Kelionę“ pristatyti rengiantis naujai savarankiško skaitymo pamokai, prasmingos kūrinių citatos galbūt paskatins mokinius perskaityti visą kūrinį. Kitas variantas – savarankiško skaitymo pamokos pradžioje mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir į tai, kokius kūrinius mokinys perskaitė, gali diferencijuoti užduotis.

Pirmojo lygio užduotys parengtos pagal Vytauto V. Landsbergio ir Achimo Briogerio (Achim Bröger) kūrinius. Daugelis mokinių yra skaitę Vytauto V. Landsbergio kūrinį „Arklio Dominyko meilė“, kupiną švelnių ir gražių jausmų. Pagrindinė kūrinio tema – arklio Dominyko ir rugiagėlės meilė. Perskaitę šią knygą mokiniai sužinos, kas yra dieviškoji meilė. Valstybinis jaunimo dramos teatras pagal šią literatūrinę pasaką yra pastatęs spektaklį. Galima kartu su mokiniais pažiūrėti spektaklį, palyginti jį su knygos turiniu, aptarti temą ir problemą, veikėjų jausmų perteikimo būdus. Vėliau mokiniams rekomenduojama perskaityti antrąją istorijos apie Dominyką dalį – literatūrinę pasaką „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“. Mokiniams reikėtų paaiškinti, kad norint suvokti šios pasakos prasmę, reikalingos graikų ir romėnų mitologijos žinios. Kartu su knyga yra išleistas kompaktinis diskas, pasakas skaito ir dainuoja Gediminas Storpirštis. Šio aktoriaus skaitomos pasakos tiks gilinti meninio skaitymo įgūdžius. 1 lygyje pateikiamos ir Achimo Briogerio (Achim Bröger) knygos „Tu man patinki“ ištraukos, kurios daugeliui mokinių turbūt bus pirmoji pažintis su šio autoriaus kūryba. Kęstutis Urba apibūdindamas šią knygą teigia: „Dabartinės mūsų jaunimo lektūros kontekste Achimo Briogerio knyga vis dėlto yra išskirtinė. Pirmiausia − dėl taip išplėtoto vyriškojo pasaulio ir pasaulėjautos: juk beveik neturime ko pasiūlyti šiuolaikiniams paaugliams vaikinams, kad jie literatūroje atpažintų save.“ Taigi knyga ypač turėtų sudominti vaikinus, galima rekomenduoti mokiniams perskaityti visą Kęstučio Urbos recenziją „Švelnios mintys ir hormonų audra“ (//rubinaitis.lnb.lt/index.php?-1310237207).

1 „Kelionės“ lygyje analizuojamos nesudėtingos literatūrinės pasakos, atskleidžiančios švelnios meilės paslaptis. Užduotys skirtos daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas ir analizuoti, kaip tekstuose kuriama prasmė.

2 lygyje pateikiamos prasmingos citatos apie tyliai ateinančią meilę iš Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) romanų „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“. Šių kūrinių pagrindinė veikėja − mergaitė, vardu Anė, kuri savo meilę Gilbertui ilgokai slepia po abejingumo kauke. Antrosios knygos pabaigoje veikėjų draugystė perauga į meilę. Mokiniams galima rekomenduoti ne tik perskaityti šias dvi knygas, bet ir pažiūrėti Panevėžio J. Miltinio dramos teatro spektaklį „Anė iš Žaliastogių“. Užduotys galėtų būti panašios, kaip ir aptariant pagal „Arklio Dominyko meilę“ pastatytą spektaklį. Be to, galima organizuoti diskusiją remiantis šia Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) romano citata: „Tikriausiai meilė ateina tyliai ir ramiai – kaip senas draugas.“ 2 lygio užduočių tekstai susiję su požiūrio į gyvenimą formavimu. Užduotys skirtos paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, reiškiamus požiūrius.

3 lygio užduotys parengtos pagal Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) apysaką „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Aptariant „Baltaragio malūną“ reikia atkreipti dėmesį, kad meilės tema šiame kūrinyje − viena pagrindinių temų. Pateiktos užduotys padės išsiaiškinti, kokios detalės išduoda tikruosius veikėjų jausmus, kaip sumaniai rašytojas vartoja kalbinės raiškos priemones, siekdamas atskleisti jausmus. Pamokos pradžioje ypač tiktų pasiklausyti Viačeslavo Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“, sukurto remiantis romano „Baltaragio malūnas“ motyvais, arijų, kurias atlieka Povilas Meškėla, Evelina Anusauskaitė, Jeronimas Milius, Donatas Montvydas. Galima aptarti Sigito Gedos libretą. Būtų idealu, jei mokiniai ir perskaitytų romaną, ir pamatytų miuziklą. Tada galėtų aptarti ir palyginti, kaip šiuose kūriniuose plėtojama meilės tema. Jei 2 lygio romanai panašūs į pasakas, kurios baigiasi laimingai, tai Kazio Borutos romane dominuoja tragizmas. Vertėtų organizuoti diskusiją išdidumo ir meilės tema. Kitas 3 lygio kūrinys − Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Šiame kūrinyje meilė − tai tik vienas iš daugelio motyvų, kuris lyg saulės spindulys apšviečia pagrindinio veikėjo gyvenimą ir kūrinio pabaigoje padeda jam išsilaisvinti iš blogio gniaužtų. Atlikdami pagal Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) apysaką parengtas užduotis suprasite, kad gyvenimas įgauna prasmę tik tada, kai myli. Mokiniams galima rekomenduoti ne tik perskaityti knygą, bet ir pažiūrėti režisieriaus Marko Kroicpaintnerio (Marc Kreuzpaintner) filmą „Krabatas: burtininko mokinys“. 3 lygio užduotys skatina samprotauti, kas yra svarbiau − išdidumas ar meilė, suprasti, kad gyvenimas įgyja prasmę tada, kai mylime.

Žaidimas „Kelionė“ skatina mokinius skaityti grožinę literatūrą. Daugelis siūlomų perskaityti knygų yra susijusios su „Kuriu“ dalies mokymo objektais. Ruošiantis rašyti straipsnį „Ar mylėti lengva?“, rekomenduokite mokiniams atlikti žaidimo „Kelionė“ užduotis, galbūt mokiniai ras tinkamų citatų. Perskaičius Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“, mokiniams bus lengviau sukurti kitokią Jurgos ir Girdvainio istoriją, parengti interviu, parašyti veikėjų dienoraštį. Na, o kuriant reklamą reikėtų perskaityti bent vieną šio sąrašo kūrinį:

Kazys Boruta, „Baltaragio malūnas“;

Achim Bröger, „Tu man patinki“;

Vytautas V. Landsbergis, „Arklio Dominyko meilė“;

Lucy Maud Montgomery, „Anė iš Žaliastogių“, „Anė iš Evonlio“;

Otfried Preussler, „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“.

Žaidimas „Kelionė“ tiks ir integruotoms muzikos, literatūros, teatro pamokoms.