Mokytojo biblioteka

„Omega, Alfa, Iks ir Fiks“. Mokytojo biblioteka

„Omega, Alfa, Iks ir Fiks“ – šie Juozo Erlicko eilėraščio žodžiai veda mus įvairaus, įdomaus ir ne iki galo pažįstamo pasaulio keliais. Norisi stebėti, pažinti, tyrinėti, įminti visas paslaptis. „Ar tai įmanoma?“ – klausia tema „Omega, Alfa, Iks ir Fiks“.

Skaitydami šiuolaikinio lietuvių poeto Juozo Erlicko eilėraščius „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2), klausydamiesi rašytojos ir aistringos keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ ištraukų aiškinsitės, kur galima nukeliauti, ką galima pažinti, o kas yra nepažinu, mokysitės gilintis į tekstų keliamas problemas, aptarsite kalbinę raišką, nusakysite temas ir idėjas. Pažinti pasaulį ir pasirengti įspūdingoms kelionėms padeda ir knygos, todėl skaitydami knygų – Kęstučio Kasparavičiaus pasakos „Sapnų katytė“, Danielio Defo (Daniel Defoe) romano „Robinzonas Kruzas“, Žiulio Verno (Jules Verne) romano „Penkiolikos metų kapitonas“, Jurgos Ivanauskaitės „Kelionių alchemijos“ – ištraukas pajusite kelionių magiją ir išlaisvinsite sielą, o atlikdami užduotis mokysitės rasti informacijos, daryti apibendrinamąsias išvadas, aiškinsitės, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio. Paskaitę, ką kiti pasakoja apie keliones, patys kursite komiksą apie žmonių kelionę į kitą galaktiką, istoriją-sapną apie išsvajotą nuotykį. Remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite diskusinio straipsnio „Dilema: pramoginė ar pažintinė kelionė?“ planą. Susipažinsite su kibernetinės fantastikos bruožais ir rašysite futuristinį dienoraštį, pasitelkę fantaziją sukursite naujo ateities daikto (prietaiso) reklamą. Remdamiesi skaitytomis knygomis apie kitus kraštus, kelionių įspūdžiais ir asmenine patirtimi kursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl verta skaityti knygas apie keliones?“ O kurdami interviu pasiteirausite fantastinę literatūrą skaitančių žmonių, kodėl verta skaityti tokio tipo kūrinius. Rašysite straipsnį „Iš kokių vadovėlių mokysis ateities mokinys?“ Žiūrėdami tris trumpus filmukus apie keistą daiktų pasaulį mokysitės suprasti metaforų reikšmes. Užduočių lapas „Metaforų dirbtuvėlė“ ne tik primins, kas yra metafora, bet ir pakvies jas kurti. Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, o atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.

 

„Skaitau“ veikla. „Eilėraščio prasmės“

Mokymosi objekto užduotys skiriamos mokinių teksto skaitymo ir suvokimo gebėjimams ugdyti: rasti tiesiogiai pasakytą informaciją, nusakyti kūrinio temą, pagrindinę mintį, daryti išvadas, interpretuoti, vertinti, taikyti literatūros teorijos žinias.

Skaitomi ir analizuojami žinomo šiuolaikinio poeto Juozo Erlicko eilėraščiai „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2). Eilėraščiuose kalbama apie žmogaus pastangas pažinti pasaulį. Mokiniams siūloma gilintis į eilėraščius, ieškoti tiesiogiai pasakytų ir iš potekstės numanomų prasmių, nusakyti, kaip kūrinių idėjos atspindi gyvenimą.

Kaip ir kituose mokymosi objektuose pateikiamos trijų lygių užduotys. Atlikdami 1 lygio užduotis mokiniai ieškos klausimų, kurie kyla pirmo eilėraščio lyriniam subjektui, nurodys kūrinio temą, apibūdins lyrinį AŠ (nusakys jo savybes, vidinę būseną), paaiškins eilėraščio pavadinimo prasmę.

2 lygio užduotimis siekiama atkreipti mokinių dėmesį į ironiją kaip šio eilėraščio raiškos priemonę – rasti lyrinio AŠ ironišką požiūrį į save, pamąstyti, kodėl ironizuojama, taip pat atskirti ironiją nuo kitų kalbinės raiškos priemonių (pateikiami pavyzdžiai taip pat iš Juozo Erlicko eilėraščių).

3 lygio užduočių tikslas – nagrinėti antrą eilėraštį, lyginti abu eilėraščius. Siūloma apmąstyti lyrinio AŠ požiūrį į pasaulį, paaiškinti antro eilėraščio pavadinimo prasmę, palyginti abiejų eilėraščių idėjas, vertybes.

Mokymosi objekto užduotys gali būti skiriamos savarankiškai mokinių veiklai klasėje ar namie. Prieš atliekant jas mokytojas galėtų paskatinti mokinius pasvarstyti, kas būdinga eilėraščiui kaip lyrikos žanrui, kuo ypatinga jo kalba, vaizduojamasis pasaulis. Vertėtų prisiminti ir kai kuriuos literatūros teorijos dalykus: kas yra teksto tema, problema, pagrindinė mintis, vertybės, idėja, ironija, aforizmas.

Atlikę užduotis mokiniai gali veiklą įsivertinti. Neteisingai atsakiusieji į klausimą gauna patarimą, į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti pagalbos, taip pat visada gali užduotį atlikti dar kartą, kol atsakys teisingai. Prireikus papildomos informacijos galima ieškoti „Žinyne“. Jame pateikiamos svarbiausios šio mokymosi objekto literatūros sąvokos.

Atlikus visas užduotis mokiniams galima rekomenduoti mokymosi objekto veiklą „Žaidžiu“ – žaidimą „Kelionė“, kurį žaisdami jie ir vėl sugrįš prie pasaulio pažinimo temos, mąstys apie nenugalimą žmogaus norą tyrinėti aplinką, patirti naujų įspūdžių, keliauti.

Svarbu priminti mokiniams, kad naudinga veiklą įsivertinti. Tai galima padaryti ir taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Klausau“ veikla. „Jurgos Ivanauskaitės „Kelionių alchemija“

Kodėl žmonės keliauja? Kiekvienas keliautojas į šį klausimą turbūt atsakytų skirtingai. Vieniems kelionė – tai būdas pamatyti platųjį pasaulį, pažinti svetimas kultūras, kitiems – galimybė atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, įdomiai praleisti laisvalaikį, treti keliaudami atranda ne tik nepažintus pasaulius, bet ir save.

Klausymo veiklos mokymosi objektas yra skirtas publicistikai. Siūloma pasiklausyti Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ pirmos dalies „Kelionės po pasaulį“ įžangos, pavadintos „Nepažįstamų šalių magija“, fragmento. 

1 lygio užduotys padės mokyti(s) interpretuoti teksto pavadinimą, išgirsti ir suprasti svarbią informaciją, nusakyti keliamas problemas, pagrįsti teiginius.

Atliekant 2 lygio užduotis mokomasi grupuoti informaciją, reikšti mintis raštu, pabrėžiamas kalbos vaizdingumas ir stilingumas.

3 lygio užduotys skirtos netiesiogiai reiškiamam autorės požiūriui į pasaulį ir žmogų, jos vertybinėms nuostatoms suprasti. Mokomasi kurti rišlų tekstą, atpažinti publicistinio stiliaus požymius, apibūdinti pasakotoją ir savitą rašytojos Jurgos Ivanauskaitės stilių.

Rekomenduojama darbo eiga

Prieš klausantis kūrinio ištraukos derėtų mokinius supažindinti su rašytojos asmenybe, apžvelgti jos kūrybą. Taip pat būtų galima pasikalbėti apie mokinių kelionių patirtį ir įspūdžius.

Mokiniai nuteikiami tinkamai klausytis. Pirmiausia tekstą reikėtų atidžiai išklausyti ir atkreipti dėmesį į svarbiausias mintis, pasakotojos požiūrį, kalbėjimo toną. Klausantis pasakojimo išgirsti, apie ką ir kaip pasakojama, pasistengti suprasti kūrinio originalumą, pajusti nuotaiką, pasigrožėti kalbos savitumu, įtaigumu. 

Klausomasi kūrinio antrą kartą. Mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus: teksto temą, įdomesnes mintis ir pan. Patarkite mokiniams atkreipti dėmesį į pasakotojos balso tembrą, intonaciją, perkeltinės reikšmės mintis.

Atliekamos užduotys.

Įsivertinama. Galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

Aptariamas atliktas darbas. Apmąstant klausymo veiklą naudinga pasikalbėti su mokiniais, kas jiems sekėsi, o kas buvo nelengva, kodėl, ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip. Verta pasvarstyti, ką įdomaus pavyko sužinoti apie keliones, kokios mūsų visuomenės problemos pabrėžiamos, kokių įgūdžių įgyta atliekant užduotis. Taip pat pravartu aptarti, kaip informacijos perteikimo būdai priklauso nuo pasirinkto funkcinio stiliaus, kūrinio žanro, kalbėtojo intonacijos, balso tembro.

 

„Žiūriu“ veikla. „3 filmukai“

Ar kada pagalvojote, kad visai šalia mūsų yra dar vienas pasaulis – daiktų pasaulis? Nors jame tarsi neegzistuoja žmogus, bet kažin ar šis pasaulis turėtų kokią prasmę be žmogaus fantazijos. Žiūrėdami tris trumpus filmukus apie keistą daiktų pasaulį bandysite įminti metaforų reikšmes. Atlikdami su filmais susijusias užduotis mokysitės nusakyti kūrinio idėją, gilinsitės į perkeltinės reikšmės vaizdus ir jų paskirtį. O užduočių lapas „Metaforų dirbtuvėlė“ ne tik primins, kas yra metafora, bet ir pakvies jas kurti ir papuošti jomis savo kasdienybę.

1 lygio užduotys skatina aptarti filmų tematiką, vykstančio veiksmo tiesiogines ir perkeltines reikšmes. Reikėtų atkreipti dėmesį, kuo tie filmai neįprasti: jais ne imituojama tikrovė, o kuriamos netikėtos prasmės. Taigi sudaromos sąlygos įvairioms interpretacijoms. Jeigu filmai žiūrimi klasėje, vertėtų pirmiausia pasiūlyti mokiniams išsakyti savo įspūdžius, mintis, kilusias žiūrint filmus, o paskui atlikti 1 lygio užduotis.

2 lygio užduotys skiriamos kūrinių problemoms, vertybėms, idėjoms apibendrinti ir simboliniams, metaforiniams filmų vaizdams interpretuoti. Prieš atliekant užduotis vertėtų geriau pasiaiškinti, kas yra simbolis, metafora. Šios užduotys parankios mokytis suvokti ir apibendrinti perkeltines reikšmes. Jas suprasti turėtų padėti ir kūrinių idėjos, siejamos su nūdienos aktualijomis.

3 lygio užduotys tarsi papildo 1 ir 2 lygio užduočių veiklą, tik čia pereinama prie filmų meninės raiškos aptarimo, kino kalbos interpretavimo. Užduotys sudėtingesnės, nes norint jas atlikti būtina sieti visus tris filmus.

Užduočių lapas „Metaforų dirbtuvėlė“ pirmiausia skiriamas mokytis suvokti ir pačiam kurti metaforas. Antra ir trečia užduoties dalys padės mokytis kurti ir tobulinti tekstą. Atliktos užduotys – gera dingstis gilintis į teksto vaizdingumo temą.

 

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Mokymosi objektą sudaro trijų lygių (lengvo, vidutinio ir sunkesnio) įgarsinti diktantai, skirti nosinių balsių rašybos priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinio dėmens skyrybos įgūdžiams lavinti. Diktantai skiriasi apimtimi (124, 148, 165 žodžiai), sunkumų skaičiumi.

I. PASIRENGIMAS RAŠYTI DIKTANTĄ

1. Pakartoti pagrindines nosinių balsių rašybos ir šalutinių dėmenų skyrybos taisykles (žr. „Žinyną“).

2. Atlikti užduotis, skirtas šalutiniam prijungiamojo sakinio dėmeniui pažinti ir skirti (žr. šios temos veiklos RAŠAU „Kalbos žinių taikymo užduotis“).

3. Atkreipti dėmesį į nosinių balsių tarimą, šalutinio dėmens intonacijas.

4. Paaiškinti mokiniams, kaip rašyti diktantą.

• Tekstas diktuojamas sakiniais.

• Pirmiausia patartina atidžiai klausytis, kas diktuojama. Jei sakinio prasmė ar sintaksinė konstrukcija nesuprantama, patartina paklausyti sakinio dar kartą.

• Stengtis įsiminti žodžių junginį, tik tada rašyti. Skaitomą sakinį galima sustabdyti tiek kartų, kiek reikia. Jei sakinys jau visas padiktuotas, akivaizdu, kad jis pradedamas diktuoti iš pradžių.

• Parašius sakinį dar kartą jį išklausyti ir pasitikrinti. Galima net kartu garsiai skaityti ir tikrinti tekstą.

• Tik parašius sakinį paspausti nuorodą „Tikrinti“.

II. RAŠYMAS

Įgarsintus diktantus galima rašyti įvairiai:

• kompiuterių klasėje rašo visi mokiniai (jiems reikia ausinių);

• vienas mokinys klasėje rašo kompiuteriu, o kiti rašo kartu savo sąsiuviniuose ir patys taiso klaidas;

• diktantas rašomas namie (galima pasirinkti lygį);

• viena mokinių grupė rašo kompiuteriu, o kitos grupės žymi ir klasifikuoja klaidas, jas skirsto, taiso, rašo mokiniui rekomendaciją.

III. PARAŠIUS ĮGARSINTĄ DIKTANTĄ

• aptarti, kaip sekėsi rašyti;

• išsiaiškinti padarytas klaidas;

• paaiškinti klaidas remiantis „Žinynu“;

• įsivertinti pasitelkus svetainės įrankį „Voratinklis“;

• atlikti testų užduotis „Nosinių balsių rašymas žodžiuose“, „Nosinių balsių rašymas šaknyje“, „Šalutinio dėmens pažinimas“, „Šalutinio dėmens skyryba“;

• perskaityti patarimus mokiniui.

Mokiniai, parašę diktantą, galėtų atlikti ir kitas užduotis:

• dailyraščiu išrašyti labiausiai patikusį sakinį, paaiškinti jį;

• rasti sakinius su šalutiniais dėmenimis, tuos dėmenis pabraukti, sugalvoti analogiškos struktūros sakinių;

• pagal rašytą tekstą parengti žodžių diktantą (20–30 žodžių);

• žodžius su nosinėmis raidėmis išnagrinėti morfologiškai arba sutartiniais ženklais pažymėti žodžio dalis.

 1 ir 2 lygio įgarsinti diktantai parengti pagal Petro Cvirkos apsakymą „Cukriniai avinėliai“, o 3 lygio įgarsintas diktantas – pagal mokinių rašinius. Visi tekstai plėtoja pasaulio pažinimo temą.

 

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.

Kalbos žinių taikymo mokymosi objektą sudaro trijų lygių užduotys (kiekvieno lygio po 4 užduotis), parengtos pagal Aido Marčėno, Petro Cvirkos kūrinius. Jos skirtos sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutiniams dėmenims pažinti ir skyrybos įgūdžiams lavinti.

Atlikdami 1 lygio užduotis mokiniai žymės sakinyje gramatinius centrus. Jei žymėdami gramatinius centrus jie daro daug klaidų, jiems galima pasiūlyti atlikti ir kitų temų panašias kalbos žinių taikymo užduotis („Sustabdyta akimirka“ (1 lygis, 1 užduotis), „Kasdienybės magija“ (1 lygis, 1 užduotis), „Jausmų malūnai“, „Laimės formulė“). Kitos 1 lygio užduotys padės geriau suvokti sudėtinį prijungiamąjį sakinį (pažinti sakinyje šalutinį dėmenį, kelti šalutiniam dėmeniui klausimą ir įterpti tinkamą šalutinio dėmens jungtuką ar prijungiamąjį žodį). Atlikdami 2 ir 3 lygio kalbos žinių taikymo užduotis mokiniai prisimins šalutinio dėmens požymius, mokysis šalutinių dėmenų skyrybos, taisyklingo sakinių su šalutiniais dėmenimis vartojimo. 2 lygio 2 užduotis ir 3 lygio 1 užduotis – skirtingais pieštukais pažymėti pagrindinius ir šalutinius dėmenis, prijungiamuosius jungtukus. Mokiniai taip pat galėtų pasirinkti kitus pieštukus ir pažymėti sakinių gramatinius centrus, žodžiu ar raštu paaiškinti sakinių skyrybą.

Rekomendacijos mokytojui

• Kalbos žinių taikymo užduotis gali atlikti ne tik VII–VIII, bet ir IX–X klasių mokiniai kartodami sintaksę, rengdamiesi kontroliniams darbams, patikroms.

• Užduotis mokiniai gali atlikti klasėje ir namie dirbdami individualiai ir su grupe, mokydamiesi, kartodami ar įtvirtindami šalutinio dėmens temą.

• Šalutinio dėmens skyrybos įgūdžius mokiniai gali įtvirtinti rašydami įgarsintus diktantus, atlikdami šios temos testus.

• Suklydę ar abejodami mokiniai gali ieškoti atsakymo „Žinyne“ (žr. temas „Sudėtinis sakinys“, „Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo“).

• Apibendrinant galima taikyti skaitmeninį svetainės įrankį „Voratinklis“ arba minčių žemėlapį.

 

„Kuriu“ veikla. „Reklama“

Pasitelkite fantaziją, tinkamą kalbinę raišką ir sukurkite naujo ateities daikto (prietaiso) reklamą.

Prieš pateikiant mokiniams užduotį suformuluojamas aiškus rašymo tikslas (pasitelkti tinkamą kalbinę raišką ir pristatyti naują ateities daiktą arba prietaisą) ir nagrinėjamos 2–3 prietaisų reklamos atkreipiant mokinių dėmesį į reklamos sandarą ir kalbinę raišką.

Įžanga (pavadinimas, šūkis, kreipimasis) laikoma svarbiausia reklamos dalimi. Čia sukuriama tinkama nuotaika, perskaitomas (išgirstamas) prekės pavadinimas. Tad verta įžanginėje dalyje vartoti pačias paveikiausias kalbinės raiškos ir vaizdines priemones.

Pagrindinėje reklamos dalyje reikia perteikti informaciją apie daiktą, reiškinį, jo paskirtį, išryškinti jo privalumus: naujumą, praktiškumą, naudą ir panašiai. Reikėtų nepamiršti ir kainos. Su mokiniais verta padiskutuoti, kas šioje dalyje būtų įtaigiau – dalykiškumas ar emocionalumas.

Reklama paprastai baigiama kvietimu, informacija, kaip įsigyti prekę, arba šūkiu.

Reklamos pateikimo būdai taip pat gali būti įvairūs. Net ir šiuo atveju, kai siūloma sukurti rašytinę reklamą, galima formų įvairovė: plakatas, atvirukas, reklaminis puslapis žurnale ar interneto portale, stendas, prekių katalogas. Galima klasėje atskiroms grupėms pasiūlyti pasirinkti joms patinkančią reklamos formą, o pristačius reklamą padiskutuoti, ar forma turėjo įtakos reklamos tekstui, vaizdiniam sprendimui.

Prieš kuriant reklamos tekstą verta prisiminti, kas yra naujadarai, kaip jie sudaromi.

Galima remtis ir temos „Rimti pokštai“ veikla „Žiūriu“: pažiūrėti filmo epizodą, kuriame reklamuojamas naujas prietaisas, ir atlikti (aptarti) 2 lygio 1 užduotį.

 

„Kuriu“ veikla. „Dienoraštis“

Ar įsivaizduojate gyvenimą nerealiu laiku nerealiame pasaulyje? 

Remdamiesi kibernetinės fantastikos bruožais sukursite dienoraščio įrašą pagal pateiktą pradžią.

Kuriant futuristinį dienoraštį vertėtų pasiūlyti mokiniams perskaityti kokį nors mokslinės fantastikos kūrinį ar pažiūrėti filmą, išsiaiškinti, kas būdinga mokslinės fantastikos atmainai – kibernetinei fantastikai. Reikėtų aptarti, kaip tokio pobūdžio kūriniuose vaizduojama ateities aplinka, daiktai ir kt. Tai sužadintų mokinio vaizduotę, būtų kūrybinio darbo impulsas.

Su mokiniais aptarkite, kas būdinga dienoraščiui, kuo jis skiriasi nuo kitų literatūros žanrų. Reikėtų jiems priminti, kad dienoraštis – chronologiniai datuoti užrašai, kuriuose fiksuojami dienos įvykiai, pastebėjimai, išgyvenimai.

Galima būtų aptarti literatūrinio dienoraščio sąvoką, nes užduotis kaip tik ir priartina šį dokumentinį žanrą prie literatūros. Todėl vertėtų akcentuoti pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo dermės svarbą tokio pobūdžio tekstuose.

Leiskite mokiniams savo kūrybinę užduotį pristatyti klasėje (gal net surengti fantastų varžytuves).

 

„Kuriu“ veikla. „Interviu“

Kodėl verta skaityti fantastinę literatūrą? Parengsite interviu su žmonėmis, kurie domisi fantastine literatūra, ir išsiaiškinsite jos prasmę (naudą).

Rengiant interviu visada verta priminti mokiniams šio žanro ypatumus ir bendravimo su pašnekovu etiketą.

Interviu rengėjas pats turėtų būti susipažinęs su fantastinės literatūros bruožais, jos įvairove. Tad verta kai kuriuos dalykus priminti arba pasiūlyti paieškoti informacijos patiems. Pavyzdžiui, galima pateikti keletą fantastinės literatūros terminų pavadinimų kaip reikšminius žodžius tolesnėms informacijos paieškoms: mokslinė fantastika, kibernetinė fantastika, stimpankas, maginė fantastika, kosminė opera, apokaliptinė fantastika.

Interviu šablone pateikiama orientacinių klausimų. Juos mokiniai gali papildyti, keisti arba sugalvoti kitų.

Su mokiniais galima aptarti interviu kūrimo būdus: gyvas pokalbis, kurį mokinys užsirašo klausimų ir atsakymų lentelėje, pokalbio įrašas diktofonu, raštu pateikiami klausimai.

Į šią užduotį vertėtų žvelgti kūrybiškai. Galbūt atsirastų mokinių, kurie parengtų interviu garso įrašą (žinoma, tam reikia tam tikrų informacinių technologijų įgūdžių, nes prireiks atlikti garso montažą).

Labiau pavykusius interviu būtų pravartu pristatyti klasėje. Galima juos tiesiog perskaityti garsiai arba pritaikyti teatrinį metodą – inscenizaciją. Tokiu atveju du mokiniai turėtų atlikti interviu autoriaus ir jo pašnekovo vaidmenis.

 

„Kuriu“ veikla. „Istorija“

Remdamiesi įvairių sričių žiniomis, skaitytomis knygomis, matytais filmais sukursite istoriją-sapną apie išsvajotą nuotykį „O! Kad sapnai išsipildytų!“

Mokiniams verta priminti, kas būdinga pasakojimui, kokios yra pasakojimo plėtojimo galimybės. Pravartu aptarti, kad pasakoti galima įvairiai: glaustai, išsamiai, perteikiant asmeninius išgyvenimus ir požiūrį, vaizdingai. Galima rinktis ne tik adresatą (jaunesnis broliukas, bendraamžis, močiutė ar sapnų aiškintojas), bet ir pasakojimo būdą (pasakoti baisų, keistą ar juokingą sapną).

Rašymo veiklą galėtų sudaryti šie etapai:

1. Rengimasis kurti pasakojimą.

Prieš kuriant tekstą numatomas pasakojimo tikslas ir adresatas. Pasirenkama tema ir apgalvojama pagrindinė mintis. Pasakojimui sugalvojamas pavadinimas. Apsisprendžiama, kas pasakos šią istoriją, – tinkamiausia pasakoti pirmuoju arba trečiuoju asmeniu (aš arba jis, ji). Sudaromas pasakojimo planas: numatoma veiksmo užuomazga, veiksmo plėtotė, kulminacija, atomazga, epilogas. Verta remtis ir savo patirtimi, ir mokslininkų hipotezėmis (kas lemia sapnų logiką, kodėl sapnuojami vieni ar kiti dalykai).

2. Pasakojimo kūrimas.

Rašomas juodraštis. Remiantis planu mintys dėstomos pagal tam tikrą modelį: laiko nuoseklumą ar faktų, detalių reikšmingumą. Esminiams įvykiams (Kas? Kur? Kada? Kaip? Kodėl?) skiriama daugiausia dėmesio ir apie juos pranešama pirmiausia, vėliau pateikiama kitų pasakojimą papildančių duomenų (akimirkos aplinkybių). Aprašyta akimirka apibendrinama. Reikėtų pasirinkti istorijos galerijos paveikslų ir sukurti tinkamą iliustraciją. 

3. Teksto redagavimas.

Redaguojant sukurtus tekstus būtų paranku dirbti poromis: vienas mokinys būtų autorius, o kitas – redaktorius. Redaktorius įvertintų, ar sukurtas tekstas tinka adresatui, ar laikomasi teksto struktūros reikalavimų. Autorius skaito savo tekstą, o redaktorius pataria, kaip jį reikėtų patobulinti. Paskui keičiamasi vaidmenimis. Vėliau tekstai redaguojami savarankiškai.

4. Pasakojimo pristatymas.

Mokiniai turėtų pristatyti savo kūrinius. Pristatymo formos gali būti įvairios (priklauso nuo laiko ir galimybių): viešas skaitymas klasėje, paroda, elektroninė knyga ir panašiai.

5. Aptarimas.

Po kiekvienos rašymo veiklos reikėtų skatinti mokinius apmąstyti, kas jiems pasisekė, kokias rašymo problemas pavyko išspęsti, kokias strategijas jie taikė kurdami istoriją, ką reikėtų tobulinti, kaip būtų galima tai padaryti.

 

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Sukursite komiksą apie žmonių kelionę į kitą galaktiką. Vaizduosite netikėtas, keistas situacijas nepažįstamame pasaulyje.

Komikso tema – „Kelionė į kitą galaktiką“. Mokiniui siūloma sukurti komiksą apie veikėjus, kurie ieškodami išeities arba norėdami išgelbėti nežemišką civilizaciją leidžiasi į kosminę kelionę.

Kurdamas komiksą mokinys veikėjų dialogais turi perteikti vientisą įtempto siužeto pasakojimą apie veikėjų nuotykius, poelgius atsidūrus nepažįstamame pasaulyje. Mokinys gali pats sugalvoti savo veikėjams situacijų, dažniausiai vykstančių tokioje aplinkoje, arba remtis situacijų užuominomis, pateikiamomis „Pagalboje“.

Reikėtų paaiškinti mokiniams, kad komikso pagrindinė kalbinė raiška – veikėjų dialogai (arba užrašytos mintys). Mokantis juos kurti siūlytina atkreipti mokinių dėmesį, kaip keičiantis situacijai, nuotaikai, įtampai ar pašnekovui gali keistis ir veikėjo kalba. Vietoj tradicinio pasakojimo pateikiama vaizdinė informacija: parenkama veiksmo aplinka, veikėjai, jų poelgiai, situacijos.

Komiksą galima kurti ir remiantis perskaitytais fantastinės literatūros kūriniais. Taip mokiniai mokysis kurti įtaigius pasakojimus: vaizduoti ypatingas, netikėtas situacijas, kurti intrigą – pateikti užuominų apie nutiksiančius įvykius.

Sukurtus komiksus galima atspausdinti ir iš jų sudaryti knygą. Mokinys, sukūręs dešimt ar daugiau komiksų, gali turėti savo komiksų knygą. Jei dirbama poromis ar grupėmis, komiksą galima redaguoti, rašyti jo recenziją. Komiksams kurti, aptarti galima skirti kelias pamokas.

Komiksą sudaro šešios scenos, pateikiamos viename A4 formato lape. Tačiau jeigu pasakojama ilga istorija, galima kurti tęsinį kituose lapuose. Atspausdinti galima ir po vieną komikso sceną. Jei kyla sunkumų dėl spausdintuvo dažų, atsisakykite aplinkos iliustracijų, kurkite tik veikėjus ir jų dialogus. Komiksas išsaugomas suglaudintojo failo formatu. Jį galima siųsti elektroniniu paštu draugams ir mokytojui, tėveliams.

 

„Kuriu“ veikla. „Minčių žemėlapis“

Remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite diskusinio straipsnio „Dilema: pramoginė ar pažintinė kelionė?“ planą, suformuluosite teiginius, pateiksite argumentų ir kontrargumentų.

Minčių žemėlapio sudarymas – tai pirmas žingsnis rengiantis rašyti diskusinį straipsnį.

Kurti minčių žemėlapį verta, kai aptarta straipsnio tema, pagrindinė mintis, įvardytas tikslas ir įsivaizduojamas adresatas. Rašant diskusinį straipsnį šis metodas sudaro galimybę pasirinkti poziciją, suformuluoti teiginius, atsirinkti tinkamus argumentus, numatyti kontrargumentus, įsivaizduoti teksto struktūrą.

Minčių žemėlapio braižymas: pirmiausia apibrėžiamas centras – įvardijama pagrindinė sąvoka ar tema (pvz.: Dilema: pramoginė ar pažintinė kelionė?). Pagrindinės temos debesėlyje spragtelėję žalią pliusą pridėsite po šaką ir kitos spalvos debesėlį – nurodysite teiginius. Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakų su reikšminiais argumentų ir kontrargumentų žodžiais.

Priminkite mokiniams, kad žodžio reikšmė perteikiama vartojant kuo mažiau žodžių, kad minčių žemėlapis – galvoje kilęs paveikslas, padedantis grupuoti ir sklandžiai reikšti mintis. Patartina atkreipti mokinių dėmesį į parenkamų paveikslėlių reikšmes. Pavyzdžiui, pramoginei, poilsinei kelionei labiau dera paplūdimio vaizdas, apžvalgos ratas, o pažintinei – kelionės vadovas, istorinis Pizos bokštas. Kiti paveikslėliai atspindi keliavimo būdą, kelionės tikslą. Tinkamai pasirinktos iliustracijos leis geriau suvokti plėtojamas mintis, diskusinio straipsnio argumentus ir kontrargumentus.

Spragtelėjus vieną galerijos paveikslėlį šis perkeliamas į minčių žemėlapį ir tampa jo iliustracija. Tuomet iliustracijai reikia parinkti tinkamiausią vietą. Spalvos paryškina ir pabrėžia perteikiamą informaciją. Sukurtą minčių žemėlapį reikia išsaugoti savo kompiuteryje. Vėliau bus galima jį paredaguoti, atspausdinti kaip paveikslėlį.

 

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

Remdamiesi skaitytomis knygomis apie kitus kraštus, kelionių įspūdžiais ir asmenine patirtimi sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl verta skaityti knygas apie keliones?“ Rašinio tikslas – aptarti kelionių literatūros svarbą ir vertę, mokytis argumentuotai reikšti savo nuomonę.

Rašinio „Kodėl verta skaityti knygas apie keliones?“ tikslas – argumentuotai apsvarstyti kelionių literatūros svarbą. Rašant rašinį patartina tinkamai remtis tokios literatūros pavyzdžiais ir asmenine patirtimi. Tikslingiausia imtis šios užduoties aptarus kelionių literatūrą, perskaičius klasėje bent vieną tokio pobūdžio kūrinį.
Reikėtų nepamiršti asmeninės kelionių patirties: vieno kito mokinio papasakoti kelionės įspūdžiai gali suaktualinti rašinio temą ar net paskatinti labiau domėtis kelionių literatūra.

Rašinyje kūriniai gali būti cituojami arba perpasakojami, todėl renkant medžiagą būtina pasižymėti šiuos duomenis: autorius, kūrinio pavadinimas, leidimo vieta, leidykla, leidimo metai, puslapis, interneto adresas. Taip pat patartina prisiminti kūrinių citavimo taisykles.

Kai medžiaga jau surinkta, rašinys rašomas keliais etapais:

• remiantis minčių žemėlapio metodu galima sudaryti rašinio planą;

• parenkama argumentų ir aptariama, ar jie tinkami;

• numatoma rašinio struktūra;

• rašomas juodraštis, jis redaguojamas;

• rašomas švarraštis.

Vertinant rašinio turinį galima aptarti šiuos klausimus: ar atskleista tema; ar pasiektas rašymo tikslas; ar tekstas vientisas; ar mintys nekartojamos; ar nėra nereikalingų pastraipų; ar jos tinkamos struktūros; ar logiškai kyla viena iš kitos; ar yra ryšys tarp įžangos ir apibendrinimo. (Pagal: Vilija Salienė, Antanas Smetona. Lietuvių kalba 9–10 klasėms. Vilnius: Gimtasis žodis, 2011)

 

„Kuriu“ veikla. „Straipsnis“

Parašysite straipsnį „Iš kokių vadovėlių mokysis ateities mokinys?“ Rašydami remsitės internetiniais šaltiniais, bendraamžių apklausa, savo, kaip mokinio, patirtimi ir svajonėmis.

Straipsnio tikslas – iškelti problemą ir pateikti pasiūlymų, koks turėtų būti ateities vadovėlis. Tai ne mokslinės fantastikos tekstas, nors į jį galima įterpti ir šio literatūros tipo elementų.

Rengiantis rašyti straipsnį svarbu prisiminti, kad straipsnis paprastai skelbiamas viešai, aptarti rašymo adresatą (mokslo populiarinimo žurnalo skaitytojai), tikslą (iškelti problemą ir pateikti pasiūlymų), aptarti, kaip geriau susisteminti surinktą informaciją (mokslinius faktus, apklausos duomenis ar kt.).

Siūlytini straipsnio rašymo etapai:

1. Rengimasis rašyti straipsnį.

1.1. Medžiagos rinkimas.

Verta priminti mokiniams pagrindinius medžiagos rinkimo būdus (ieškoti literatūros bibliotekoje ir išsirašyti reikalingą informaciją, naršyti internete ir tinkamą medžiagą išsaugoti, atlikti apklausą ir ją apibendrinti).

1.2. Plano sudarymas.

Galima remtis pateikiamu straipsnio šablonu ir sudaryti sudėtinį planą arba taikyti minčių žemėlapio metodą. Svarbu mokiniams priminti, kad prie kiekvienos plano dalies pasižymėtų, kurią surinktą medžiagą panaudos.

2. Straipsnio rašymas.

Jei straipsnis rašomas klasėje (ranka), patartina šį procesą skaidyti į tris etapus: juodraščio rašymas, redagavimas ir teksto perrašymas į švarraštį. Jei rašoma kompiuteriu, nebūtina skirti laiko perrašymui.

Jeigu mokiniai yra pasirengę dirbti bendradarbiaudami, galima rengti bendrą autorių grupės straipsnį. Sudarius straipsnio planą būtų galima grupėmis aptarti (padiskutuoti), ką rašyti kiekvienoje straipsnio dalyje. Tik tada kiekvienas grupės narys rašo savo teksto dalį. Redagavimas – bendras grupės darbas.

Pagal tokį straipsnį paprasta parengti pranešimą. Tada klasėje imituojama mokslinė konferencija. Per ją galima: apsiriboti tik pranešimų skaitymu; pasimokyti pateikti pranešimo tezes; užduoti klausimų pranešėjui, atsakyti į klausimus ir panašiai.

Visi šie metodai turėtų padėti patraukliau aptarti mokymosi mokytis klausimus.

 

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Kodėl žmonės nori pažinti pasaulį – kopia į kalnus, keliauja per vandenynus, pasiekia negyvenamas salas? Pažinti pasaulį ir pasirengti įspūdingoms kelionėms geriausiai padeda knygos. Kęstučio Kasparavičiaus pasaka „Sapnų katytė“ nukels jus į paslaptingą sapnų pasaulį ir išmokys išgirsti tylą. Daug nuotykių padės patirti Danielio Defo (Daniel Defoe) romanas „Robinzonas Kruzas“ ir Žiulio Verno (Jules Verne) romanas „Penkiolikos metų kapitonas“. Skaitydami Jurgos Ivanauskaitės knygą „Kelionių alchemija“ pajusite kelionių magiją ir išlaisvinsite sielą. Atlikdami užduotis mokysitės rasti informaciją, daryti apibendrinamąsias išvadas, aiškinsitės, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio.

Šios temos tikslas – skaitant įvairius kūrinius suprasti, kodėl žmonės nori pažinti sapnų pasaulį, perplaukti devynias jūras ir devynias marias, sielos pilnatvę pajusti įkopę į aukščiausių kalnų viršūnes. Žaidimas gali būti skiriamas savarankiško skaitymo pamokoms arba namų darbams.

Prieš atliekant „Kelionės“ 1 lygio užduotis rekomenduotina perskaityti Kęstučio Kasparavičiaus pasaką „Sapnų katytė“. Skaitydami knygą ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai ne tik sužinos, kodėl žmonės nebesapnuoja, bet ir suvoks, ką tekste atskleidžia personifikacija, palyginimas, kokios kalbos dalys aprašymui suteikia vaizdingumo. Prieš atliekant „Kelionės“ 2 lygio užduotis rekomenduotina perskaityti Danielio Defo romaną „Robinzonas Kruzas“ ir Žiulio Verno romaną „Penkiolikos metų kapitonas“. Skaitydami knygas ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai išsiaiškins, kokios problemos keliamos kūriniuose ir kokios vertybės akcentuojamos, sužinos, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda sukurti įtaigų tekstą, kokios savybės būdingos patyrusiems keliautojams. Prieš atliekant „Kelionės“ 3 lygio užduotis rekomenduotina perskaityti Jurgos Ivanauskaitės knygą „Kelionių alchemija“. Skaitydami knygą ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai išsiaiškins, kokios savybės ir emocinės būsenos išryškėja keliaujant, supras metaforišką piligrimystės prasmę.