Mokytojo biblioteka

Praeities ornamentai. Mokytojo biblioteka

Tema „Praeities ornamentai“ ragina pamąstyti, kaip prakalbinti praeitį.

Skaitydami legendą apie Pilėnų gynimą ir prisiminimus apie 1991-ųjų metų Sausio 13-ąją, įvertinsite skirtingų Lietuvos istorijos laikotarpių įvykius. Klausydamiesi LRT laidos „Mūsų miesteliai“ vedėjos Nijolės Baužytės pasakojimo apie Pilėnus ir Ūdrio arijos iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“, aiškinsitės, kuo praeities įvykiai svarbūs dabarčiai. Žiūrėdami animacinį filmą „Užkeikta pilė“, sukurtą pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“, – nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais. Rašydami dienoraštį į praėjusius laikus žvilgtelėsite ir Balto, ir Juodo metraštininko akimis. Sukursite istoriją apie viduramžių miesto gyventojus ir komiksą apie istorinių literatūros kūrinių veikėjus. Reportaže pristatysite pasirinktą praeities įvykį. Instrukcijoje paaiškinsite, kaip naudotis senoviniu namų apyvokos daiktu. Pagal pačių sudarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį – aptarsite istorinę atmintį saugančius šaltinius. Parengsite interviu su istorinio įvykio liudytoju ir išsaugosite istorinę medžiagą. Rašydami apie praeitį vartosite veiksmažodžio formas, kurių rašybos galėsite mokytis rašydami įgarsintus diktantus, o atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti išplėstines aplinkybes, kartosite išplėstinio pažyminio, priedėlio skyrybą.

 

„Skaitau“ veikla. „Istorinė atmintis“

Kas yra didvyriškumas? Ką jis reiškė mūsų protėviams, o ką apie jį galvojame mes? Į šiuos klausimus ieškoma atsakymų skaitant du tekstus apie skirtingų Lietuvos istorijos laikotarpių įvykius: XIV a. Pilėnų pilies gynimą ir 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykius. Nors tuose tekstuose vaizduojami skirtingi istoriniai laikotarpiai, tačiau mokiniams siūloma juos lyginti, ieškoti panašumų.

Mokymosi objekto užduotys skiriamos mokinių teksto skaitymo ir suvokimo gebėjimams ugdyti: rasti tiesiogiai pasakytą informaciją, daryti išvadas, interpretuoti, vertinti, taikyti literatūros teorijos žinias. Jas galima pateikti perskaičius ir aptarus kitų autorių tekstus apie praeitį.

1 lygio užduotys skiriamos garsios lietuvių istorikės Vandos Daugirdaitės-Sruogienės knygos „Lietuvos istorija“ ištraukai aptarti. Tai ir mokslinio teksto fragmentas, ir grožinis pasakojimas – legenda apie tragiškai pasibaigusį Pilėnų gynimą. Mokiniams siūloma rasti reikalingą informaciją tekste – sudėti korteles pagal įvykių seką, pasvarstyti, kokiu tikslu autorė šalia mokslinio teksto pateikia grožinį, rasti pagrindinius legendos siužeto elementus (įvykių užuomazgą, kulminaciją ir atomazgą), apibūdinti pilies gynėjus ir jų kunigaikštį Margirį.

2 lygio užduotys skiriamos 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių liudytojo Vaidoto Januškio prisiminimų fragmentui nagrinėti. Atliekamos tokios užduotys: skirti pateikiamus faktus ir išsakomą požiūrį, nusakyti televizijos bokštą ginančių žmonių laikyseną ir reakciją pavojaus akivaizdoje, daryti tekstą apibendrinančias išvadas.

3 lygio užduotys – palyginti abu tekstus, nurodyti jų panašumus ir skirtumus.

Mokymosi objekto užduotys gali būti skiriamos savarankiškai mokinių veiklai klasėje ar namie. Prieš atliekant jas mokytojas galėtų priminti mokiniams, kokia skausminga buvo Lietuvos istorija, kaip didvyriškai lietuviai gynė savo valstybės laisvę ir nepriklausomybę, kaip Pilėnų tragedija aprašoma istorijos šaltiniuose, taip pat pasidalyti prisiminimais apie 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykius.  

Vertėtų prisiminti ir kai kuriuos literatūros teorijos dalykus: kokie yra siužeto elementai, kuo skiriasi faktas ir nuomonė, kokie yra mokslinio ir grožinio teksto skirtumai, kas yra teksto idėja.

Pirmiausia skaitoma Vandos Daugirdaitės-Sruogienės „Lietuvos istorijos“ ištrauka ir atliekamos užduotys (reikėtų jas atlikti iš eilės). Aptarus šį tekstą patartina pereiti prie Sausio 13-osios įvykių liudytojo Vaidoto Januškio prisiminimų fragmento jau apie šių laikų – XX amžiaus – lietuvių didvyriškumą. 3 lygio užduotys atliekamos įsigilinus į abu tekstus – jie lyginami, ieškoma bendrybių, daroma išvada, kad nepaisant laikotarpio išlieka tos pačios vertybės: rūpestis dėl tėvynės ateities, didvyriškas, pasiaukojamas jos gynimas, kova dėl laisvės. Norėdamas atlikti šias užduotis mokinys turės pasitelkti aukštesnio lygio gebėjimų.

Atlikę užduotis mokiniai gali įsivertinti savo veiklą. Neteisingai atsakę į klausimą jie gauna patarimą, į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti pagalbos, taip pat visada gali užduotį atlikti dar kartą, kol atsakys teisingai. Prireikus papildomos informacijos galima ieškoti „Žinyne“, jame pateikiamos svarbiausios šio mokymosi objekto literatūros sąvokos.

Atlikus visas užduotis mokiniams galima rekomenduoti mokymosi objekto „Klausau“ veiklą. Čia siūloma klausytis legendos apie Pilėnus ir garsiosios Ūdrio arijos iš kompozitoriaus Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir atlikti atitinkamas užduotis.

Svarbu priminti mokiniams, kad naudinga savo veiklą įsivertinti. Tai galima padaryti ir taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Klausau“ veikla. „Legenda apie Pilėnus ir Ūdrio arija iš operos „Pilėnai“

Lietuvių tautosakoje yra daug pasakojimų apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Bene vienas gražiausių – legenda apie Pilėnų gyventojus ir narsųjį jų valdovą kunigaikštį Margirį. Supratę, kad nepajėgs laimėti kovos, jie pasirinko mirtį. Ši istorija, tapusi savotišku pasyvaus lietuvių pasipriešinimo simboliu, įkvėpė ne vieną menininką, o kompozitorius Vytautas Klova pagal ją sukūrė operą „Pilėnai“. Išklausę LRT laidos „Mūsų miesteliai“ vedėjos Nijolės Baužytės pasakojimą apie Pilėnus ir Ūdrio ariją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir įsijautę į kūrinių vaizduojamąjį pasaulį aiškinkitės, kaip tas pasaulis kuriamas, kokios mintys ir vertybinės nuostatos išryškinamos.

Mokymosi objektą sudaro pasakojimas apie Pilėnus, pagrįstas garsiąja legenda apie didvyrišką kunigaikščio Margirio ir jo žmonių žūtį, Ūdrio arija iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir 12 skirtingo lygio užduočių.

Pateikiami tos pačios tematikos skirtingų meno rūšių kūriniai, perteikiantys panašias vertybines nuostatas, nuotaikas, emocijas, todėl išklausę pasakojimą ir operos ariją, atlikdami užduotis mokiniai mokysis ne tik tuos kūrinius suvokti ir vertinti, bet ir lyginti, gretinti.

1 lygio užduotys skiriamos pasakojimui apie Pilėnus nagrinėti: aptarti teksto vertybines nuostatas, charakterizuoti veikėjus, skirti faktą ir išmonę.

2 lygio užduočių tikslas – mokyti nagrinėti ir interpretuoti muzikos kūrinį (Ūdrio ariją): įsijausti į klausomą ariją ir išgirsti, kaip atlikėjas balsu ir intonacijomis, prasminiais akcentais perteikia pagrindinę mintį, kaip kalbinės ir muzikinės raiškos priemonės padeda išreikšti veikėjo nuotaikas ir požiūrį. Šias užduotis galima taikyti ir mokant tautosakos, nes ši arija lyginama su karinėmis-istorinėmis lietuvių liaudies dainomis, o Ūdrys – su liaudies dainų berneliu.

3 lygio užduotys sudėtingiausios. Jos skiriamos pasakojimui ir arijai palyginti įvertinant teiginių teisingumą, nusakant temą ir vertybines nuostatas, pasakotojos ir arijos atlikėjo tikslus. Skatinama suvokti, kuo praeities įvykiai svarbūs dabarčiai, kaip jie padeda formuoti tautinį charakterį.

Rekomenduojama darbo eiga:

Pateikiama trumpa informacija apie LRT laidų ciklą „Mūsų miesteliai“ ir supažindinama su operos žanro specifika. (Mokymosi objektas ypač tinka integruojant muzikos ir literatūros pamokas.)

Mokiniai nuteikiami tinkamai klausytis. Pirmiausia pasakojimą ir ariją reikėtų išklausyti ir atkreipti dėmesį į svarbiausias teksto mintis, kalbėjimo toną, išgirsti, apie ką dainuojama, pasistengti suprasti arijos interpretaciją, pajusti nuotaiką, pasigrožėti melodija, balso skambesiu. 

Klausomasi kūrinių antrą kartą. Mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus: pasakojimo ir arijos temą, svarbiausias mintis, įdomesnes detales ir pan. Patarkite mokiniams atkreipti dėmesį į žodžius, nurodančius svarbią informaciją, į pauzes.

Atliekamos užduotys.

Įsivertinama. (Galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.)

Aptariamas atliktas darbas. Apmąstant klausymo veiklą naudinga pasikalbėti su mokiniais apie tai, kas sekėsi, o kas nesisekė, kodėl, ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip, kas patiko ir kokių įgūdžių pavyko išsiugdyti. Taip pat pravartu aptarti, kaip informacijos perteikimo būdai priklauso nuo tikslo, adresato ir komunikacinės situacijos. 

Atlikus šio mokymosi objekto užduotis būtų naudinga rekomenduoti veiklos „Skaitau“ užduotis, paskui klasėje surengti diskusiją apie tautos praeitį, kovas už laisvę, žmogaus dvasinę stiprybę ir vertybines nuostatas.

 

„Žiūriu“ veikla. „Užkeikta pilė“

Kodėl praeities paslaptys taip vilioja visų laikų žmones? Ką atrandame skaitydami istorinį romaną ar žiūrėdami filmą apie tolimos praeities žmonių gyvenimą? Gal į šiuos klausimus padės atsakyti animacinis filmas „Užkeikta pilė“, sukurtas pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kaip kuriami veikėjų paveikslai, mokysitės nusakyti kūrinio temą ir idėją, sužinosite istorinio romano žanrinius ypatumus, nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra tikrų faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais ir istorinį faktą paversti menine išmone pagrįstu pasakojimu.

Mokymosi objektą sudaro animacinis filmas „Užkeikta pilė“, sukurtas pagal Vinco Pietario romaną „Algimantas“, 12 skirtingo lygio interaktyvių užduočių ir užduočių lapas.

1 lygio užduotys sudaro sąlygas aptarti filmo siužetą ir veikėjus. Veikėjus siūlytina apibūdinti įvairiais aspektais: veikėjų svarba kūrinyje (pagrindiniai, šalutiniai), jų bruožai, kokias išvadas apie veikėjus galima daryti remiantis tekstu (veikėjo kalba). Taip pat galima aptarti animatoriaus kūrybą – ką apie veikėją galima spręsti iš jo išvaizdos: veido bruožų, aprangos detalių.

2 lygio užduotys skiriamos istorinio kūrinio ypatumams išsiaiškinti (svarbus istorinių faktų ir meninės išmonės santykis kūrinyje) ir kompozicijos svarbai, jos ryšiui su kūrinio idėja suprasti. Atkreiptinas dėmesys į dvi laiko plotmes filme. Galima padiskutuoti, kaip pasikeistų filmo tema, problema, vertybės, idėja, jei žiūrėtume tik praeitį vaizduojančią filmo dalį.

3 lygio užduotys papildo 2 lygio užduotis, tik čia pereinama prie filmo meninės raiškos (daugiausia dėmesio skiriama vaizdų interpretacijai). Be to, supažindinama su literatūriniu kontekstu – romantine literatūra. Mokiniams vertėtų akcentuoti, kad idėjos, vertybės lemia ne tik kūrinių temą, bet ir meninę raišką. Laikotarpių skirtumai pabrėžtini ne tik aptariant filmo vaizdus, bet ir pastebint lietuvių kalbos pokyčius.

Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ padės siekti dviejų pagrindinių tikslų: susipažinti su istoriniu romanu ir pačiam pabandyti sukurti istorinio romano fragmentą. Užduočių lapas leidžia apibendrinti tai, ko buvo išmokta atliekant 1, 2, ir 3 lygio užduotis.

Kūrybinė užduotis palanki literatūros, kalbos ir istorijos integracijai plėtoti.

Filmą „Užkeikta pilė“ ir užduotis vertėtų sieti ir su kitais mokymosi objektais. Pavyzdžiui, supratimą apie viduramžius Lietuvoje padėtų praplėsti pasakojimas apie Pilėnus („Skaitau“, „Klausau“), istorijos „Diena viduramžių mieste“ kūrimas.

 

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Trijų lygių įgarsinti diktantai parengti pagal Antano Vienuolio padavimą „Užkeiktieji vienuoliai“ ir skirti dalyvio, pusdalyvio, padalyvio rašybos bei išplėstinių aplinkybių, pažyminių, priedėlių skyrybos įgūdžiams tobulinti. Įgarsintus diktantus galima rašyti klasėje ir namie apibendrinant ir įtvirtinant temą. Mokinys gali rašyti vienas, taip pat galima dirbti poromis arba grupėmis.

Rengimasis rašyti įgarsintą diktantą

1. Pakartoti išplėstinių pažyminių, priedėlių ir aplinkybių skyrybą.

• Atlikti kalbos žinių taikymo užduotis, skirtas išplėstinių sakinio dalių skyrybos įgūdžiams įtvirtinti (tema „Praeities ornamentai“).

• Atlikti kalbos žinių taikymo užduotis, skirtas išplėstinių pažyminių, vienarūšių pažyminių, priedėlių skyrybos įgūdžiams tobulinti (tema „Rimti pokštai“).

• Parašyti žodžių diktantą, skirtą veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių rašybai (tema „Rimti pokštai“).

• Namie mokiniai gali parašyti įgarsintą diktantą, skirtą veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių rašybai (tema „Rimti pokštai“).

• Atlikti testus: „Dalyvių daryba“, „Veikiamųjų dalyvių rašyba“, „Veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai“, „Priedėlio skyryba“, „Išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių, padalyvinių aplinkybių skyryba“, „Išplėstinių pažyminių, priedėlių ir išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių, padalyvinių aplinkybių skyryba“, „Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos“, „Dalyvių, pusdalyvių, padalyvių rašyba“.

2. Pakartoti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles (žr. „Žinyną“).

3. Pasiūlyti mokiniams prisiminti, kas yra padavimas, pasiaiškinti nežinomų žodžių rašybą (žr. „Patarimus mokiniui“).

Diktanto rašymas

Mokytojas turėtų skatinti mokinius rašyti tekstą tik suvokus jo prasmę ir struktūrą, todėl reikia patarti mokiniams atidžiai klausytis diktuojamo sakinio, o tik tada rašyti. Patogu įgarsintus diktantus rašyti savo tempu namie.

Jei įgarsinti diktantai rašomi klasėje:

• mokiniai rašo savarankiškai, kai klasėje yra pakankamai ausinių, darbo vietų prie kompiuterių;

• vienas mokinys rašo kompiuteriu, kiti – savo sąsiuviniuose ir stebėdami ekraną taiso klaidas;

• mokiniai pasikeisdami rašo diktantą poromis, pasižymi padarytas klaidas;

• mokiniai rašo diktantą grupėmis (3–4 mokiniai). Svarbu, kad kiekvieno grupės nario veikla būtų aiški, po sutarto laiko ją reikia pakeisti: vienas mokinys rašo kompiuteriu, vienas ar du – sąsiuvinyje, vienas ar du žymisi klaidas, vienas stebi (primena tekstą, laiką). Pamokos pabaigoje aptariama, kas labiausiai patiko: rašyti, žymėti klaidas, stebėti.

Parašius įgarsintą diktantą

• išsiaiškinti padarytas klaidas;

• sugalvoti sakinių su žodžiais, kuriuos rašant padaryta klaidų;

• paaiškinti klaidas remiantis „Žinynu“;

• įsivertinti pažangą pasitelkus svetainės įrankį „Voratinklis“;

• pamokos pabaigoje surengti refleksiją.

 

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Mokymosi objektą sudaro trijų lygių užduotys (kiekvieno lygio 4 užduotys), skirtos išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių, padalyvinių aplinkybių, išplėstinių pažyminių, priedėlių skyrybos įgūdžiams lavinti, sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams stiprinti.

1 lygis. Atlikdami užduotis mokiniai prisimins, kas yra aplinkybė, mokysis atpažinti sakinyje aplinkybes, nustatyti jų rūšį, paaiškinti, kuo reiškiamos aplinkybės.

2 lygis. Grupuodami sakinius su išplėstomis ir neišplėstomis aplinkybėmis, jas atpažindami ir pabraukdami tekste, įterpdami tinkamus žodžius ir išplėsdami aplinkybes, mokiniai mokysis jas pažinti ir skirti išplėstas aplinkybes nuo neišplėstų. Atlikdami 4 užduotį mokiniai ugdysis kritinį mąstymą, nes turės paaiškinti, kodėl pateikta sakinio dalis vis dėlto nėra išplėstinė aplinkybė.  

3 lygis. Šio lygio užduotys skirtos išplėstinių aplinkybių, išplėstinių pažyminių, priedėlių skyrybai. Atlikdami 1 užduotį mokiniai kartos išplėstinių aplinkybių skyrybos taisykles. Mokytojas turėtų priminti, kad išplėstinių aplinkybių skyryba yra pasirenkamoji. Spalvotais pieštukais braukdami tekste išplėstinius pažyminius ir aplinkybes, siedami skyrybos taisykles su pavyzdžiais, mokiniai kartos išplėstinių pažyminių, aplinkybių skyrybą. Mokytojas galėtų pasiūlyti ir daugiau užduočių, skirtų išplėstinių pažyminių, priedėlių skyrybai (temos „Rimti pokštai“ mokymosi objekto „Kalbos žinių taikymo užduotys“ 2, 3 lygis). Patarimų, kaip atpažinti sakinyje išplėstinį pažyminį, priedėlį, išplėstinę aplinkybę, galima rasti ir „Patarimuose mokiniui“, „Žinyne“.

Kalbos žinių taikymo užduotis mokiniai gali atlikti klasėje ir namie, dirbti individualiai ir grupėmis, mokytis, kartoti ar įtvirtinti išplėstinių aplinkybių, priedėlių, išplėstinių pažyminių skyrybos temą.

Šio mokymosi objekto tekstus (Sauliaus Žuko „Istorinis pasakojimas“; Juditos Vaičiūnaitės „Vilniaus fragmentai. Pilis. 1“; Petro Tarasenkos „Pabėgimas“) sieja bendra praeities tema, plėtojama mokslinio straipsnio fragmente, eilėraštyje ir romano ištraukoje.

 

„Kuriu“ veikla. „Dienoraštis“

„Tau rūpi faktai. O žmogus?“ – klausia Baltas metraštininkas Juodo metraštininko Justino Marcinkevičiau dramoje „Mindaugas“. Pasirinkite istorinį įvykį ir papasakokite jį Balto ir Juodo metraštininko vardu.

Dienoraštyje mokinys mokomas atskirti istorinį faktą nuo nuomonės, kurti pasakojimą apie tą patį įvykį remiantis istoriniais šaltiniais, grožine literatūra (galima pasinaudoti veiklos „Skaitau“ tekstais apie Pilėnų gynimą arba apie Sausio 13-osios įvykius) ir savo išmone. Dienoraštyje pasakojama pirmuoju asmeniu Juodo ir Balto metraštininko vardu.

Parašius dienoraščius verta aptarti, kaip sekėsi aprašyti įvykius žvelgiant iš skirtingų pozicijų, išsiaiškinti, kur dar būtų galima pritaikyti rašymo, remiantis dviem skirtingomis pasakotojo pozicijomis, metodą.

Mokinius galima supažindinti su Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“. Ji pradedama dviejų metraštininkų – Juodo ir Balto – dialogu. Vertėtų aptarti metraštininkų diskusijos prasmę, kelti probleminį klausimą, kas istorijoje svarbiau – faktai ar žmogaus išgyvenimai.

 

„Kuriu“ veikla. „Instrukcija“

Kaip seniau gamindavo maistą, skalbdavo ar lygindavo? Sukursite instrukciją, kaip naudotis senoviniu namų apyvokos daiktu.

Mokiniai galėtų apsilankyti etnografijos, liaudies buities, kraštotyros muziejuje ir išsiaiškinti, kaip buvo naudojami senoviniai namų apyvokos daiktai. (Pravartu turėti instrukcijos lapą.) Galbūt apie tokius daiktus dar galėtų papasakoti ir artimieji. Būtų prasminga klasėje pasidalyti surinkta informacija apie pasirinktą daiktą: kur jį galima pamatyti, ar juo dabar naudojamasi, ar pakito jo paskirtis ir pan. Jei nėra galimybės apsilankyti muziejuje, galima informacijos paieškoti internete, pvz., remtis Lietuvos liaudies buities muziejaus filmuota medžiaga – pasakojimų apie XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos kaimo buitį, to meto žmonių gyvenimo būdą įrašais (//www.llbm.lt/index.php?lang=1&sid=224) arba Kaišiadorių muziejaus svetainės etnografijos enciklopedija (//www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kategorija:Etnografija).

Rekomenduotina instrukciją kurti nuosekliai:

• išsiaiškinamas rašymo tikslas – paaiškinti bendraamžiams, kaip naudotis senoviniu namų apyvokos daiktu;

• renkama ir sisteminama medžiaga apie pasirinktą daiktą;

• nagrinėjami instrukcijų pavyzdžiai;

• aptariama instrukcijos kalbinė raiška;

• kuriamas instrukcijos tekstas;

• instrukcijos skaitomos ir aptariamos;

• įsivertinama, kaip pavyko sukurti instrukciją.

 

„Kuriu“ veikla. „Interviu“

Baltijos kelio istorija atgimė virtualioje erdvėje – kiekvienas lietuvis, Baltijos kelio dalyvis, kviečiamas pasidalyti prisiminimais apie šį istorinį įvykį ir įkelti tuos laikus menančią medžiagą į visam pasauliui prieinamą interneto svetainę.

Ar pažįstate žmogų, kuris buvo šių įvykių dalyvis?

Parenkite interviu su istorinio įvykio liudytoju ir išsaugosite istorinę medžiagą.

Interviu tikslas – užrašyti žmonių pasakojimus apie Baltijos kelią. Surinktus prisiminimus galima įkelti į skaitmeninės bibliotekos, muziejaus ir archyvo „Europeana“ naujo projekto „Europeana 1989“ interneto svetainę //www.europeana1989.eu/en/. Šio projekto tikslas – sukurti gyvą, kiekvieno akcijos dalyvio asmeninę patirtį perteikiantį 1989 metų Rytų Europos paveikslą. Informacijos apie Baltijos kelio akciją, jos dalyvių prisiminimų taip pat rasite svetainėse //www.balticway.net/, //www3.lrs.lt/pls/inter/baltijos_kelias.

Rekomenduojama interviu kūrimo eiga:

1. Interviu respondento numatymas.

2. Rengimosi interviu taisyklių aptarimas (interviu tikslo, temos numatymas, klausimų tipų aptarimas).

3. Interviu klausimų parengimas (medžiagos apie istorinį įvykį rinkimas, galimų temos aspektų numatymas, klausimų grupavimas.)

4. Pokalbio užrašymas.

5. Interviu teksto redagavimas (tikrinamas turinys, raiška, rašyba ir skyryba).

6. Interviu iliustravimas (nuotraukų, susijusių su įvykiu, rinkimas).

7. Parengto interviu teksto derinimas su kalbintu asmeniu (pateikti perengtą tekstą, jei kas nors netinka, pataisyti).

 

„Kuriu“ veikla. „Istorija“

Ką viduramžių mieste galėjo veikti jo gyventojai: kunigaikštis, juokdarys, amatininkas, kilminga didikė? Aprašykite dieną viduramžių mieste pasirinkto veikėjo vardu.

Pasakojimas apie dieną viduramžių mieste gali būti kuriamas ne tik trečiuoju, bet ir pirmuoju asmeniu pasirinkto veikėjo (kunigaikščio, amatininko, juokdario, kilmingos didikės) vardu. Svarbu atskleisti viduramžių epochos kultūrą. Galima remtis svetainės www.ldkistorija.lt informacija (žr. „Pagalbą“). Pasakojimo kūrimo etapai: pasakotojo pasirinkimas, veiksmo įvykių, veikėjų pasirinkimas ir aptarimas, pasakojimo kūrimas (svarbu atkreipti dėmesį, ar pasakojimas vaizdingas, ar tinkama jo pabaiga, ar įtaigus pavadinimas, ar pasirinkta iškalbinga iliustracija), pasakojimo redagavimas atsižvelgiant į pastabas, švarraščio pristatymas ir įvertinimas, apibendrinimas (apmąstoma, ko išmokta kuriant pasakojimą), vertinimas (galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje).

Kad rašymo užduočių vertinimas skatintų mokinį tobulėti, padėtų mokytis rašyti, apgalvokite vertinimo ir įsivertinimo kriterijus. Galite remtis nurodytais pasakojimo vertinimo kriterijais, parengtais pagal Vilijos Salienės, Zitos Nauckūnaitės metodinę priemonę „Bendrieji lietuvių kalbos didaktikos klausimai“ (Vilnius: VPU l-kla, 2007).

Vertinimo aspektai: turinys (pavadinimas: Ar taikliai suformuluotas pavadinimas? Ar pavadinimas susijęs su pasakojimu?; pasakojimo kūrimas: Ar vaizduojamos tinkamai pasirinktos, įtaigios situacijos? Ar pabaigoje tinkamai apibendrinama?); teksto nuoseklumas, rišlumas (Ar pasakojama nuosekliai? Ar tinkamai siejamos pasakojimo dalys?); kalbos vaizdingumas, žodingumas (Ar kalba vaizdinga, tikslingai ir taikliai parenkami žodžiai ir posakiai? Ar išvengta žodžių kartojimosi?).

 

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Kaip gyveno, dėl ko džiaugėsi ar kentėjo gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, riteris Aivenhas ar indėnų vadas Vinetu? Sukursite komiksą, kurio pagrindas – istorinių literatūros kūrinių veikėjų pokalbis apie svarbias jų visuomenės problemas.

Komikso tema – „Istorinių kūrinių veikėjų pokalbis“ – pasirinkta remiantis populiariais istoriniais kūriniais, skirtais paaugliams: Valterio Skoto (Walter Scott) romanu „Aivenhas“, Aleksandro Diuma (Alexandre Dumas) romanu „Trys muškietininkai“, Rafaelo Džovanjolio (Raffaello Giovagnoli) romanu „Spartakas“, Karlo Majaus (Karl May) romanu „Vinetu“. Šis mokymosi objektas susijęs su veiklos „Žaidžiu“ 2 lygio užduotimis.

Kurdami komiksą mokiniai nagrinėja ir interpretuoja perskaitytus romanus, ieško atsakymo į klausimą, kokias problemas sprendė to laikotarpio žmonės. Kurdami veikėjų pokalbius jie turėtų pasirinkti tinkamą kalbinę raišką, todėl būtina aptarti, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.

Komikso kūrimo procesą sudaro šie etapai:

• pasirengimas: dirbdami grupėmis mokiniai galėtų nagrinėti veikėjų dialogus ir monologus, svarstyti, kokie žodžiai, kokia sakinių struktūra vartojama dažniausiai, ar kalbama tiesiogiai, ar užuominomis. Galima kelti klausimą, ar susitikę skirtingų istorinių kontekstų veikėjai suprastų vienas kitą. Išnagrinėjus veikėjų dialogus ir monologus daroma išvada, kad kalba yra unikalus veikėjo būdas jausmams ir mintims reikšti;

• komikso kūrimas (veikėjų pasirinkimas ir jų dialogo kūrimas): mokiniai gali remtis „Pagalboje“ pateikiamais istorinių romanų aprašymais, atskleidžiančiais kūrinių kontekstą;

• juodraščio redagavimas;

• komikso pristatymas (galima parengti komiksų knygelę) ir aptarimas;

• vertinimas ir įsivertinimas taikant svetainėje pateikiamus ar savo sukurtus įsivertinimo įrankius.

 

„Kuriu“ veikla. „Minčių žemėlapis“

Minčių žemėlapis yra metodas, padedantis planuoti, sisteminti medžiagą rengiantis rašyti rašinį – aptarti istorinę atmintį saugančius šaltinius, iš kurių galima sužinoti apie praeitį.

Kurti žemėlapį verta, kai numatyta rašinio tema, suformuluota pagrindinė mintis, iškelta problema, aptartas tikslas, surinkta reikalinga medžiaga.

Minčių žemėlapis susieja idėjas, atskleidžia atskirų minčių sąsajas ir padeda suvokti rašinio struktūrą. Minčių žemėlapyje mokiniai turėtų nurodyti rašinio pagrindinę mintį, problemą, svarbiausius teiginius, argumentus.

Minčių žemėlapio braižymas: pirmiausia apibrėžiamas centras – įvardijama tema, pagrindinė mintis, problema. Pagrindinės temos debesėlyje spragtelėjus žalią pliusą pridedama po šaką ir kitos spalvos debesėlį – nurodomi teiginiai. Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakų su reikšminiais argumentų žodžiais.

Rekomenduojama paskatinti mokinius pasirinkti simbolius (jų pateikiama „Praeities ornamentų“ paveikslėlių galerijoje) ir jais iliustruoti kuriamo rašinio teiginius ir svarbiausius šaltinius, teikiančius žinių apie praeitį: knygas, spaudą, dokumentus, televizijos laidas, filmus, pokalbius, interneto medžiagą, kraštovaizdžio objektų nuotraukas, etnografinių švenčių įrašus. Rašinyje vertėtų aptarti tuos šaltinius, iš kurių daugiausia sužinome apie praeitį.

 

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

Kaip prakalbinti praeitį? Pagal pačių sudarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį – aptarsite istorinę atmintį saugančius šaltinius, iš kurių galima sužinoti apie praeitį.

Rašinyje nagrinėsite pasirinktus šaltinius, kelsite klausimus, patys į juos atsakysite ir tuos atsakymus pagrįsite pasitelkę argumentų.

Pirmiausia rekomenduojama sudaryti rašinio planą remiantis minčių žemėlapio metodu. Šios užduoties šablonas – lentelė, kurioje skiriama vietos ne tik rašinio tekstui, bet ir planui (galima įkelti minčių žemėlapį).

Rašymo gebėjimų ugdymo veikla galėtų būti tokia:

• suvokiamas rašymo tikslas (nagrinėti pasirinktus istorinius šaltinius ir paaiškinti, ką iš jų galima sužinoti apie praeitį);

• įvardijama pagrindinė mintis;

• iškeliama problema;

• renkama medžiaga (nagrinėjami pasirinkti šaltiniai: knygos, spauda, dokumentai, televizijos laidos, filmai, pokalbių įrašai, interneto medžiaga, kraštovaizdžio objektų nuotraukos, etnografinių švenčių įrašai);

• remiantis minčių žemėlapiu sudaromas rašinio planas;

• parenkama tinkamų argumentų atsakymams pagrįsti;

• aptariama rašinio struktūra, klausimo – atsakymo modelis (pagal: Zita Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2002, p.106);

• rašomas juodraštis, jis redaguojamas;

• rašomas švarraštis;

• apmąstoma rašymo veikla taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Kuriu“ veikla. „Straipsnis“

Kaip nukeliauti į praeitį ir tapti svarbių įvykių dalyviu – vadovauti Trakų pilies statybai, dalyvauti 1937 metų Europos krepšinio čempionate ar stebėti istorija tampančius gamtos reiškinius?

Sukursite reportažą apie pasirinktą praeities įvykį remdamiesi faktais, pasakodami įtaigiai, tarsi būtumėte tų įvykių dalyvis.

Mokiniai jau susipažinę su poleminio (diskusinio) straipsnio bruožais, tad rekomenduotina aptarti ir kitokias straipsnių rūšis: pranešimą, esė, ironiškas pastabas, feljetoną, komentarus, redakcijos skiltį, apybraižą, reportažą. Reportažas – žurnalistikos kūrinys, operatyviai, dinamiškai, įtaigiai pasakojantis apie įvykius, reiškinius, kurių stebėtojas buvo pats autorius. Jame glaustai, vaizdžiai, remiantis faktais ir būdingiausiomis detalėmis, vartojant tinkamas sąvokas, terminus, skaitytojui įvykių raida perteikiama taip, tarsi jis būtų buvęs stebėtojas, sukuriamas vadinamasis „dalyvavimo efektas“. Reportažui būdingas informacijos naujumas ir aktualumas.

Reportažas – tai tam tikro įvykio istorija. Mokiniai, pasirinkę istorinį įvykį (pavyzdžiui, 1937 metų Europos krepšinio čempionatą), pirmiausia turėtų ieškoti informacijos, rasti faktų, apgalvoti kalbinę raišką, kad reportažas būtų kuo įtikinamesnis.

Rengiant metodinius patarimus ir reportažo šabloną remtasi Rūtos Marcinkevičienės teiginiais ir pavyzdžiais (Rūta Marcinkevičienė. Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. Vilnius: Versus Aureus, 2008) ir Lilijos Valatkienės reportažu ,,Paskutinis Bismarko-Žalgirių kaimo lietuvininkas Valteris Valenčius: kad suprastum pelkę, reikia joje gimti“ (//www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/paskutinis-bismarcko-zalgiriu-kaimo-lietuvininkas-valteris-valencius-kad-suprastum-pelke-reikia-joje-gimti-56-363014#ixzz2jG7Odb7X).

 

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Kaip pajusti praeitį tarsi gyvą? Skaitydami knygas kalbėsitės su praėjusių laikų žmonėmis, susipažinsite su vertingiausiomis jų mintimis. Žaisdami „Kelionę“ sužinosite, ką apie XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos kultūrinį gyvenimą pasakoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė, Lazdynų Pelėda. Istoriniai romanai jus perkels į praėjusius laikus, leis pajusti, kaip gyveno gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, grafas Montekristas, garsusis Škotijos plėšikas Rob Rojus. Suprasite, kad istorinę praeitį galima atskleisti laikantis istorinio tikslumo, apmąstant praeities reiškinius, įvertinsite pirmosios lietuviškos knygos, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų praeities ornamentų reikšmę šių dienų žmogui.

Šios temos žaidimo tikslas – skaitant istorinius tekstus pažinti praeitį, išsiaiškinti, kad grožiniuose kūriniuose istorija atskleidžiama įvairiai, suprasti rašytojo išmonės ir istorinių faktų santykį. Žaidimas tinka pamokoms, skirtoms savarankiškam skaitymui aptarti. Tai gali būti ir namų darbų užduotis.

Prieš atliekant „Kelionės“ 1 lygio užduotis rekomenduotina pasirinktinai perskaityti šias knygas: Šatrijos Raganos „Rimties valandėlė: knygelė jaunoms mergaitėms“, „Sename dvare“; Bitės Vilimaitės „Papartynų saulė“, „Apsakymai apie Žemaitę“; Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Iš gyvenimo verpetų“; Žemaitės „Autobiografija“; Nijolės Kliukaitės „Bitė: biografinis romanas“; Viktorijos Daujotytės „Šatrijos Raganos pasaulyje“; Lazdynų Pelėdos „Raštai. T. 1“; Mildos Telksnytės, Vygando Račkaičio „Kaip lašas mariose“. Skaitydami šias knygas ir žaisdami „Kelionę“ mokiniai sužinos, ką apie XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos kultūrinį gyvenimą pasakoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė, Lazdynų Pelėda.

Prieš atliekant „Kelionės“ 2 lygio užduotis rekomenduotina pasirinktinai perskaityti šias knygas: Rafaelo Džovanjolio „Spartakas“; Aleksandro Diuma „Trys muškietininkai“, „Grafas Montekristas“; Maiklo Mopergo (Michael Morpurgo) „Karo žirgas“, Valterio Skoto „Rob Rojus“. Istoriniai romanai padės suprasti praėjusius laikus, leis pajusti, kaip gyveno gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, grafas Montekristas, garsusis Škotijos plėšikas Rob Rojus.

Prieš atliekant „Kelionės“ 3 lygio užduotis rekomenduotina pasirinktinai perskaityti šias knygas arba jų ištraukas: Rūtos Gabrielės Vėliūtės „Viena diena Kernavėje“; Albino Jovaišo „Martynas Mažvydas“; Tomo Sakalausko „Missa Vilnensis: susitikimai su Vilniaus kūrėjais“; Leono Gineičio „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha“; Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos istorija. D. 3“; „Tegul meilė Lietuvos... Vincui Kudirkai −150“; Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko, Mindaugo Tamošaičio „Lietuvos istorija“. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite pirmosios lietuviškos knygos, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų svarbių praeities ornamentų reikšmę žmogui.