Titulinis > Mokytojo biblioteka > Rimti pokštai. Mokytojo biblioteka

Mokytojo biblioteka

Rimti pokštai. Mokytojo biblioteka

„Diena be juoko – iššvaistyta diena“, − teigė Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin), vienas žinomiausių pasaulio komikų. Tema „Rimti pokštai“ kviečia jus drauge praleisti ne vieną smagią akimirką.

Žiūrėdami Čarlio Čaplino sukurto filmo „Naujieji laikai“ fragmentą, klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ ištraukų, aiškinsitės, ar humoras – tik smagi pramoga, ar ir būdas aptarti svarbias problemas. Kas slepiasi po juokdario kauke, sužinosite skaitydami psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnį „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ Jei norėsite įminti humoro paslaptis, suprasti ironiją ir sarkazmą, turėsite keliauti kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze, skaityti Vytautės Žilinskaitės, Silvijos Vo (Sylvia Waugh), Vytauto Račicko, Juozo Erlicko kūrinių ištraukas. Išsiaiškinę komizmo paslaptis patys kursite komiškus tekstus: suplanuosite ir parašysite ironiškas pastabas, perkurdami pasaką sukursite komiksą, papasakosite komišką istoriją, remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio „Kodėl mes juokiamės“ planą. Dienoraštyje aprašysite dienos įvykius „aukštyn kojom“. Didžiausiems niurgzliams padovanosite instrukciją, kaip neįprastai naudotis įprastais daiktais. Kurdami visus tekstus sklandžiai įterpsite dalyvių, taisyklingai išskirsite pažyminius ir priedėlius, lengvai atpažinsite sakinio dalis. Na, o atlikę visas „Rimtų pokštų“ užduotis linksmai nusikvatosite.

 

„Skaitau“ veikla. „Straipsnis „Pasakyk, iš ko juokiesi...“

Ar žinote, kad juoku, kaip psichologiniu reiškiniu, domisi mokslininkai, kad tai rūpima, nors dar mažai tirta sritis? Neabejotina, kad juokas, humoras žmogui labai svarbūs. Apie juoką, jo reikšmę žmogaus gyvenime, gebėjimą juokauti skaitykite psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukas.

Mokymosi objekto užduotys skiriamos mokinių teksto skaitymo ir suvokimo gebėjimams ugdyti – nusakyti tekste aptariamas temas, keliamas problemas, išskirti, kas tekste svarbiausia, pateiktas korteles dėliojant eilės tvarka; rasti reikalingą informaciją; teiginiams parinkti tinkamus argumentus, susieti juos su galima išvada; daryti tekstą apibendrinančias išvadas, skirti faktą ir nuomonę, atpažinti autorės vartojamas skaitytojų poveikio priemones. Pateikiamas negrožinis (publicistinis) tekstas – žurnalistės, psichologės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukos.

1 lygio užduočių tikslas – atpažinti tekste aptariamas temas, keliamas problemas, skirti, kas tekste svarbiausia, korteles su pateiktais teiginiais dėliojant eilės tvarka, rasti ir pažymėti teksto fragmentus, kuriais nusakomas požiūris į juoko temą.

2 lygio užduotys skiriamos mokytis argumentuoti – susieti pateikiamus teiginius su argumentais, rasti ir pažymėti tekste aptariamas juoko funkcijas, pabaigti pateikiamą pastraipą – parinkti korteles su trūkstamais žodžiais, atrinkti informaciją ir suskirstyti teiginius į dvi grupes.

3 lygio užduotys skatina įdėmiau pažvelgti į autorės pasirinktas skaitytojų poveikio priemones – atpažinti, kur pateikiami faktai, o kur išsakoma nuomonė, remiamasi mokslinių tyrimų duomenimis, asmenine patirtimi, vartojamos retorinės kalbos priemonės. Prašoma padaryti tekstą apibendrinančias išvadas – pabaigti pastraipą parenkant tinkamus žodžių junginius ir apibendrinti svarbiausias straipsnio idėjas, o pateiktus straipsnio teiginius susieti su aforizmais apie juoką.

Mokymosi objekto užduotys gali būti skiriamos savarankiškai mokinių veiklai klasėje pradedant nagrinėti temą „Rimti pokštai“, nes čia kalbama apie juoko kilmę, reikšmę, funkcijas – tuos dalykus, kurie aptariami, plėtojami kituose mokymosi objektuose. Prieš atliekant veiklos „Skaitau“ užduotis vertėtų su mokiniais pakartoti, kas yra teksto tema, problema, idėja, argumentas, faktas, nuomonė, kalbinės raiškos priemonės (retoriniai klausimai ir retoriniai sušukimai).

Užduotis patartina atlikti iš eilės, nes pradedama nuo nesudėtingų, bet svarbių dalykų: skirti teksto temą, problemą. Kitoms užduotims atlikti jau reikės įžvalgumo, gilesnio mąstymo: argumentuoti, daryti tekstą apibendrinančias išvadas. Norėdamas atlikti šias užduotis mokinys turės pasitelkti aukštesnio lygio gebėjimų.

Atlikę užduotis mokiniai gali įsivertinti savo veiklą. Neteisingai atsakę į klausimą jie gauna patarimą, į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti pagalbos, taip pat visada gali užduotį atlikti dar kartą, kol atsakys teisingai. Prireikus papildomos informacijos galima ieškoti „Žinyne“, kuriame pateikiamos reikiamos sąvokos.

Atlikus mokymosi objekto „Skaitau“ užduotis mokiniams galima rekomenduoti kitus mokymosi objektus, kuriuose plėtojama, gilinama juoko tema. Veikla „Žiūriu“ skatina į pasaulį pažvelgti žymaus komiko Čarlio Čaplino akimis, čia juokas – rimta priemonė, padedanti atskleisti pasaulio negeroves. Veikla „Klausau“ į juoko temą siūlo pažvelgti kartu su rašytoju humoristu Juozu Erlicku. Skaityto straipsnio mintys itin pravers atliekant veiklos „Kuriu“ užduotis – čia mokiniams siūloma rengti interviu juoko tema ir rašyti rašinį „Kodėl mes juokiamės?“ Žaismingiau į juoko temą galima pažvelgti žaidžiant „Kelionę“ – čia atskleidžiama, kaip juoko tema interpretuojama įvairių rašytojų kūriniuose.

 

„Klausau“ veikla. „Juokiamės su Juozu Erlicku“

Kartais keliamas klausimas: ar lietuviai moka juoktis, ar turi humoro jausmą? Mokymosi objektas padės išsiaiškinti, ar humoras gali būti tik pasilinksminimo priemonė, vienadienis dalykas, ar, galbūt, slaptas ir galingas ginklas.

Šį mokymosi objektą sudaro rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ fragmentai. Pokalbių laidos fragmentas – trumpas literatūrologo Regimanto Tamošaičio pasakojimas apie Juozo Erlicko kūrybą.

Prieš klausantis įrašo derėtų mokinius nuteikti, kad jie turės galimybę ne tik pasijuokti, bet ir atkreipti dėmesį į gilesnes humoristinio teksto prasmes. Būtų pravartu prieš tai jiems papasakoti apie Juozo Erlicko asmenybę ir kūrybą, jo vietą lietuvių kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, klasėje perskaityti ir panagrinėti vadovėlyje pateikiamus šio autoriaus tekstus. Tiems, kurie domisi šio menininko kūryba, siūlytina apsilankyti LRT mediatekoje (//www.lrt.lt/mediateka/paieska) ir pažiūrėti autorinio vakaro vaizdo įrašą, rasti jo knygų bibliotekoje arba apsilankyti interneto svetainėje //www.erlickas.eu/.

Išklausius įrašą galima su mokiniais pasidalyti įspūdžiais: patiko ar nepatiko, buvo juokinga ar nelabai, pasvarstyti kodėl ir pan. Taip pat būtų galima padiskutuoti apie rašytojo asmenybės patrauklumą: aptarti jo požiūrį į gyvenimą, kalbos stilių ir manierą, įvertinti vokalinius, aktorinius sugebėjimus.

Prieš klausantis įrašo antrą kartą mokiniams reikėtų priminti aktyvaus klausymosi strategijas: būtinybę rimtai nusiteikti, prieš klausantis teksto atidžiai perskaityti užduoties formuluotę, paisyti čia iškelto tikslo, patarimų, gal ir pasižymėti svarbią informaciją.

Šis mokymosi objektas nėra lengvas, nes jame pateikiama skirtingų meno rūšių kūrinių, tačiau labai parankus mokant interpretuoti, gretinti, lyginti. Tai gali padėti atskleisti menininko asmenybės įvairiapusiškumą, platų kūrybos pobūdį, universalumą.

1 lygio užduotys labiau orientuotos į įspūdžių analizę, tačiau ir čia prašoma lyginti, gretinti, paaiškinti kūrinio pavadinimą.

2 lygio užduotys skatina vertinti išgirstą informaciją, suprasti ir įvardyti keliamas problemas, moko skirti komizmo rūšis, suprasti, kas lemia komizmą.

3 lygio užduotys moko suprasti, kaip autorius stengiasi emociškai paveikti, įtikinti klausytoją, kokiomis priemonėmis to siekia.

Svarbu priminti mokiniams, kad naudinga savo veiklą įsivertinti. Tai galima padaryti ir taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Žiūriu“ veikla. „ Naujieji laikai Čarlio Čaplino akimis“

Dažniausiai į komediją žiūrime kaip į linksmą pramogą. Nebyliajame kine Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin) irgi, rodos, tik juokina. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ar įmanoma komedijoje kelti rimtus socialinius, netgi filosofinius visiems žmonėms svarbius klausimus, kritikuoti negeroves? Apie tai pamąstykite žiūrėdami Čarlio Čaplino 1936 m. sukurto filmo „Naujieji laikai“ fragmentą. Atlikdami užduotis aptarsite nebyliojo kino savitumą, aiškinsitės, kaip kino kalba kuriami veikėjų paveikslai, ryškinamos problemos, išsakomos idėjos. Užduočių lapas „Trys versijos“ padės pažvelgti į pasaulį skirtingų veikėjų akimis.

Mokymosi objektą sudaro Čarlio Čaplino filmo „Naujieji laikai“ („Modern Times“) ištrauka, dvylika interaktyviųjų užduočių ir užduočių lapas.

1 lygio užduotys sudaro sąlygas analizuoti ir interpretuoti filmo siužetą ir veikėjus. Vertėtų atkreipti dėmesį į skirtingą to paties reiškinio vertinimą. Šio lygio užduotys padės pasirengti kūrybiniam darbui „Trys versijos“ (užduočių lapas). Jeigu filmas žiūrimas klasėje, prieš atliekant pirmo lygio užduotis vertėtų pirmiausia pasiūlyti mokiniams išsakyti savo įspūdžius, mintis, kilusias žiūrint filmą.

2 lygio užduotys padės išsiaiškinti keliamas problemas, suvokti atskleidžiamas idėjas, vertybes, nebyliojo kino žanrinį savitumą. Su mokiniais vertėtų aptarti, kaip humoras išryškina ir nuvainikuoja pernelyg sureikšminamus dalykus, pavyzdžiui, techninę pažangą.

3 lygio užduočių tikslas – išsiaiškinti filmo meninę raišką. Siūloma analizuoti pagrindinius nebyliojo kino elementus – vaizdo, garso, titrų meninį poveikį, jų paskirtį kūrinyje. Viena užduotis siejama su daile – filmo afiša. Mokinius galima paskatinti paieškoti kitų šio filmo afišų pavyzdžių, juos pristatyti klasėje, aptarti, kaip perteikiama filmo idėja, kokių tikslų siekiama.  

Užduočių lapas „Trys versijos“ – meninio pasakojimo kūrimas. Tai visų lygių užduočių apibendrinimas: reikia prisiminti ir siužetą, ir veikėjų charakterius, suprasti ir interpretuoti filmo detales. Šią kūrybinę užduotį galėtų atlikti ir trijų žmonių grupė: kiekvienas kurtų vieno iš trijų veikėjų pasakojimą. Taip galima mokytis bendradarbiauti ir suvokti, kad kūrinio interpretacijų gali būti įvairių.

Dirbant su šiuo mokymosi objektu būtų naudinga perskaityti psichologės Aldonos Steponavičiūtės straipsnį „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ (veikla „Skaitau“) ir atlikti užduotis. Tai leistų mokiniams svariau apibendrinti juoko svarbą.

 

„Rašau“ veikla. „Žodžių diktantas“

Žodžių diktantas skirtas veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių rašybos įgūdžiams stiprinti. Pateikti trijų lygių žodžių diktantai, kiekvieną lygį sudaro 20 žodžių junginių.

Rašydamas 1 lygio žodžių diktantą mokinys mokysis veikiamųjų dalyvių įvairių linksnių galūnių rašybos. Dalyvių galūnių rašyba panaši į būdvardžių, todėl tikslinga pakartoti linksniuojamųjų kalbos dalių galūnių rašybos užduotis (žr. temos „Kasdienybės magija“ mokymosi objekto „Rašau. Žodžių diktantas“ 1 ir 3 lygį).

2 lygio žodžių diktantas skirtas veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių su priesagomis -(i)antis, -(i)anti, -(i)us-, -mas, -ma rašybos įgūdžiams lavinti. Mokytojui derėtų atkreipti mokinių dėmesį į dalyvių darybą.

Rašydamas 3 lygio žodžių diktantą mokinys ne tik kartos ir įtvirtins visas 1 ir 2 lygio taisykles, bet galės prisiminti ir sudėtingesnius veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių rašybos atvejus, pavyzdžiui, sangrąžinių, įvardžiuotinių dalyvių rašybą. Pagaliau mokinys turės įrašyti tinkamas dalyvių šaknies balses, todėl prieš rašant 3 lygio žodžių diktantą būtina prisiminti veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių darybą. Aiškintis dalyvių darybą ir rašybą mokiniai gali pasitelkę ir pateiktas taisykles, ir „Žinyną“ (žr. „Dalyvis“, „Veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai: daryba ir rašyba“), o savarankiškai apibendrinti žinias taikydami šios svetainės „Minčių žemėlapio“ įrankį. Jei mokiniai gali dirbti prie kompiuterio (individualiai ar grupėmis), galima surengti tiksliausios, įspūdingiausios dalyvio darybos ir rašybos schemos konkursą.  

Žodžių diktantą mokiniai gali rašyti tol, kol nepadaro nė vienos klaidos. Jei mokinys moka taisyklingai rašyti dalyvius, gali pats sugalvoti analogiškų pavyzdžių žodžių diktantui. Daugiau žodžių diktanto taikymo būdų rasite temos „Spalvoti vėjai“ mokymosi objekto „Žodžių diktantas“ metodinėse rekomendacijose (žr. „Mokytojo biblioteką“).

 

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Mokymosi objektą sudaro trys įgarsinti diktantai, skirti veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių priesagų, galūnių rašybos ir išplėstinių pažyminių, priedėlių skyrybos įgūdžiams tobulinti. Skiriasi diktantų apimtis (1 lygio – 114, 2 lygio – 136, 3 lygio – 159 žodžiai), sunkumų skaičius.

1 lygio įgarsintame diktante (Eugenijaus Valotkos „Tūkstantis dienų vienatvės“) daugiausia esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių su priesagomis -mas, -ma rašybos variantų; būtojo laiko neveikiamųjų dalyvių rašybos atvejai (atliktas, parinktas) sunkumų neturėtų kelti. Mokytojas turėtų paaiškinti mokiniams, kad rašytojai veikėjus kartais įvardija tik vardo ir pavardės inicialais, priminti, kad kūrinių pavadinimai skiriami kabutėmis. Galima aptarti su mokiniais Robinzono istoriją, Robinzono temos plėtojimą literatūroje, paskaityti smagių Eugenijaus Valotkos dienoraščio forma parašytų epizodų (Įdomiausioji kaukė: lietuvių satyros ir humoro antologija. Sud. Vytautė Žilinskaitė. Vilnius: Vaga, 1993, p. 301–306).

Rašydamas visų lygių įgarsintus diktantus mokinys ne tik mokysis dalyvių priesagų ir galūnių rašybos, bet ir kartos linksniuojamųjų kalbos dalių galūnių rašybą, išplėstinių pažyminių skyrybą.

2 lygio įgarsintame diktante (Gendručio Morkūno romano „Vasara su Katšuniu“ ištrauka) daugiau įvairesnių veikiamųjų dalyvių rašybos pavyzdžių, yra išplėstinių pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio, skyrybos atvejų. Diktanto sudėtingumą lėmė ir dalyvių šaknies su nosinėmis raidėmis rašybos atvejai.

Rašydami 3 lygio įgarsintą diktantą apie Melagių dieną mokiniai dar mokysis skirti priedėlį, įtvirtins įvairius veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių galūnių, priesagų, priešdėlių rašybos atvejus.

Parašęs diktantą mokinys galėtų pasitelkti svetainės įrankius ir atlikti kitas užduotis, skirtas dalyvių rašybai, darybai įtvirtinti, pavyzdžiui, skirtingais spalvotais pieštukais pažymėti:

• veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius,

• nurodytus veikiamojo dalyvio laikus,

• priesagas, galūnes,

• nurodyto laiko priesagas,

• dalyvius, veiksmažodžius ir būdvardžius,

• nurodytas sakinio dalis.

Taip pat mokiniai gali parinkti žodžių iš diktantų tekstų, sudaryti žodžių diktantą ir jį padiktuoti bendraklasiams. Taigi remdamasis mokinio jau parašytais įgarsinto diktanto tekstais mokytojas gali sugalvoti naujų, individualizuotų užduočių.

Ne paslaptis, kad mokiniai mobiliųjų telefonų žinutes, elektroninius laiškus rašo netaisyklingai. Įgarsintų diktantų rašymas kompiuteriu formuos tinkamus rašybos įgūdžius, ugdys rašymo klaviatūra kultūrą.  

Visi dalyvių rašybos atvejai paaiškinti, todėl rašydamas įgarsinto diktanto sakinius mokinys gali atsakymo ieškoti paspaudęs nuorodą „Pagalba“, o parašęs pasitikrinti klaidas. Prieš rašant įgarsintą diktantą tikslinga parašyti žodžių diktantus (žr. mokymosi objektą „Žodžių diktantas“), pakartoti dalyvių darybą, linksnių rašybą.

 

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Mokymosi objektas skirtas sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams stiprinti. Atlikdami trijų lygių užduotis (kiekvieno lygio 4 užduotys) mokiniai mokysis pažinti ir sakinyje skirti priedėlį, kartos derinamąjį, nederinamąjį, išplėstinį pažyminį ir pažyminių skyrybą, stiprins sintaksinio nagrinėjimo įgūdžius.

Keturios 1 lygio užduotys skiriamos priedėlio ir pažyminių sampratai plėtoti, priedėlio santykiui su pažymimuoju žodžiu suvokti.

2 lygio užduotys skiriamos priedėliui mokytis gretinant jį su išplėstiniu pažyminiu. Jei mokiniai yra pamiršę išplėstinį pažyminį ir jo skyrybą, galėtų atlikti temos „Spalvoti vėjai“ kalbos žinių taikymo užduotis arba pasitelkti „Žinyno“ temas: „Pažyminių rūšys“, „Pažyminių skyryba“.

Atlikdami 3 lygio užduotis mokiniai stiprins priedėlio skyrybos įgūdžius. Mokytojas turėtų atkreipti mokinių dėmesį į 2 užduotį: norėdami įterpti į sakinį žodžių junginius mokiniai turėtų derinti ne tik priedėlio ar išplėstinio pažyminio giminę, skaičių, bet ir prasmę.

Kaip mokytojas galėtų dirbti su veiklos „Rašau“ kalbos žinių taikymo užduotimis?

• Kalbos žinių taikymo užduotis mokiniai gali atlikti klasėje ir namie, dirbti individualiai ir grupėmis.

• Užduotys galėtų būti atliekamos kartojant ar įtvirtinant, apibendrinant priedėlį ir jo skyrybą.

• Mokytojas gali pasitelkti svetainės įrankius ir sugalvoti savo užduočių: pabraukti tekste priedėlius, išplėstinius pažyminius, paaiškinti skyrybos ženklus, pabraukti nurodytas sakinio dalis.

• Priedėlio mokymosi užduotis gali atlikti ir vyresnių klasių mokiniai kartodami sintaksę.

Mokymosi objektas ugdo mokinių mokymosi mokytis kompetencijas. Atlikdami užduotis mokiniai galės ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus ar pagalbos skaitydami šias „Žinyno“ temas: „Priedėlio sąvoka“, „Priedėlių skyryba“.

Mokymosi objekto tekstai – dvi ir juokingos, ir rimtos istorijos (Nijolės Šervenikaitės pasakojimas ir Džeimso Kriuso (James Krüss) knygos „Mano prosenelis, herojai ir aš“ ištrauka) – plėtoja temą „Rimti pokštai“.

 

„Kuriu“ veikla. „Dienoraštis“

Dienoraščio rašymas atbula laiko seka – tinkamas metodas mokantis kurti komiškus tekstus. Prieš kuriant tokio tipo dienoraštį galima su mokiniais aptarti nonsenso literatūros pavyzdžius – Luiso Kerolio (Lewis Carroll) kūrinius „Alisa stebuklų šalyje“, „Alisa Veidrodžio karalystėje“ – ir išsiaiškinti veidrodžio atspindžio, arba apvertimo, principą. Kad neįgudusiam kūrėjui nebūtų sunku iš karto rašyti atbulai, siūloma pirmiausia aprašyti įvykius įprastai, laikantis chronologinio nuoseklumo principo – nuo pradžios iki pabaigos, paskui šiuos tekstus perrašyti atbula laiko seka, „aukštyn kojom“. Žinoma, reikėtų priminti, kad dienoraštyje aprašomi ne tik įvykiai, bet ir išsakomos emocijos, abejonės, svajonės.

Pateiktame dienoraščio šablone yra tik užuominų, kaip reikėtų komponuoti tekstą. Parašius dienoraščius verta aptarti, kaip sekėsi aprašyti įvykius neįprastu būdu, išsiaiškinti, kur dar būtų galima pritaikyti atbulinio rašymo principą.

 

„Kuriu“ veikla. „Instrukcija“

Rekomenduojama instrukcijos rašymo schema: 

• suformuluojamas aiškus rašymo tikslas (sukurti komišką instrukciją) ir įvardijamas adresatas; 

• pasirenkamas instrukcijos pavyzdys, jis nagrinėjamas aiškinantis, kas būdinga šio pobūdžio tekstams (neutrali leksika, tinkami terminai, beasmeniai sakiniai, neveikiamosios rūšies dalyviai);

• išsiaiškinama, kaip galima sukurti komišką instrukciją (aptariama, kas yra parodija, analizuojami parodijos pavyzdžiai, nagrinėjama parodijų kalbinė raiška, patariama vartoti frazeologizmus ir tiesiogiai interpretuoti jų reikšmę, pavyzdžiui, kaip atrakinti kažkieno širdį tarsi spyną, o ne kaip susidraugauti ir pan.);

• instrukcijos rašomos su pagalba ir savarankiškai;

• apmąstoma rašymo veikla (mokiniai gali pasikeisti instrukcijomis, kad įvertintų draugų humoro jausmą, pateiktų siūlymų, ką reikėtų tobulinti, kad tekstas būtų dar šmaikštesnis, bet nenutoltų nuo instrukcijos struktūros ir atitiktų kalbinę raišką);

• taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje, apmąstoma mokymosi veikla, įsivertinama, kaip pavyko kurti komišką instrukciją.

 

„Kuriu“ veikla. „Interviu“

Interviu metodas tinka informacijai rinkti, todėl jį galima taikyti prieš skiriant parašyti samprotaujamąjį rašinį „Kodėl mes juokiamės?“ Interviu – tai pokalbis, diskusija numatyta tema pagal parengtus klausimus.

Rekomenduojama darbo eiga:

1. Interviu tipų ir kalbos raiškos aptarimas (siūloma rengti grupinį interviu kaip pokalbį, diskusiją iš anksto numatyta tema pagal parengtus klausimus. Apie privalomas interviu dalis ir etiketą galima paskaityti Giedrės Čepaitienės knygoje „Kalbos etiketas ir mokykla“ (Šiauliai: ŠPI, 1996).

2. Interviu respondento numatymas (galima pasirinkti keletą žmonių, vienu metu apklausti nedidelę asmenų grupę – šeimos narius, bendraklasius).

3. Pasirengimo interviu taisyklių aptarimas (interviu tikslo, temos numatymas, klausimų tipų aptarimas).

3. Interviu klausimų parengimas (medžiagos pasirinkta tema rinkimas, galimų temos aspektų numatymas, klausimų grupavimas. Galima remtis veiklos „Klausau“ pokalbio su Juozu Erlicku įrašu).

4. Pokalbio užrašymas.

5. Juodraščio redagavimas atkreipiant dėmesį į šiuos aspektus: turinys (pavadinimas, rašymo tikslas, adresatas, žanras, tema, klausimų grupės), teksto sandara (įžanga, temos plėtotė, pabaiga), teksto raiška (kalbėjimas pirmuoju asmeniu, dalykiškumo ir tikslumo dermė su vaizdingumu ir emocingumu, minčių dėstymo nuoseklumas, sakinių siejimas).

6. Interviu aptarimas (naujos patirties aptarimas, argumentų rašiniui atranka).

 

„Kuriu“ veikla. „Istorija“

Komiška istorija apie bandymą pagaminti patiekalą pagal receptą gali būti paremta tikrais potyriais ir pasakojama pirmuoju asmeniu arba išgalvota ir pasakojama trečiuoju asmeniu. Svarbu, kad komiškos situacijos būtų grindžiamos nesusipratimais, kilusiais interpretuojant receptą: nesuprastais arba praleistais žodžiais ir pan. Komikso idėja ir „Pagalbos“užuominos paremtos Denio Bertrano (Denis Bertrand) ir Fransuazos Ploken (Françoise Ploquin) pasakojimu „Minkštai virtas kiaušinis“ (Išraiška ir kūryba: Rašymo įgūdžių formavimas. Vilnius: Gimtasis žodis, 1993).

Pasakojimo kūrimo etapai: recepto parinkimas ir jo turinio aptarimas (kokie daugiareikšmiai žodžiai vartojami, kas nurodyta netiksliai, neaiškiai ir pan.), veiksmo įvykių, veikėjų pasirinkimas ir aptarimas, patiekalo gaminimo aprašymo kūrimas (svarbu atkreipti dėmesį, ar pasakojimas vaizdingas, ar tinkama jo pabaiga, ar įtaigus pavadinimas, ar pasirinkta iškalbinga iliustracija), pasakojimų redagavimas atsižvelgiant į pastabas, švarraščių pristatymas ir įvertinimas (ar pavyko šmaikščiai atskleisti komišką situaciją), apibendrinimas (apmąstoma, ko išmokta kuriant pasakojimą), vertinimas (galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje).

Siekdami, kad rašymo užduočių vertinimas skatintų mokinį tobulėti, mokytų rašyti, apgalvokite vertinimo ir įsivertinimo kriterijus. Galite remtis nurodytais pasakojimo vertinimo kriterijais, parengtais pagal Vilijos Salienės ir Zitos Nauckūnaitės metodinę priemonę „Bendrieji lietuvių kalbos didaktikos klausimai" (Vilnius: VPU l-kla, 2007): turinys (pavadinimas: Ar taikliai suformuluotas pavadinimas? Ar pavadinimas susijęs su pasakojimu? pasakojimo kūrimas: Ar vaizduojamos tinkamai pasirinktos, įtaigios situacijos? Ar pabaigoje tinkamai apibendrinama?); teksto nuoseklumas, rišlumas (Ar pasakojama nuosekliai? Ar tinkamai siejamos pasakojimo dalys?); kalbos vaizdingumas, žodingumas (Ar kalba vaizdinga, tikslingai ir taikliai parenkami žodžiai ir posakiai? Ar išvengta žodžių kartojimosi?).

 

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Pasakos perkūrimas – tai vienas iš būdų sukurti komišką tekstą. Komiškam tekstui būdingas žinomo siužeto imitavimas, parodijavimas, tradicinių veikėjų kalbos ir elgesio stereotipų pritaikymas šiuolaikiniam kontekstui. Verta remtis pasakų perkūrimo idėjomis, siūlomomis šiuose leidiniuose: Džanio Rodario (Gianni Rodari) „Fantazijos gramatika“ (Kaunas: Šviesa, 2001), Janošo (Janosch) „Brolių Grimų pasakos kitaip“ (Vilnius: Nieko rimta, 2007), Denio Bertrano (Denis Bertrand), Fransuazos Ploken (Françoise Ploquin) „Tekstų kūrimo sąsiuvinis“ (Vilnius: Gimtasis žodis, 1994). Pagal šias idėjas parengtos ir „Pagalbos“ užuominos.

Prieš kuriant komiksą reikėtų peržvelgti visą komikso paveikslėlių galeriją (ją sudaro 40 aplinkos iliustracijų ir 40 veikėjų iliustracijų) ir apsvarstyti, kaip tuos paveikslėlius išradingai ir racionaliai pritaikyti. Pavyzdžiui, pasigedęs veikėjo mokinys gali būti priverstas keisti savo sumanymą. Nereikėtų stengtis perkelti į komiksą visos pasakos, galima panaudoti kelis epizodus, kurie tilptų į kelias skaidres.

Komikso kūrimo procesą sudaro šie etapai:

• pasirengimas: mokiniai turėtų pasirinkti gerai žinomą pasaką („Eglė žalčių karalienė“, „Raudonkepuraitė“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Žvejys ir auksinė žuvelė“, „ Pelenė“) ir, remdamiesi „Pagalbos“ užuominomis, aptarti, kokiu būdu ją geriausia perkurti, kad naujas tekstas būtų komiškas;

• komikso kūrimas;

• juodraščio redagavimas;

• komikso pristatymas (galima parengti komiksų knygelę) ir aptarimas;

• vertinimas ir įsivertinimas taikant svetainėje pateiktus ar savo sukurtus įsivertinimo įrankius.

 

„Kuriu“ veikla. Minčių žemėlapis

Minčių žemėlapis yra universalus metodas, padedantis planuoti, sisteminti medžiagą rengiantis rašyti rašinį. Kurti minčių žemėlapį verta, kai aptartas rašymo tikslas, įvardyta pagrindinė mintis ir problema, surinkta reikalinga medžiaga.

Šis metodas leidžia susieti idėjas, atskleidžia atskirų minčių sąsajas ir padeda suvokti rašinio struktūrą. Minčių žemėlapyje mokiniai turėtų nurodyti rašinio pagrindinę mintį, problemą, pagrindinius teiginius, argumentus.

Minčių žemėlapio braižymas: pirmiausia apibrėžiamas centras – įvardijama tema, pagrindinė mintis, problema. Pagrindinės temos debesėlyje spragtelėjus žalią pliusą pridedama po šaką ir kitos spalvos debesėlį – nurodomi teiginiai. Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakų su reikšminiais argumentų žodžiais.

Rekomenduojama paraginti mokinius pasirinkti simbolius, pateikiamus „Rimtų pokštų“ paveikslėlių galerijoje, jais iliustruoti rašinio teiginius. Šios temos paveikslėliai skatina prisiminti įvairių populiarių kūrinių (knygų, animacinių ir meninių filmų) komiškus herojus: karaliaus juokdarį, Don Kichotą, baroną Miunhauzeną, Karlsoną, Pepę Ilgakojinę, Oliverį Tvistą, Merę Popins, Buratiną, Mikę Pūkuotuką, Garfildą, ir apmąstyti, kas jiems kėlė juoką, literatūrinį kontekstą susieti su savo patirtimi. Žinoma, iliustruojant rašinio teiginius galima taikyti ir kitų temų paveikslėlius.

 

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

Prieš rašant rašinį rekomenduojama remiantis minčių žemėlapiu sudaryti jo planą.

Šios užduoties šablonas – lentelė, kurioje vaizdžiai matyti trinarė rašinio struktūra, rašinio dalių siejimas, apimtis. Mokiniams reikėtų patarti rašinio dalis rašyti į joms skirtas vietas (jei liktų tuščių eilučių, jas praleisti ir kitą rašinio dalį tęsti kitoje skiltyje), paryškinti ar pabraukti tuos žodžius, frazes, kuriomis siejamos skirtingos rašinio dalys.

Bendra rašymo gebėjimų ugdymo veikla galėtų būti tokia:

● suvokiamas rašymo tikslas;

● įvardijama pagrindinė mintis;

● iškeliama problema;

● renkama medžiaga: galima remtis Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ įrašais (veikla „Klausau“), psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištrauka (veikla „Skaitau“);

● remiantis minčių žemėlapiu sudaromas rašinio planas;

● parenkama tinkamų argumentų;

● remiantis lentele aptariama rašinio struktūra;

● rašomas juodraštis, jis redaguojamas;

● rašomas švarraštis;

● apmąstoma rašymo veikla taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.

 

„Kuriu“ veikla. „Straipsnis“

Mokiniai jau susipažinę su poleminio (diskusinio) straipsnio bruožais, tad rekomenduotina aptarti ir kitokias straipsnių rūšis: pranešimą, esė, ironiškas pastabas, feljetoną, komentarus, redakcijos skiltį, apybraižą, reportažą. Ironiškos pastabos – šmaikštūs, dažnai prieštaringi satyriniai komentarai. Jos dar vadinamos pastabomis paraštėse, nes yra mažos apimties. Ironiškas pastabas galima rašyti apie bet kurią gyvenimo sritį, įvykį ar asmenį. Jas kuriant vartojama daug kalbinės raiškos priemonių ir stiliaus figūrų. (Parengta pagal: Danguolė Mikulėnienė, Regina Koženiauskienė, Vida Marcišauskaitė ir kt. Viešoji kalba mokykloje. Kaunas: Šviesa, 2012, p. 102-103.)

Su mokiniais pirmiausia reikėtų aptarti, kokių minčių kyla peržiūrėjus paveikslėlius (juos galima keisti, įkelti naujų), ir pabandyti minčių lietaus metodu jas užrašyti. Įvertinti, ar tikrai pastabos yra ironiškos, ar keliama aktuali problema, ar mintys yra originalios ir savarankiškos. Sukurtas ironiškas pastabas galima pritaikyti rašant samprotaujamąjį rašinį.

 

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.

Žaidimas tinka pamokoms, skirtoms savarankiškam skaitymui aptarti.

Prieš atliekant „Kelionės“ 1 lygio užduotis rekomenduojama perskaityti šias knygas: Gotfrydo Augusto Biurgerio (Gottfried August Bürger) „Baronas Miunhauzenas“, Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“. Atlikdami užduotis mokiniai aiškinsis, kas sukelia juoką, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda sukurti komišką situaciją, skirs pasakotoją ir autorių, supras tarmiškų žodžių reikšmę ir svarbą.

Prieš aptariant Gotfrydo Augusto Biurgerio knygą „Baronas Miunhauzenas“ rekomenduojama pasiūlyti mokiniams perskaityti Astos Bendoraitės straipsnį „Barono Miunhauzeno pėdsakais“ (//www.valstietis.lt/Pradzia/Laisvalaikis/Keliones/Barono-Miunhauzeno-pedsakais). Skaitydami mokiniai sužinos apie Kaliningrade, Vokietijos–Rusijos namuose, veikiantį klubą, kurio nariai ieško barono Miunhauzeno pėdsakų. Pasirodo, baronas Miunhauzenas lankėsi Latvijoje, sutiko Jakobiną ir ją pamilo. Šią meilės istoriją sumaniai atgaivino Latvijos Miunhauzeno muziejaus darbuotojai. Jei kartu su mokiniais vyksite į Latviją, užsukite į Duntėje įsikūrusį Miunhauzeno muziejų. Jei neturėsite tokios galimybės, pakvieskite mokinius į virtualią kelionę (//www.latvia.travel/lt/miunhauzeno-muziejus).

Rekomenduojant perskaityti Motiejaus Valančiaus knygą „Palangos Juzė“, didesnę skaitymo patirtį turintiems mokiniams reikėtų patarti perskaityti visą kūrinį, mažesnę – dviejų trijų vakarų pasakojimus.

2 lygio užduotyse pateikiamos citatos iš knygų: Vytauto Račicko „Baltos durys“, Silvijos Vo (Sylvia Waugh) „Žmogonai“, „Žmogonai dykrose“, Juozo Erlicko „Raštai ir kt.“ ir Juozo Erlicko humoreskos „Kaip aš kuriu“ (//www.erlickas.eu/eiles/kodel/kaip-as-kuriu/). Atlikdami užduotis mokiniai atpažins anekdoto požymius, supras frazeologizmų reikšmę, aiškinsis ironiško kalbėjimo būdo prasmę, apibūdins rašytojo stilių.

Perskaitę Silvijos Vo knygas „Žmogonai“, „Žmogonai dykrose“ mokiniai gali sukurti „Žmogonų teatrą“. Tai galėtų būti ne tik lietuvių kalbos pamoka, bet ir linksmas integruotas (lietuvių kalbos ir technologijų) projektas. Mokiniams reikėtų pristatyti ir tradicinį viduramžiais atsiradusį lenkų lėlių teatrą, vadintą „szopka“, kuris Vilniuje atgimė kaip „Šėpos“ teatras. Plačiau apie jį galima sužinoti perskaičius Loretos Dumbauskienės straipsnį „Šėpos“ teatras Signatarų namuose" (//www.muziejai.lt/prev_vers/Vilnius/Signataruose_Sepa.htm).

Vytautas Račickas žinomas daugumai paauglių, nes romanas „Baltos durys“ − jau dvidešimt ketvirtoji rašytojo knyga. Nors knygoje yra komiškų situacijų, tačiau ją galima rekomenduoti ir mokiniams, mėgstantiems skaityti apie rimtas paauglių problemas, nes, kaip teigia knygos redaktorius doc. dr. Antanas Smetona, „Romane „Baltos durys“ minimalistiškai įtaigiai, savita vidinių monologų ir neapdailinto gyvenimo forma atskleidžiamas šiuolaikinio jaunuolio nuopuolio kelias.“

Pažintį su Juozo Erlicko kūryba galima pradėti lankantis gyvojo klasiko svetainėje //www.erlickas.eu/, kur galėsite ne tik skaityti Erlicko kūrybą, bet ir pasiklausyti jo atliekamų dainų. Tiems, kas jau perskaitė knygas „Bilietas iš dangaus“ ir „Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose“ rekomenduokite knygą „Apreiškimai: 366“.

„Kiek daug knygų... per visą gyvenimą tiek neperskaitysite... ir neperskaitysite kaip tik tų žodžių, kurių jums reikia... o tie, kurių jums reikia, yra šioje knygoje, kurią parašiau AŠ (Juozapas)“, – per knygos pristatymą šių metų Knygų mugėje kalbėjo autorius.

3 lygio užduotys siejamos su Vytautės Žilinskaitės „Pasakų paradoksais“, kuriuos rasite knygoje „Vaiduokliai“. Atlikdami šio lygio užduotis mokiniai supras knygų skaitymo svarbą, suvoks pasakų paradoksus, aiškinsis juose keliamas problemas, atpažins satyrišką kalbėjimo būdą.

Vytautė Žilinskaitė yra išleidusi daugybę satyrų rinkinių: „Ne iš pirmo žvilgsnio“, „Ir aš ožius ganiau!“, „Angelas virš miesto“, „Romantikos institutas, arba Pafilosofavimai“, „Humoreskos“, „Paradoksai“, „Satyros“,  „Paveikslas“, „Ikaras Antrasis“, „Vaiduokliai“, „Paršiuko puota“, „Kas atsitiko?“. Organizuojant savarankiško skaitymo pamoką, skirtą Vytautei Žilinskaitei, galima rekomenduoti atskiroms mokinių grupelėms perskaityti pasirinktą satyrų rinkinį ir parengti jo pristatymą.