Kas lengviau – sugauti vėją ar atskleisti spalvingą poezijos prasmę? Sakoma, kad viena iš sudėtingiausių pasaulio kalbų yra poezijos kalba. Ji labai įvairi: žaisminga ir rimta, paslaptinga ir atvira, nuoširdi. Kiek prarastume pasaulio spalvų, jei nepažintume poezijos. Tema „Spalvoti vėjai“ siūlo pasinerti į spalvingą poezijos pasaulį.
Klausydami interviu su knygos „Slemas Lietuvoje!“ sudarytoju Dainiumi Jurevičiumi ir žiūrėdami filmą „Slemas. Eilėraščio spalvos“ susipažinsite su slemo judėjimu Lietuvoje, jo ištakomis, poetinių varžytuvių taisyklėmis, aiškinsitės, kuo savitas šis deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Skaitydami Kazio Binkio kūrybą ir keturvėjininkų manifestą aiškinsitės, kokios šio judėjimo idėjos, kas yra lyrika, koks kalbinės raiškos priemonių vaidmuo poetiniame tekste. Žaisdami keliausite per įvairių laikotarpių lietuvių poetų – Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio, Henriko Radausko, Antano Jonyno, Aido Marčėno – pasaulius. Ne tik keliausite, bet ir tyrinėsite. Kurdami komiksą kelsite hipotezes, kur įkvėpimo sėmėsi skirtingų epochų poetai, remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite planą, paskui parašysite rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“. Rašydami pasakojimą modeliuosite poezijos pamoką antikinėje erdvėje, imsite interviu iš žmogaus, kuriančio eilėraščius, ir rašysite samprotaujamąjį rašinį „Ar šiandien reikalinga poezija?“, be to, kursite atmintinę, kaip analizuoti eilėraštį, o skaitydami tekstus dienoraščio puslapiuose pasižymėsite savo apmąstymus. Kad geriau sektųsi kurti dinamišką tekstą ar įvardyti žmogaus būsenas poezijoje, mokysitės taisyklingos veiksmažodžių rašybos, skirti derinamuosius ir išplėstinius pažyminius, kartositės sakinio dalių nagrinėjimą.
„Skaitau“ veikla. „Keturių vėjų“ poezija“
Kazys Binkis – lietuvių poetas, žurnalo „Keturi vėjai“ leidėjas, žaismingų ir nuotaikingų eilėraščių autorius. Jo jaunystė – ieškojimų ir smagių nuotykių metas. Pateikiami du tekstai: Kazio Binkio ir jo bendražygių parašyto manifesto „Keturių vėjų pranašas“ ištrauka ir poeto eilėraštis „Vėjavaikis“.
Mokymosi objekto užduotys skiriamos mokinių teksto skaitymo ir suvokimo gebėjimams ugdyti – rasti tiesiogiai pasakytą informaciją, daryti išvadas, interpretuoti, vertinti, taikyti literatūros teorijos ir stilistikos žinias, nagrinėti teksto raišką.
1 lygis. Pateikiamas prozos tekstas – manifestas – ir su juo susijusios užduotys (apibūdinti kūrinio nuotaiką, nusakyti kalbančiųjų siekius, teksto pagrindinę mintį, atpažinti išsakomas vertybes). 2 lygio užduotys skiriamos poetiniam tekstui – Kazio Binkio eilėraščiui „Vėjavaikis“ – nagrinėti (prašoma nurodyti svarbiausius eilėraščio vyksmo momentus, nusakyti eilėraščio žmogaus siekius, jį apibūdinti). 3 lygio užduotys – palyginti abu tekstus; apibendrinti 1 ir 2 lygio užduotis atkreipiant dėmesį į kalbančiųjų siekius, idėjas, kalbinę raišką; sieti tekstus su kontekstu (siūloma perskaityti Alberto Zalatoriaus straipsnio apie keturvėjininkus ištrauką ir rasti informacijos, kuo „Keturių vėjų“ sąjūdis buvo naujas ir kaip praturtino lietuvių literatūrą).
MO užduotys gali būti skiriamos savarankiškai mokinių veiklai klasėje ar namie. Prieš atliekant užduotis mokytojas galėtų supažindinti mokinius su keturvėjininkų veikla, jų idėjomis, poeto Kazio Binkio gyvenimu ir kūryba, avangardizmo, futurizmo sąvokomis. Vertėtų prisiminti, kas yra vertybės, pagrindinė mintis, idėja, pakartoti kalbinės raiškos priemones.
Pirmiausia skaitomas prozos tekstas ir atliekamos užduotys (patartina jas atlikti iš eilės). Aptarus šio teksto nuotaiką, kalbančiųjų siekius, pagrindinę mintį, vertybes, patartina nagrinėti poetinį tekstą, kuris tarsi pratęsia manifesto idėjas. Siūloma aiškintis, kas būdinga poetiniam tekstui. 3 lygio užduotys atliekamos įsigilinus į abu – prozos ir poezijos – tekstus, rekomenduojama juos lyginti, apibendrinti, aptarti kontekstą. Norėdamas atlikti užduotis mokinys turės pasitelkti aukštesnio lygio gebėjimų.
Atlikę užduotis mokiniai gali įsivertinti savo veiklą. Neteisingai atsakę į klausimą mokiniai gauna patarimą, į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti pagalbos, taip pat visada gali užduotį atlikti dar kartą, kol atsakys teisingai. Prireikus papildomos informacijos galima ieškoti „Žinyne“, kur pateikiamos svarbiausios šio MO literatūros ir kalbos sąvokos.
Atlikus visas užduotis mokiniams galima rekomenduoti kitą, žaismingesnę, MO veiklą „Žaidžiu“. Čia taip pat pateikiama poeto Kazio Binkio kūrinių ištraukų, tad mokiniai turės galimybę prisiminti jau nagrinėtą eilėraštį, kiek plačiau susipažinti su poeto kūryba. Atlikus veiklos „Skaitau“ užduotis galima siūlyti susipažinti su šių dienų vėjavaikiška poezija – slemo judėjimu ir išklausyti interviu su poetu slemeriu Dariumi Jurevičiumi („Klausau“), pažiūrėti filmą „Slemas. Eilėraščio spalvos“ („Žiūriu“).
Svarbu priminti mokiniams, kad naudinga savo veiklą įsivertinti. Tai galima padaryti ir taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.
„Klausau“ veikla. „Interviu su poetu“
Kaip smagu stebėti varžybas. Seki akimis žaidėjus, kiekvieną jų judesį, sulaikęs kvapą lauki, kas bus toliau. Patiko tai, ką pamatei, – džiaugsmingai šūkčioji, ploji, kad net delnai įskausta, nuvylė – nepatenkintas niurzgi, dūsauji, švilpi. Pasirodo, tokios gali būti ir poetų varžytuvės, konkursai, arba kitaip slemas. Kas yra slemas, kada ir kodėl atsirado šis judėjimas ir ką reiškia būti slemeriu, sužinosime išklausę interviu su knygos „Slemas Lietuvoje!“ sudarytoju Dariumi Jurevičiumi. Smagios pažinties su kitokia poezija!
Mokymosi objektą sudaro klausyti skirtas interviu su poetu slemeriu, knygos apie slemą sudarytoju Dariumi Jurevičiumi ir 12 skirtingo lygio užduočių.
Prieš skiriant šias užduotis galima mokinius sudominti, suintriguoti diskusija apie poeziją (tam galima skirti net atskirą pamoką). Pravartu būtų pabrėžti šios literatūros rūšies specifiką, padiskutuoti apie klasikinį ir modernų eilėraštį, aptarti lyrikos raidą, skirtingų laikotarpių ypatumus. Keletui mokinių galima skirti užduotį pristatyti pasirinktą(-us) dabartinį(-ius) poetą(-us), o paskui pasikalbėti apie eilėraščio kaitą, skatinti mokinius pasakyti savo nuomonę, vertinti.
Prieš atliekant užduotį mokiniams reikėtų paaiškinti, kaip svarbu mokytis sąmoningai ir aktyviai klausytis. Galima kartu apgalvoti tolesnę veiklą ir padėti mokiniams pasirinkti tinkamas aktyvaus klausymosi strategijas: priminti, kad norint išgirsti ir suprasti, kas sakoma, būtina nusiteikti, prieš klausant tekstą atidžiai perskaityti užduoties formuluotę, paisyti čia iškelto tikslo, patarimų, pasakyti, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, o galbūt ir patarti pasižymėti svarbią informaciją.
Išklausytą interviu galima aptarti kartu su mokiniais: ar išgirsta informacija įdomi – neįdomi, žinoma – nežinoma, aiški – neaiški, naudinga – nenaudinga. Taip pat vertėtų aptarti, ar pašnekovai gerai pasirengę, ar kalbėjo aiškiai, konkrečiai, ar gerai suformuluoti klausimai (konkretūs, nenukrypstantys nuo temos, padedantys plėtoti pokalbį), ar pašnekovas tinkamai reagavo į jam pateiktus klausimus (konkrečiai atsakė, paaiškino, pateikė pavyzdžių).
Šis MO ypač parankus ugdant teksto suvokimo gebėjimus.
1 lygio užduotys moko nusakyti interviu tikslus, rasti informaciją tekste ir ją suvokti.
2 lygio užduotimis prašoma įvertinti išgirstą informaciją, ją interpretuoti, lyginti, suprasti ir įvardyti keliamas problemas.
3 lygio užduotimis mokoma apibūdinti pašnekovų kalbos stilių, aptarti, kaip siekiama įtaigumo, paaiškinti perkeltinių žodžių junginių prasmes.
Šis MO naudingas prieš atliekant „Kuriu“ ir „Žiūriu“ veiklų užduotis – rengiant interviu su poetu ar žiūrint filmą „Slemas. Eilėraščio spalvos“ ir atliekant su juo susijusias užduotis. Atlikus visas užduotis vėl galima surengti diskusiją ir aptarti, kaip (ar) pasikeitė mokinių požiūris į poeziją, kaip jie vertina slemą.
Svarbu mokiniams priminti, kad veiklą naudinga įsivertinti. Tai galima padaryti ir taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.
„Žiūriu“ veikla. „Slemas. Eilėraščio spalvos“
Ar poezija gali būti žaisminga, smagi, pašėlusi? Gal dažniau reikėtų eilėraštį skaityti garsiai, kad žodis skambėtų gyvai, kad pajustume poezijos spalvas? Poezijai reikia „savo ausų ir akių“ – apie tai filmas „Slemas. Eilėraščio spalvos“. Žiūrėdami filmą susipažinsime su tokiu nevienareikšmiškai vertinamu kultūros reiškiniu kaip slemas – deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Sužinosime, kuo ypatingi slemerių eilėraščiai. Galbūt patys susigundysite įgyvendinti šią idėją klasėje ar mokykloje? Tai padaryti padės užduočių lape pateikiama medžiaga.
Mokymosi objektą sudaro filmas „Slemas. Eilėraščio spalvos“, dvylika interaktyviųjų užduočių kiekvienam pasiekimų lygiui ir užduočių lapas. Reikia atkreipti dėmesį, kad filmo tekstai (slemo varžytuvių finalo) autentiški, pačių mokinių sukurti ir skaitomi. Taigi pagrindinei slemo taisyklei – pats autorius skaito savo tekstą – nenusižengta.
Tikslingiausia šį mokymosi objektą taikyti apibendrinant poezijos temą, ugdant kūrybingumo, komunikavimo kompetencijas, skatinant pačius mokinius tapti kūrėjais.
1 lygio užduotys skiriamos filmo sandarai, veikėjams, temai, problemai, vertybėms, idėjoms aptarti. Vertėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius ir antraeilius filmo veikėjus.
2 lygio užduotys pažintinio pobūdžio – supažindinama su slemu kaip su šiuolaikinės kultūros reiškiniu. Atlikus užduotis galbūt verta padiskutuoti, ar slemas gali šiandienos žmogų labiau sudominti poezija, ar slemo idėjos propaguotojai teisūs teigdami, kad poezija privalo būti skaitoma garsiai ir raiškiai.
3 lygio užduotys susijusios su poezijos tekstų analize ir filmo apibendrinimu. Ypatingą dėmesį vertėtų skirti žodžio ekspresijai (emocinei leksikai), eilėraščio fonikai. Šio lygio užduotims atlikti jau reikėtų tam tikro pasirengimo – pakartoti kalbinės raiškos priemones. 3 lygio užduotys, galima sakyti, tiesiogiai sietinos su užduočių lape siūloma kūrybine veikla.
Beje, filme palikta intriga: kas nugalėjo slemo varžytuves – Megana ar Vaiva? Už ką balsuotų mokiniai? Kodėl? Kas lemia eilėraščio patrauklumą?
Filmą „Slemas. Eilėraščio spalvos“ ir su juo susijusias užduotis derėtų sieti ir su kitais mokymosi objektais, pavyzdžiui, galima lyginti šiandieninio kultūros reiškinio – slemo – idėjas ir keturvėjininkų manifeste išsakytas mintis (veikla „Skaitau“), praplėsti žinias apie slemą paklausius interviu su šiuolaikiniu slemeriu (veikla „Klausau“).
Užduočių lapas „Slemas mano klasėje (mokykloje)“ – tai galimybė mokiniams pasijusti poezijos kūrėjais, organizatoriais, poezijos vertintojais. Puiku, jei visus vaidmenis atliks patys mokiniai, bet varžybose gali dalyvauti ir mokytojas (pavyzdžiui, būti slemo vedėjas, o gal ir varžybų dalyvis – slemeris).
„Rašau“ veikla. „Žodžių diktantas“
Mokymosi objektas skirtas mokytis taisyklingai rašyti veiksmažodžių laikų, nuosakų galūnes, priešdėlius, priesagas. Mokinys gali rinktis vieną iš trijų lygių, kiekvieną lygį sudaro 20 žodžių junginių.
Rašydamas 1 lygio žodžių diktantą mokinys mokysis taisyklingai rašyti veiksmažodžių priešdėlius ir priesagas. Mokytojas galėtų pasiūlyti mokiniams pakartoti linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių rašybą (žr. temos „Jausmų malūnai“ MO „Žodžių diktantas“ 1 lygį). 1 lygio diktante pateikiama veiksmažodžių su priešdėliais są-, į-, at-, už- ir priesagomis -(t)erėti, -enti, -iavo, -uriuoti, -ija, -uoti. Prieš rašant žodžių diktantą mokytojas galėtų atkreipti mokinių dėmesį į žodžių darybą: susidūrę priešdėlio ir šaknies ar sangrąžos dalelės balsiai ar priebalsiai tariami ir rašomi visi. Pasirinkę 2 lygio žodžių diktantą mokiniai mokysis, kartos veiksmažodžių laikų ir nuosakų galūnių rašybą: esamojo laiko trečiojo asmens, būtojo kartinio laiko vienaskaitos antrojo asmens, būsimojo laiko trečiojo asmens, tariamosios nuosakos trečiojo asmens. O rašydami 3 lygio žodžių diktantą mokiniai kartos sudėtingesnius veiksmažodžių priešdėlių, priesagų, galūnių rašybos atvejus.
Keli pasiūlymai mokytojui, kaip organizuoti veiklą pamokoje taikant MO:
• Žodžių diktantus mokiniai gali rašyti klasėje ar namie ne kartą – galima susitarti su mokiniais, kad jie atliks kito lygio užduotį tik tada, kai diktantą parašys be klaidų.
• Žodžių diktantus galima rašyti prieš kontrolinį darbą arba, stiprinant raštingumo įgūdžius, atlikus kontrolines užduotis. Jei mokiniai dirba kompiuterių klasėje, galima pasiskirsčius grupėmis surengti varžybas.
• Jei mokinys, rašydamas veiksmažodžių priešdėlius, priesagas ar galūnes, daro klaidų, mokytojas gali skirti ir individualią užduotį.
• Jei klasėje yra tik vienas kompiuteris ar interaktyvioji lenta, žodžių diktantą prie kompiuterio rašo vienas mokinys, o kiti – į užrašus. Tuomet mokinys ar mokytojas turėtų garsiai perskaityti žodžių junginį.
Rašydami žodžių diktantus raštingumo įgūdžius gali lavinti ir aukštesnių klasių mokiniai. Aiškintis veiksmažodžių priešdėlių ir priesagų rašybą mokiniai gali pasitelkę tiek pateiktas taisykles, tiek „Žinyną“.
„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“
Mokymosi objektą sudaro trys įgarsinti diktantai, skirti veiksmažodžių priešdėlių, priesagų ir galūnių rašybos įgūdžiams tobulinti. Diktantus sieja ir bendra „Spalvotų vėjų“ tema. Skiriasi diktuojamų tekstų apimtis (1 lygio – 129, 2 lygio – 145, 3 lygio – 165 žodžiai), sunkumų skaičius.
1 lygio įgarsintame diktante (Danieliaus Mušinsko „Vėjas“) vyrauja priešdėlių, esamojo laiko trečiojo asmens, daugiskaitos pirmojo asmens rašybos atvejai, nors yra ir priesagų, tariamosios nuosakos trečiojo asmens, bendraties rašybos atvejų.
2 lygio įgarsintame diktante (Gendručio Morkūno romano „Vasara su Katšuniu“ ištrauka), be jau minėtų 1 lygio veiksmažodžių rašybos atvejų, yra veiksmažodžių su priešdėliu ne- rašybos atvejų. Mokytojas turėtų atkreipti dėmesį į sangrąžinių veiksmažodžių esamojo laiko, tariamosios nuosakos trečiojo asmens rašybą (po veiksmažodžio galūnės pridedama sangrąžos dalelė si).
Rašydami 3 lygio įgarsintą diktantą (Danieliaus Mušinsko „Vėjas“) mokiniai galės pakartoti veiksmažodžių esamojo laiko trečiojo asmens, būtojo kartinio laiko antrojo asmens, būsimojo laiko trečiojo asmens, tariamosios nuosakos trečiojo asmens galūnių ir priešdėlių (atkreiptinas dėmesys į priešdėlį ne-), priesagų (-uoja, -iavo, -ina, -inti ir kt.) rašybą.
Prieš rašydami įgarsintą diktantą mokiniai galėtų parašyti žodžių diktantą(-us), skirtą(-us) veiksmažodžių priešdėlių, priesagų, galūnių rašybos įgūdžiams lavinti, atlikti testus („Veiksmažodžių būsimojo laiko trečiojo asmens rašyba“ – Nr. 2305, „Veiksmažodžių priesagų rašyba“ – Nr. 2306, „Veiksmažodžių priešdėlių, priesagų, galūnių rašyba“ – Nr. 2307). Rašydami įgarsintus diktantus mokiniai susidurs ir su kitais rašybos sunkumais: nosinių raidžių rašymu žodžių šaknyje (2, 3 lygis), linksniuojamųjų žodžių priesagų, galūnių rašyba, todėl pirmiausia mokytojas galėtų priminti šias temas arba pasiūlyti mokiniams parašyti žodžių diktantus (žr. temų „Kasdienybės magija“, „Jausmų malūnai“ žodžių diktantus).
Žodžių diktantai tinka žodžių darybai mokytis, pakartoti. Svetainės įrankiais – spalvotais pieštukais – mokiniai gali pabraukti priešdėlius, priesagas, atlikti kitas užduotis (pavyzdžiui, pabraukti esamojo laiko veiksmažodžius). Visi veiksmažodžių priešdėlių, priesagų, galūnių rašybos atvejai paaiškinti, todėl jau rašydamas mokinys gali rasti atsakymą paspaudęs nuorodą „Pagalba“, o parašęs pasitikrinti klaidas.
„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“
Mokymosi objektas skirtas sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams stiprinti. Atlikdami trijų lygių užduotis (kiekvieno lygio po 4 užduotis) mokiniai kartos pažyminį – derinamąjį, nederinamąjį, išplėstinį, mokysis pažyminių skyrybos, stiprins sintaksinio nagrinėjimo įgūdžius. Užduočių tekstai (Henriko Radausko eilėraštis „Žaibai ir vėjai“, Nijolės Šervenikaitės pasakojimas) plėtoja temą „Spalvoti vėjai“, todėl tekstus galima sieti su kitomis veiklų „Kuriu“, „Klausau“, „Skaitau“ užduotimis.
Keturios 1 lygio užduotys skirtos pažyminio sąvokai aptarti, mokytis derinamojo ir nederinamojo pažyminio. Sunkumų galėtų kelti ketvirta užduotis: spalvotais pieštukais braukdamas pažyminį ir pažymimąjį žodį mokinys gali pabraukti aplinkybę (Ir sakalas, ant debesio nutūpęs, / Pamatė...), todėl prieš atliekant užduotį galima aptarti analogiškus atvejus. Atlikdamas 2 lygio užduotis mokinys kartos derinamąjį, nederinamąjį ir išplėstinį pažyminį. Paskutinė užduotis skirta išplėstinio pažyminio skyrybai. 3 lygio užduotys skirtos pažyminių skyrybos įgūdžiams lavinti.
Nors užduotys skirtingos ir mokinys dirbs su įvairiais įrankiais, kūrybingas mokytojas gali sugalvoti ir savų užduočių, skirti mokiniui individualių veiklų: skirtingais pieštukais tekste pabraukti gramatinius centrus, pažyminius, pažymimuosius žodžius, kitas sakinio dalis, nurodytos skyrybos taisyklės pavyzdžius. Pagaliau mokytojas gali padiktuoti tekstus, o mokiniai savarankiškai pasitikrinti savo parašytą diktantą.
„Kalbos žinių taikymo užduotys“ ugdo mokinių mokymosi mokytis kompetencijas. Atlikdamas užduotis mokinys galės atsakymų į iškilusius klausimus ar pagalbos ieškoti „Žinyne“ (temos „Pažyminio sąvoka“, „Pažyminių rūšys“, „Privalomosios pažyminių skyrybos taisyklės“). Taikydamas svetainės įsivertinimo įrankį „Voratinklis“ mokinys gali apibendrinti, kaip sekėsi atlikti „Kalbos žinių taikymo užduotis“ mokantis pažyminio ir jo skyrybos.
„Kalbos žinių taikymo užduotys“ galėtų būti atliekamos kartojant ar įtvirtinant, apibendrinant pažyminį ir jo skyrybą. Mokytojas gali skirti mokiniams užduotis atlikti ir klasėje, ir namie, ir individualiai, ir grupėmis.
„Kuriu“ veikla. „Dienoraštis“
Poezija – tai žaidimas kalba. Ar lengva suprasti tą kalbą? Skaitydami poezijos tekstus pasižymėsime citatas ir savo apmąstymus dvipusiame dienoraštyje.
Dvipusis dienoraštis – tai būdas nurodyti skaitytojo sąsajas su tomis teksto vietomis, kurios labiausiai sudomino arba siejasi su jo patirtimi. Derėtų paaiškinti mokiniams, kad dalijantis skaitymo patirtimi reikėtų vengti teksto atpasakojimo. Daug svarbiau išsakyti savo reakcijas, įžvalgas. Vienas iš būdų, padedantis to mokytis, yra dvipusis dienoraštis. Kairė dienoraščio pusė skirta reikšmingoms citatoms išsirašyti. Tai teksto vietos, sukeliančios ypatingų išgyvenimų, primenančios realaus gyvenimo situacijas ar kitus skaitytus tekstus, labai tinkamos autoriaus stiliaus savitumui atskleisti. Dešinėje pusėje šios citatos komentuojamos: kodėl jie užsirašė būtent tą citatą, apie ką ji privertė susimąstyti. Galima nurodyti, kiek apytikriai pastabų mokinys turėtų užsirašyti. Rekomenduojama dienoraštį pildyti skaitant tekstą, o ne jį perskaičius. (Parengta pagal Liudos Šiaučiukėnienės, Onos Visockienės ir Palmiros Talijūnienės vadovėlį Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2008.)
„Kuriu“ veikla. „Atmintinė“
Kas lengviau – pagauti vėją ar atskleisti eilėraščio prasmę? Kad mokiniams būtų paprasčiau įminti šią mįslę, siūloma kurti atmintinę, kaip skaityti ar nagrinėti eilėraštį.
Kurti atmintinę rekomenduotina nuosekliai: išsiaiškinamas rašymo tikslas (bendraamžiui paaiškinti, kaip skaityti ir į ką atkreipti dėmesį nagrinėjant eilėraštį); aptariamas adresatas (bendraamžiai). Įvardijama, kokių problemų iškyla skaitant eilėraštį ir aiškinantis jo prasmę. Mokiniai turėtų remtis asmenine patirtimi: apibendrinti eilėraščio skaitymo ir analizės patirtį, prisiminti, kaip nagrinėjo eilėraščius žemesnėse klasėse (//lietuviu5 6.mkp.emokykla.lt/lt/mo/mokymosi_veiklos/eilerascio_analize/).
Sudarant atmintinės planą galima remtis Ritos Tūtlytės patarimais (Eilėraščio skaitymas. Vilnius: Gimtasis žodis, 1996).
Rekomenduojama atmintinėje nurodyti ne tik eilėraščio analizės planą, bet ir įvardyti eilėraščio skaitymo principus: ar eilėraštį skaityti tik vieną kartą, ar pasibraukti svarbiausius žodžius, ar galima remtis savo patirtimi, ar reikia informacijos ieškoti ir kituose šaltiniuose.
Mokiniai galėtų pasikeisti parengtomis atmintinėmis ir jomis remdamiesi išnagrinėti po eilėraštį, pateikti siūlymų, ką reikėtų patobulinti.
Taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje, galima apmąstyti mokymosi veiklą, įsivertinti, kaip pavyko kurti atmintinę.
„Kuriu“ veikla. „Interviu“
Interviu metodas tinka informacijai rinkti, todėl jį galima taikyti prieš rašant diskusinį straipsnį „Ar šiandien reikalinga poezija?“ Kalbantis su žmogumi, kuriančiu eilėraščius, galima ne tik sužinoti, kodėl pašnekovas kuria eilėraščius, bet ir išsiaiškinti rūpimą klausimą, užsirašyti svarių argumentų.
Rekomenduojama darbo eiga:
• interviu tipų ir kalbos raiškos aptarimas (galima pasitelkti veiklos „Klausau“ interviu su poetu Dainiumi Jurevičiumi);
• pasirengimo interviu taisyklių aptarimas (interviu tikslo, temos numatymas, klausimų tipai);
• interviu klausimų parengimas (medžiagos pasirinkta tema rinkimas, galimų temos aspektų numatymas, klausimų grupavimas);
• pokalbio užrašymas;
• juodraščių redagavimas: turinio (pavadinimas, rašymo tikslas, adresatas, žanras, tema, klausimų grupės), teksto sandaros (įžanga, temos plėtotė, pabaiga), teksto raiškos (kalbėjimas pirmuoju asmeniu, dalykiškumo ir tikslumo dermė su vaizdingumu ir emocingumu, minčių dėstymo nuoseklumas, sakinių siejimas) tobulinimas;
• interviu aptarimas (naujos patirties aptarimas, argumentų straipsniui atranka).
„Kuriu“ veikla. „Istorija“
Ar pamoka galėtų vykti neįprastu laiku ir neįprastoje aplinkoje? Kursime pasakojimą apie tai, kaip vyko pamoka antikos laikais.
Prieš kuriant pasakojimą rekomenduojama išsiaiškinti, kaip kuriama pasakojimo nuotaika, įtampa, veikėjų charakteriai, aptarti, kieno vardu gali būti pasakojama, prisiminti pasakojimo struktūrą.
Mokiniams reikėtų susirasti informacijos apie antikos laikų mokyklą, sužinoti, kokių poetų tekstai buvo skaitomi, kokiose erdvėse skambėjo poetinis žodis. Pavyzdžiui, mokiniams galima patarti, kad medžiagos apie antikos laikų mokyklą galima rasti istorijos vadovėliuose, apie antikinį teatrą galima sužinoti pasinaudojus nuoroda //mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/412/, o informacijos apie antikos poetus pateikiama „Pagalboje“.
Pasakojimo rašymą sudaro šie etapai: veiksmo vietos, veikėjų pasirinkimas ir aptarimas, aprašymo kūrimas (svarbu atkreipti dėmesį, ar pasakojimas vaizdingas, ar tinkama pabaiga, ar įtaigus pavadinimas, ar pasirinkta iškalbinga iliustracija), pasakojimų redagavimas atsižvelgiant į pastabas, švarraščių pristatymas ir įvertinimas (ar pavyko įtaigiai papasakoti apie poezijos pamoką antikinėje erdvėje, kokios priemonės buvo pasirinktos), apibendrinimas (apmąstoma, ko išmokta kuriant pasakojimą), vertinimas (galima taikyti šioje svetainėje pateikiamą skaitmeninį „Voratinklio“ įrankį).
Kad rašymo užduočių vertinimas skatintų mokinį tobulėti, mokytų rašyti, apgalvokite vertinimo ir įsivertinimo kriterijus. Galite remtis nurodytais pasakojimo vertinimo kriterijais, parengtais pagal Vilijos Salienės ir Zitos Nauckūnaitės metodinę priemonę „Bendrieji lietuvių kalbos didaktikos klausimai“ ( Vilnius: VPU l-kla, 2007): turinys (pavadinimas: Ar taikliai suformuluotas pavadinimas? Ar pavadinimas susijęs su pasakojimu?; pasakojimo kūrimas: Ar vaizduojamos tinkamai pasirinktos, įtaigios situacijos? Ar pabaigoje tinkamai apibendrinama?); teksto nuoseklumas, rišlumas (Ar pasakojama nuosekliai? Ar tinkamai siejamos pasakojimo dalys?); kalbos vaizdingumas, žodingumas (Ar kalba vaizdinga, tikslingai ir taikliai parenkami žodžiai ir posakiai? Ar išvengta žodžių kartojimosi?).
Reikėtų paskatinti ir mokinius įsivertinti sukurtus pasakojimus atsakant į klausimus: Ką sužinojo? Ar pasiekė užsibrėžtą tikslą? Ar rado atsakymus į savo klausimus? Kaip mano, kas jiems labiausiai pasisekė, o kas nelabai pavyko? Ar išmoko ko nors, kas jiems svarbu?
Parašytą pasakojimą siūloma pratęsti kuriant komiksą: sukurti veikėjų dialogą apie tai, kas įkvėpdavo antikos laikų žmones kurti.
„Kuriu“ veikla. „Komiksas“
Komikse siūloma atskleisti, kas būdinga skirtingų epochų poezijai, kas žmogų įkvėpdavo kurti.
Kuriant komiksą sudaroma galimybė susipažinti su skirtingų epochų (antikos, viduramžių, Renesanso, moderniojo pasaulio) kultūra, poetais ir vyraujančiais lyrikos žanrais. Galima pasiūlyti sukurti situacijų, kuriose apie poreikį ir galimybes kurti diskutuotų skirtingų epochų atstovai, arba atskleisti pasirinkto laikotarpio žmogaus poreikį ir galimybes kurti. Siūloma veikla skatina integruoti įvairius mokomuosius dalykus, nes prireikia įvairių sričių žinių ir gebėjimų.
Komikso kūrimo procesą sudaro šie etapai:
• pasirengimas. Mokiniai turėtų informacijos šaltiniuose rasti medžiagos, kas būdinga pasirinktų epochų kultūrai, kokie populiariausi to meto lyrikos žanrai, žinomiausi kūrėjai. Vertėtų rekomenduoti perskaityti norvegų rašytojo Josteino Gorderio (Jostein Gaarder) knygą „Sofijos pasaulis“. Mokiniai gali remtis faktinėmis „Pagalbos“ užuominomis. Šį darbą galima atlikti pasiskirsčius grupėmis. Išklausius grupių pristatymus galima aptarti, kaip keitėsi žodžio raiška, paskirtis, svarba, kas skirtingų epochų žmones įkvėpdavo kurti;
• komikso kūrimas;
• juodraščio redagavimas;
• komikso pristatymas (galima parengti komiksų knygelę) ir aptarimas;
• vertinimas ir įsivertinimas taikant svetainėje pateikiamus ar savo sukurtus įsivertinimo įrankius.
„Kuriu“ veikla. Minčių žemėlapis
Minčių žemėlapis yra universalus metodas, padedantis sudaryti planą, susisteminti medžiagą rengiantis rašyti rašinį. Kurti minčių žemėlapį verta, kai aptartas rašymo tikslas, įvardyta pagrindinė mintis ir problema, surinkta reikiama medžiaga.
Šis metodas leidžia susieti idėjas, atskleisti atskirų minčių sąsajas, padeda suvokti rašinio struktūrą. Minčių žemėlapyje mokiniai turėtų nurodyti rašinio pagrindinę mintį, problemą, pagrindinius teiginius, argumentus.
Minčių žemėlapio braižymas. Pirmiausia apibrėžiamas centras – įvardijama tema, pagrindinė mintis, problema. Pagrindinės temos debesėlyje spragtelėjus žalią pliusą pridedama po šaką ir kitos spalvos debesėlį – nurodomi teiginiai. Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakų su reikšminiais argumentų žodžiais.
Rekomenduojama paskatinti mokinius pasirinkti simbolius, pateikiamus paveikslėlių galerijoje: įkvėpimas (plunksna), vaizduotė (aitvaras), praeities kūrybos įtaka (lyra), vaikystės potyrių svarba (medinis arkliukas), rūpinimasis pasaulio išlikimu (Žemės planeta), tolerancija kitiems (ištiestas delnas), tikslo siekimas (žiūronai), žinių ir atradimų troškimas (burinė valtis), akimirkos vertinimas (pienės pūkas), dėmesys esančiam šalia (skėtis).
„Kuriu“ veikla. „Rašinys“
Remiantis planu, sudarytu minčių žemėlapio metodu, siūloma kurti samprotaujamąjį rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“. Jame mokiniai išsakys savo nuomonę, ją pagrįs skaitytų tekstų pavyzdžiais, asmenine patirtimi.
Pirmiausia rekomenduojama sudaryti rašinio planą remiantis minčių žemėlapio metodu.
Šios užduoties šablonas – lentelė, kurioje vaizdžiai matoma trinarė rašinio struktūra, rašinio dalių siejimas, apimtis. Lentelę galima naudoti kaip juodraštį, o rašinio švarraštį perrašyti į sąsiuvinį.
Bendra rašymo gebėjimų ugdymo veikla galėtų būti tokia:
● suvokiamas rašymo tikslas;
● įvardijama pagrindinė mintis;
● iškeliama problema;
● renkama medžiaga (galima remtis elektroninėje bibliotekoje //ebiblioteka.mkp.emokykla.lt pateikiamais poetų Jono Aisčio, Alio Balbieriaus, Sigito Gedos, Leonardo Gutausko, Juozo Erlicko, Valdemaro Kukulo, Maironio, Aido Marčėno, Salomėjos Nėries, Sigito Parulskio, Sigito Poškaus, Henriko Radausko, Juditos Vaičiūnaitės, Paulinos Žemgulytės eilėraščiais);
● minčių žemėlapio metodu sudaromas rašinio planas;
● parenkama tinkamų argumentų;
● remiantis lentele aptariama rašinio struktūra;
● rašomas juodraštis, jis redaguojamas;
● rašomas švarraštis;
● apmąstoma rašymo veikla taikant skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.
„Kuriu“ veikla. „Diskusinis straipsnis“
Siūloma rašyti diskusinį straipsnį „Ar šiandien reikalinga poezija?“ Jame mokiniai išsakys savo požiūrį: ar šiandien verta kurti eilėraščius, skaityti poezijos knygas, dalyvauti poezijos šventėse.
Pirmiausia mokiniams reikėtų priminti, kad straipsnis rašomas visuomenei svarbiomis ir aktualiomis temomis, skelbiamas interneto svetainėje, laikraštyje, žurnale. Straipsnyje svarbu nagrinėti surinktą medžiagą, išsakyti savo nuomonę, atskleisti pagrindinę mintį, įvardyti problemas, argumentuoti, daryti išvadas, siūlyti problemų sprendimo būdus.
Rekomenduojama daugiau dėmesio skirti pasirengimui: šaltinių studijavimui, informacijos sisteminimui. Galima remtis veiklų „Klausau“ ir „Skaitau“ tekstais ir užduotimis, pasidomėti bendraamžių kūryba (pavyzdžiui, jaunųjų kūrėjų svetainėje www.pertrauka.lt, žurnale „Pašvaistė“).
Siūlomi keli diskusinio straipsnio rašymo etapai:
• Išsiaiškinama diskusinio straipsnio temos „Ar šiandien reikalinga poezija?“ prasmė.
• Pasirenkamas adresatas, iškeliamas ir aptariamas rašymo tikslas – į kūrybinę svetainę ar jaunimo žurnalą parašyti diskusinį straipsnį bendraamžiams „Ar šiandien reikalinga poezija?“, jame atskleisti savo požiūrį į poezijos rašymą, skaitymą, poezijos renginius.
• Organizuojama diskusija ir ieškoma atsakymų į klausimus: Kodėl ir XXI amžiuje žmonės rašo eilėraščius? Kodėl poezijos knygų tiražai nedideli? Kodėl paaugliai (ne)dalyvauja tokiuose poezijos renginiuose kaip „Poezijos pavasaris“, PDR („Poetinis Druskininkų ruduo“), „Panevėžio literatūrinė žiema“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ ir t. t.? Ar kuriantys bendraamžiai yra (ne)vieniši? Mokiniai diskutuodami pasirenka poziciją.
• Renkami ir aptariami argumentai. Juos būtina užrašyti (galima remtis minčių žemėlapiu), įvertinti, ar argumentai pagrįsti, įtikinami, svarūs. Jų turėtų užtekti skaitytojui įtikinti, nes per daug argumentų apsunkina suvokimą ir kenkia pačiam argumentavimui.
• Aptariama individualiai pasirinkta mokinio pozicija – ar ji aiški, motyvuota, pagrįsta argumentais.
• Pakartojama, kokia yra straipsnio struktūra (įžanga, dėstymas, pabaiga). Aptariami pastraipos kūrimo reikalavimai, teiginių ir argumentų dėstymo tvarka. Primenami įvairūs aiškinimo modeliai: priežastis – pasekmė, žinoma – nežinoma, klausimas – atsakymas. (Rekomenduojama remtis Zitos Nauckūnaitės leidiniu Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2002.)
• Sudaromas straipsnio teiginių planas.
• Rašomi ir tobulinami juodraščiai.
• Pasikeičiama diskusiniais straipsniais, rašomos recenzijos.
• Apmąstoma rašymo veikla. (Galima taikyti skaitmeninį „Voratinklio“ įsivertinimo įrankį, pateikiamą šioje svetainėje.)
„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“
Prieš žaidžiant žaidimą rekomenduojama perskaityti po 5–10 eilėraščių iš šių poezijos rinkinių: Vinco Mykolaičio-Putino „Tarp dviejų aušrų“, Salomėjos Nėries „Anksti rytą“, Kazio Binkio „Šimtas pavasarių“, Henriko Radausko „Strėlė danguje“, „Žiemos daina“, „Fontanas“, Antano Jonyno „Rugsėjo pilnatis“, „Tiltas ir kiti eilėraščiai“, Aido Marčėno „Eilinė“ ir antologijos „Žemė“.
Žaidimas tinka pamokoms, skirtoms savarankiškam skaitymui aptarti. Pamokos pradžioje siūloma pasiklausyti vienos iš žaidime cituojamų Andriaus Mamontovo dainų („Tavo svajonė“, „Spalvoti sapnai“) ir perskaityti šio dainininko straipsnį „Naują paramos fondą įsteigęs Andrius Mamontovas: neskaitantys knygų galiausiai baigia prie šiukšlių konteinerių“ (//www.15min.lt). Vėliau remiantis šiuo straipsniu siūloma surengti diskusiją „Ar neskaitantys knygų galiausiai baigia prie šiukšlių konteinerių?“
Žaidime pateikiami skirtingų autorių eilėraščiai ir teksto suvokimo užduotys kiekvienam pasiekimų lygiui.
1 lygis. Vinco Mykolaičio-Putino „Romansas“, „Margi sakalai“; Salomėjos Nėries „Pavasario svaigulys“, „Jūrų pasaka“; Kazio Binkio „Keturvėjiškas“, „Debesų jaučiukai“, „Galvon suaugę baras profesoriai“, „Aplinkui tik dairosi akys nustebusios“, „Vėjavaikis“. Atlikdami šio lygio užduotis mokiniai nurodys kūrinio temą, nuotaiką, apibūdins lyrinį Aš, suvoks jo išgyvenimus.
2 lygis. Henriko Radausko „Audra“, „Žiemos daina“, „Poetai romantikai“, „Saulės darbai“, „Žiemos pasaka“, „Gėlės audroj“, „Kūdros rytas“, „Gėlė ir vėjas“, „Vasara“. Atlikdami šio lygio užduotis mokiniai nurodys literatūros rūšį, kūrinio laiką, atpažins kalbinės raiškos priemones, atskleis jų prasmę tekste.
3 lygis. Antano Jonyno „Nepražydusi svajonė“, „Rudenį su paukščiais“, „Obelys žydi“; Aido Marčėno „Trys konkretūs pasakojimai paauglystei atminti“, „Iš vaikystės ligų“, „Šitas miestas“; poezijos antologija „Žemė“: Henriko Nykos-Niliūno „Naktys“, Vytauto Mačernio „Pavasaris II“. Atlikdami šio lygio užduotis mokiniai supras eilėraščių perkeltinę prasmę, apibūdins erdvę, suvoks poetinius simbolius. Ne tik ras kalbinės raiškos priemones, bet ir paaiškins, kokiu tikslu jos vartojamos.
Galima skirti tris savarankiško skaitymo pamokas (pagal žaidimo lygius) poezijai skaityti ir suvokti.
Pagal nurodytus eilėraščius mokiniai gali rengti literatūrines kompozicijas, poetų kūrybos pristatymus ar pan.
Žaidimas „Kelionė“ gali būti ir įdomus namų darbas.
Mokiniai gali remtis žaidime pateikiamais tekstais, išsakyti apie juos savo nuomonę rašydami diskusinį straipsnį „Ar šiandien reikalinga poezija?“ arba samprotaujamąjį rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“ (Straipsnio ir rašinio kūrimo žingsniai aptariami „Kuriu“).