Titulinis > Mokytojo biblioteka > Sustabdyta akimirka. Mokytojo biblioteka

Mokytojo biblioteka

Sustabdyta akimirka. Mokytojo biblioteka

Tema „Sustabdyta akimirka“ kviečia kalbėti apie tai, koks esi pats su savimi, išsakyti požiūrį į gyvenimą, fiksuoti dienos įvykius, mokytis atskleisti savo išgyvenimus, skaitant, rašant, nagrinėjant dienoraščius.

Skaitydami ir klausydami tekstus mokiniai mokysis daryti tekstą apibendrinančias išvadas, aptarti teksto kalbinę raišką, žiūrėdami filmą susipažins su poetės Salomėjos Nėries asmenybe. Žaisdami žaidimą sužinos, kiek daug yra knygų, parašytų dienoraščio forma. Kurs intriguojančius komiksus apie veikėjus, radusius svetimą dienoraštį, samprotaus, kodėl rašomi dienoraščiai, remdamiesi metodu „Šešios skrybėlės“ dienoraštyje aprašys įvykius, kurs keliautojo dienoraštį, parengs interviu su literatūrinio dienoraščio autoriumi, diskusiniame straipsnyje atskleis savo požiūrį į tinklaraščius. O kad rašydami savuosius dienoraščius nedarytų rašybos ir skyrybos klaidų, mokysis dalelyčių rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.

„Skaitau“ veikla. „Literatūriniai dienoraščiai“

Siūloma skaityti dviejų dienoraščių – merginos ir vaikino – fragmentus. Tai ištraukos iš žinomų knygų: Anos Frank „Dienoraščio“ ir britų rašytojos Sju Taunsend (Sue Townsend) knygos „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“.

Mokymosi objekto užduotys skiriamos ugdyti mokinių teksto skaitymo ir suvokimo įgūdžius. Čia pateikiamos rekomenduojamos literatūros kūrinių, skirtų 7–8 klasių mokiniams, ištraukos, todėl šią veiklą galima puikiai derinti su darbu pamokoje. Skaitydami tekstus mokiniai mokysis apibūdinti veikėjus, atpažinti jų būsenas, nustatyti teksto temą, pagrindinę mintį, atpažinti išsakomas vertybes, taip pat mokysis skirti literatūros rūšis, kalbinės raiškos priemones. Pateikiamos trijų lygių užduotys, kurias rekomenduojama atlikti iš eilės. 1 lygio užduotyse reikalaujama apibūdinti veikėjų santykius su aplinkiniais žmonėmis, požiūrį į juos, nusakyti jų pomėgius, interesus, taip pat skirti literatūros rūšis ir jų požymius. Atliekant 2 lygio užduotis siūloma pamąstyti apie dienoraščio rašymo aplinkybes, išsakomas vertybes, čia mokomasi atpažinti ir kalbinės raiškos priemones, apibūdinti jų atliekamą funkciją tekste. O atliekant 3 lygio užduotis teks argumentuoti teiginius, atpažinti veikėjų būsenas, nusakyti teksto temą, pagrindinę mintį.

„Klausau“ veikla. „Kas yra dienoraštis?“

Mokymosi objektą sudaro klausyti skirtas publicistinis rašytojos Sandros Bernotaitės straipsnis „Kas yra dienoraštis?“ – tinklaraščio ištrauka – ir 12 su juo susijusių užduočių. Taigi šiame MO mokiniai turės galimybę paklausyti publicistinio stiliaus tekstą, o išklausę atliks skirtingų lygių užduotis.

Prieš skiriant šias užduotis reikėtų mokiniams paaiškinti, kaip svarbu mokytis sąmoningai ir aktyviai klausytis. Galima kartu apgalvoti tolesnę veiklą ir padėti pasirinkti tinkamas aktyvaus klausymosi strategijas: priminti, kad jei nori išgirsti ir suprasti, kas sakoma, būtina nusiteikti, prieš klausant tekstą atidžiai perskaityti užduoties formuluotę, paisyti čia iškelto tikslo, patarimų, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, o galbūt ir pasižymėti svarbią informaciją.

Šis MO parankus ir mokantis atpažinti funkcinius stilius: susipažįstama su publicistinio stiliaus ypatumais. Ypač daug informacijos suteikiama apie dienoraščio žanrą: apibūdinamos jo rūšys, daug dėmesio skiriama rašytojų dienoraščiams, patarimų išgirs ir šiais laikais vis populiarėjančių interneto dienoraščių kūrėjai.

Išklausę tekstą ir atlikdami 1 lygio užduotis, kuriosе prašoma tik suvokti, atkurti išklausyto teksto informaciją, mokiniai įsidėmės žodžio dienoraštis reikšmę, aiškinsis asmeninio ir viešo dienoraščio (tinklaraščio) panašumus ir skirtumus, sužinos, kokių gebėjimų galima išsiugdyti dienoraštį rašant pačiam, ką svarbaus derėtų žinoti nusprendus rašyti dienoraštį ir kokių kliūčių reikėtų vengti.

2 lygio užduotys, kuriose prašoma vertinti, interpretuoti, parankios mokantis išgirsti, suprasti ir atsirinkti svarbią informaciją. Išklausęs tekstą ir atlikęs jas, mokinys sužinos, kaip suprantama ir nusakoma teksto tema, pagrindinė mintis, atpažįstamas tikslas, skirs faktą ir nuomonę.

Atlikdami 3 lygio užduotis, kuriose prašoma vertinti, interpretuoti ir daryti tekstą apibendrinančias išvadas, mokiniai apibūdins kalbantįjį ir jo intonacijas, stebės, kaip kalbinės raiškos priemonės padeda autoriui sukurti įtaigią kalbą, aiškinsis, kas būdinga publicistiniam stiliui.

Šį MO būtų naudinga sieti su „Kuriu“ veiklos užduotimis – pavyzdžiui, prieš kuriant samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“ naudinga būtų išklausyti „Klausau“ veiklos tekstą ir atlikti su juo susijusias užduotis.

„Žiūriu“ veikla. „Lakštingalų slėny (iš Mantės dienoraščio)“

Mokymosi objektą sudaro animacinis filmas, 12 skirtingų lygių sąveikiųjų užduočių ir užduočių lapas. Literatūrinis filmo akcentas – Salomėjos Nėries asmenybė ir įvairios galimybės pažinti, suprasti poetę.

1 lygio užduotys sudaro sąlygas aptarti filmo siužetą, temą, idėją, vertybes, veikėjo charakteristiką.

2 lygio užduotyse dėmesys skiriamas Salomėjos Nėries charakteristikai. 

3 lygio užduotys susijusios su menine filmo raiška.

Filmo paskirtis per pamoką įvairi: galima sudominti poetės asmenybe, galima nagrinėti filmą kaip savarankišką meninį kūrinį.

Užduočių lapas „Lakštingalų slėny (iš Mantės dienoraščio)“ yra skirtas tyrinėti savarankiškai, kurti samprotaujamąjį ir meninį tekstą.

Užduočių lapą rasite po trumpuoju mokymosi objekto aprašymu virš animacinio filmo spustelėję „Užduočių lapai“.

„Rašau“ veikla. „Įgarsintas diktantas“

Nekaitoma kalbos dalis dalelytė suteikia sakiniui papildomų atspalvių, todėl dažnai vartojama dienoraščiuose. Rašydami įgarsintus diktantus mokiniai galės ne tik mokytis ar pakartoti dalelyčių ne, vis, gi, per rašybą, vienarūšių sakinio dalių skyrybą, bet ir daugiau sužinos, apie ką rašoma dienoraščiuose, kokia rašymo svarba žmogui.

Mokymosi objektą sudaro trys įgarsinti diktantai, skirti dalelyčių rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos įgūdžiams tobulinti. Diktantai skiriasi apimtimi, sunkumų skaičiumi, tekstų raiška. 1 lygio asmeninio Daivos Mikuckaitės kelionių dienoraščio pavyzdyje dominuoja dalelytės gi rašyba, yra dalelyčių per, vis, ne rašybos atvejų. 2 lygio įgarsintas diktantas parengtas pagal Salomėjos Nėries dienoraštį. Jį rašydamas mokinys turėtų atkreipti dėmesį į dalelytės ne rašybą. 2 lygio įgarsintame diktante daugiau ir vienarūšių sakinio dalių skyrybos atvejų. Pasirinkęs rašyti 3 lygio įgarsintą diktantą (dalykinio teksto pavyzdys), mokinys galės įtvirtinti dalelyčių rašybą, mokytis skirti vienarūšes sakinio dalis, susietas bejungtukiu ryšiu ir jungtukais ir, ar, bet.

Visi dalelyčių rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos atvejai yra paaiškinti, todėl mokinys galės savarankiškai dirbti tyrinėdamas klaidų priežastis.

Prieš rašant diktantą, mokytojui derėtų su mokiniais aptarti įgarsinto diktanto rašymo strategijas: atidų sakinio klausymą, sakinio prasmės suvokimo svarbą, rašymo tempą, kurį mokinys gali rinktis pats.

„Rašau“ veikla. „Kalbos žinių taikymo užduotys“

Mokymosi objektas skirtas sintaksinio nagrinėjimo įgūdžiams stiprinti – pagrindinėms ir antrininkėms sakinio dalims, vienarūšėms sakinio dalims vientisiniame sakinyje atpažinti. Nors kiekviename lygyje užduočių skaičius vienodas, jos skiriasi sudėtingumu.

Atlikdamas 1 lygio užduotis mokinys skirtingomis spalvomis turės pažymėti veiksnius ir tarinius Salomėjos Nėries sakiniuose (parengta pagal poetės dienoraščius), prisiminti sakinio dalių klausimus, atpažinti sakinio dalį ir vienarūšes sakinio dalis. Atlikdamas 2 lygio užduotis mokinys turės pažymėti tekste (parengta pagal Salomėjos Nėries dienoraščius) antrininkes sakinio dalis, atpažinti vienarūšes sakinio dalis, taikyti skyrybos taisykles. O atlikdamas 3 lygio užduotis (parengta pagal Kristinos Gudonytės knygą „Blogos mergaitės dienoraštis“) mokinys nagrinės sakinį sakinio dalimis, atpažins vienarūšes sakinio dalis, ieškos tinkamo pavyzdžio pagal nurodytus kriterijus.

Ieškodamas reikiamos informacijos Žinyne, atlikdamas užduotis iš naujo, mokinys ne tik nagrinės sakinį, kels sakinio dalims klausimus, bet ir mokysis kritiškai mąstyti, savarankiškai dirbti.

Mokytojas turėtų atkreipti dėmesį ir į vienarūšių sakinio dalių intonaciją, pasitelkus svetainės įrankius, galima su mokiniais sintaksiškai nagrinėti ir kitus sakinius.

„Kuriu“ veikla. „Dienoraštis“

Skatindami mokinius rašyti dienoraščius argumentuokime, kad jie ne tik tobulina rašymo įgūdžius, bet ir mokosi daryti sprendimus, nesureikšminti nesėkmių, mokytis iš klaidų. Tam galėtų praversti metodas „Šešios skrybėlės“, pasiūlytas Edvardo de Bono. Mokinys turi tarsi užsidėti visas skrybėles ir aptarti tą patį įvykį ar problemą iš skirtingų pozicijų.

Metodą galima naudoti ir grupės diskusijose: visi tuo pat metu kalbėdami turi būti „užsidėję tos pačios spalvos skrybėlę“. Toks nuoseklumas padeda apibendrinti išsakytas mintis, rasti problemos sprendimo būdą. Galima su mokiniais padiskutuoti, kokia kalbėtojo pozicija yra lengviausia, priimtiniausia, kodėl reikia stengtis reiškinį aptarti kuo įvairiau. „Skrybėlės“ gali būti naudojamos po vieną arba gali būti sudaroma tam tikra jų seka.

„Kuriu“ veikla. „Instrukcija“

Mokant rašyti dalykinius tekstus (instrukciją), rekomenduotina kartu su mokiniais aptarti, kaip kalbinė raiška ir turinys priklauso nuo adresato. Mokinys, rašydamas instrukciją, mokosi tinkamai pasirinkti kalbinę raišką, tinkamiausią nurodytam adresatui, numato, ką žino ir ko gali nežinoti bendraamžis.

Kad mokiniui darbas pasisektų, jis turėtų prieš tai ir pats pasidomėti, kaip kuriami tinklaraščiai, kokių jų yra. Verta būtų pasidomėti kitų bendraamžių tinklaraščiais ir aptarti jų turinį, kalbą arba klasėje pristatyti po vieną žinomo kultūros veikėjo, politiko ir kt. tinklaraštį. Galbūt informacinių technologijų mokytojai padėtų tokį tinklaraštį ir susikurti (galėtų būti ne tik asmeninis, bet ir klasės).

Instrukciją kurti rekomenduotina nuosekliai: išsiaiškinama, kad rašymo tikslas – bendraamžiui paaiškinti, kaip susikurti tinklaraštį; nagrinėjami instrukcijų pavyzdžiai skirtingiems adresatams; savarankiškai ir naudojantis pagalba nagrinėjami informaciniai šaltiniai; jie kartu aptariami; apmąstoma mokymosi veikla; įsivertinama, kaip pavyko.

„Kuriu“ veikla. „Interviu“

Prieš skiriant užduotį sukurti interviu su numanomu pašnekovu (dienoraščio autoriumi arba veikėju) pirmiausia reikia, žinoma, perskaityti knygą-dienoraštį, pasidomėti autoriaus biografija ir knygos sukūrimo aplinkybėmis. Taigi ši užduotis galėtų būti skiriama ne tik mokant panaudoti interviu metodą informacijai rinkti, vartoti tinkamas įvardžio formas, kreipinius, mandagumo formules, bet ir aptariant perskaitytas knygas (Kristinos Gudonytės „Blogos mergaitės dienoraštis“, Šermano Aleksi „Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“, Anos Frank „Dienoraštis“, Katarinos Mazeti „Bandykim nekalbėti apie Dievą“, Sioreno Olsono, Anderso Jakobsono „Bertas ir brolyčiai“, Sju Taunsend „Slaptas Andriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“).

Rekomenduojama išsiaiškinti interviu tipus ir reikalavimus. Nors interviu pašnekovas numanomas, verta aptarti, kaip reikėtų pasirengti pokalbiui, kaip atsirinkti tinkamiausius klausimus. Visi interviu klausimai turi būti susiję su tema. Klausimai turi būti tikslūs ir aiškūs. Negalima pateikti „dvigubų klausimų“.

Be abejo, mokiniams reikėtų priminti, kad atsakymo „Nežinau“ būti negalės, nes jie bus ir korespondento, ir pašnekovo pozicijoje. Taip pat verta aptarti, kad kalbinė raiška ir turinys priklauso nuo adresato amžiaus (vienaip kreiptis į knygos autorių, kitaip – į bendraamžį knygos veikėją).

Jei kūrinys nagrinėjamas klasėje ar knygą skaitė daugiau mokinių, interviu anketomis galima apsikeisti. Mokiniai galėtų patys įvertinti vieni kitų klausimus ir atsakymus.

„Kuriu“ veikla. Istorija „Istorija“

Rašymo tikslas – sukurti tikrovišką žymaus keliautojo dienoraščio įrašą. Rašymo veiklą galėtų sudaryti šie etapai:

1. Pasirengimas.

- Mokiniai pasirenka keliautoją ir tyrinėja istorinius šaltinius bibliotekoje, internete, konsultuojasi su istorijos ir geografijos mokytojais. Galima kurti, kaip siūloma patarimuose mokiniams, keliautojo Kristupo Kolumbo dienoraštį. Vienos klasės mokiniai pasirinktų skirtingas ekspedicijas arba bent tos pačios ekspedicijos skirtingas datas. Galima pasinaudoti istorijos faktu, kad Kristupo Kolumbo ekspedicijoje dalyvavęs ir jo sūnus trylikametis Ferdinandas. Paaugliams turėtų būti įdomu „įsijausti“ į bendraamžio būseną, panagrinėti tėvo ir sūnaus santykius ir sukurti keliautojo sūnaus dienoraščio įrašą. Be abejo, mokiniai galėtų pasirinkti skirtingus keliautojus (Amerigas Vesputis, Vaskas da Gama, Džeimsas Kukas, Fernandas Magelanas, Bartolomėjus Diasas ir kt.).
- Sukauptą medžiagą aptaria grupėse, pasidalija ja, atsirenka tinkamiausią.

- Aptariama dienoraščio kalbinė raiška, specialieji jūrų laivybos terminai, archajiški ir istoriniai žodžiai, vartoti aprašomu laikotarpiu.

2. Kūrimas.

Kuria pirmuoju asmeniu, aprašydami per vieną pasirinktą dieną patirtus įspūdžius, pavartodami tikrinių daiktavardžių,
terminų, istorizmų, būdingų aprašomam laikotarpiui. Istoriją tinkamai iliustruoja (pasinaudoja aplinkų, veikėjų ir detalių galerija), sukuria jai įtaigų pavadinimą.

3. Redagavimas.

Tariasi su mokytojas, draugais, tikrina abejotinus istorinius faktus, rašybos, skyrybos, stiliaus atvejus.

4. Aptarimas.

Dienoraščio įrašai vertinami, aptariama, kaip galutiniai rezultatai priklauso nuo veiklos per atskirus etapus.

„Kuriu“ veikla. „Komiksas“

Komikso tema – „Radau svetimą dienoraštį“. Mokiniui siūloma sukurti pasakojimą apie veikėjus, kurie rado pamestą ar paliktą (ne)pažįstamojo dienoraštį. Kaip pasielgti? Perskaityti ir grąžinti? Neskaityti? O jei dienoraštyje parašyti svarbūs dalykai ir galima jo autoriui padėti?

Mokinys kurdamas komiksą siektų, kad jo istorija būtų vientisas įtempto siužeto pasakojimas apie veikėjų, radusių svetimą dienoraštį, poelgius. Jis gali sugalvoti savo veikėjams situacijų, dažniausiai vykstančių jo aplinkoje, taip pat gali pasinaudoti situacijų užuominomis „Pagalboje“.

Komiksą galima kurti perskaičius detektyvinės literatūros tekstus arba dienoraščio žanro kūrinius, mokantis kurti įtaigius pasakojimus: vaizduoti konfliktinę situaciją, kurti intrigą, pateikiant užuominų apie nutiksiančius dalykus, vaizduojant netikėtas situacijas.

Sukurtus mokinių komiksus galima atspausdinti ir susegti į knygą. Mokinys, susegęs dešimt ar daugiau komiksų, gali turėti savo komiksų knygą. Jei dirbama porose ar grupėse, komiksą galima redaguoti, rašyti jo recenziją. Komiksams kurti, aptarti galima skirti kelias pamokas.

Komiksą sudaro šešios scenos viename A4 formato lape. Tačiau jeigu kuriama istorija ilga, galima kurti tęsinį kituose lapuose. Atsispausdinti galima ir po vieną komikso sceną. Jei kyla sunkumų dėl spausdintuvo dažų, nesirinkite aplinkos iliustracijų, o tik veikėjus ir jų dialogus. Komiksas išsaugomas zip. formatu. Jį galima siųsti elektroniniu paštu draugams ir mokytojui, tėveliams.

„Kuriu“ veikla. Minčių žemėlapis

Minčių žemėlapį naudokite mokydami planuoti samprotaujamąjį rašinį. Minčių žemėlapis moko labiau įsivaizduoti teksto struktūrą, išskirti svarbiausius teiginius ir argumentus, paskatina analizuoti pasirengimą rašiniui, suvokti, kokių teiginių ar argumentų stokojama, kurie kartojasi ir pan.

Minčių žemėlapio dalys: apibrėžtas centras – pagrindinė sąvoka ar tema (pvz., Kodėl aš rašau dienoraštį?). Iš pagrindinės temos debesėlio spragtelėję ant žalio pliuso, pridėsite po šaką ir kitos spalvos debesėlį. Jų reikės tiek, kiek rašinyje planuojama dėstymo pastraipų. Šiuose debesėliuose mokinys įrašys pastraipų teiginius. Prie kiekvieno teiginio debesėlio galima pridėti šakas su reikšminiais argumentų žodžiais. 

Kurdami minčių žemėlapį priminkite, kad reikšmė perteikiama vartojant kuo mažiau žodžių, kad žemėlapis yra galvoje kilęs paveikslas, padedantis tvarkyti ir sklandžiai reikšti mintis. Spragtelėjus ant vieno iš galerijoje matomų paveikslėlių, pastarasis atsiduria scenoje ir tampa minčių žemėlapio iliustracija. Tuomet iliustracijai reikia parinkti tinkamiausią vietą.

Sukūrus minčių žemėlapį, jį reikia išsaugoti savo kompiuteryje. Jį bus galima paredaguoti, atspausdinti kaip paveikslėlį.

Atspausdintu minčių žemėlapiu patogu naudotis kaip planu pasakojant ar rašant.

„Kuriu“ veikla. „Rašinys“

Rašyti samprotaujamąjį rašinį dienoraščio tema rekomenduotina atlikus ir kitų temos „Sustabdyta akimirka“ veiklų užduotis: perskaičius rekomenduojamus literatūrinius dienoraščius, atlikus teksto suvokimo užduotis ir išklausius tekstų apie rašytojų dienoraščius, pažaidus žaidimą „Kelionė“, pažiūrėjus filmuką „Lakštingalų slėny“. Tuomet mokinys aiškindamas priežastis galės remtis ne tik savo patirtimi, bet ir literatūros šaltiniais, galės palyginti savo nuomonę su panašiai ar priešingai manančiųjų nuomonėmis.

Samprotaujamąjį rašinį kurti rekomenduotina pagal sudarytą minčių žemėlapį (planą).

Ši užduotis moko trinarės rašinio struktūros bei argumentavimo, tačiau galima daugiau dėmesio skirti ir atskiros pastraipos rašymui: teiginio formulavimui, pagrindimui ir dalinei užsklandai.

„Kuriu“ veikla. „Diskusinis straipsnis“

Rengdami mokinius šiai užduočiai aptarkite diskusinio straipsnio rašymo etapus:

• apsvarstomas rašymo tikslas ir adresatas;

• pasirenkama aktuali tema;

• sudaromas planas, parašomi svarbiausi sakiniai: pagrindinis teiginys (tezė) – įžanga, pateikiami keli skirtingi to paties reiškinio vertinimai, jie pagrindžiami (dėstymo dalys), daroma išvada (pabaiga);

• rašomas juodraštis;

• juodraštis tobulinamas;

• aptariami diskusiniai straipsniai.

„Žaidžiu“ veikla. „Kelionė“

Žaidimas tinka tiek savarankiško skaitymo pamokoms, tiek namų darbams.
Pasirinkus vieną iš dviejų rekomenduojamų Šermano Aleksi knygos „Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ citatų pamokos pradžioje galima surengti diskusiją.
„Aš turėjau pridėti savo viltį prie kieno nors kito vilties. Turėjau padauginti viltį iš vilties.
‒ O kur rasti vilties? ‒ paklausiau. ‒ Kas jos turi?“
„Kokia prasmė būtų gyventi pasaulyje, jei negalėčiau jo paliesti visais savo nepažeistais pojūčiais?“
Tai skatintų mokinius išreikšti teksto idėjinio ir emocinio turinio supratimą savais žodžiais.
 1 lygio tekstuose kalbama apie vaikinams iškylančias problemas. Užduotys skirtos apibūdinti dienoraščio žanrą, įvardyti teksto stilių, temą, pagrindinę mintį ir problemas.
2 lygyje bandoma suprasti merginų pasaulį, kuris atskleidžiamas Kristinos Gudonytės ir Katarinos Mazeti kūriniuose. Šio lygio užduotys padės suprasti teksto vertybes, veikėjų charakterius ir jų santykius, problemas, įvardyti kalbines raiškos priemones, kurias vartoja dienoraščio autoriai.
3 lygyje aptariamos Šermano Aleksi dienoraštyje atskleidžiamos indėnų problemos ir vertybės. Užduotys skirtos nustatyti teksto žanrą, apibūdinti stiliaus įtaigumą, suvokti kitų rasių vertybes ir problemas.

Žaidimas tinka tiek savarankiško skaitymo pamokoms, tiek namų darbams.

Pasirinkus vieną iš dviejų rekomenduojamų Šermano Aleksi knygos „Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis“ citatų pamokos pradžioje galima surengti diskusiją.

„Aš turėjau pridėti savo viltį prie kieno nors kito vilties. Turėjau padauginti viltį iš vilties.

‒ O kur rasti vilties? ‒ paklausiau. ‒ Kas jos turi?“

„Kokia prasmė būtų gyventi pasaulyje, jei negalėčiau jo paliesti visais savo nepažeistais pojūčiais?“

Tai skatintų mokinius išreikšti teksto idėjinio ir emocinio turinio supratimą savais žodžiais. 

1 lygio tekstuose kalbama apie vaikinams iškylančias problemas. Užduotys skirtos apibūdinti dienoraščio žanrą, įvardyti teksto stilių, temą, pagrindinę mintį ir problemas.

2 lygyje bandoma suprasti merginų pasaulį, kuris atskleidžiamas Kristinos Gudonytės ir Katarinos Mazeti kūriniuose. Šio lygio užduotys padės suprasti teksto vertybes, veikėjų charakterius ir jų santykius, problemas, įvardyti kalbines raiškos priemones, kurias vartoja dienoraščio autoriai.

3 lygyje aptariamos Šermano Aleksi dienoraštyje atskleidžiamos indėnų problemos ir vertybės. Užduotys skirtos nustatyti teksto žanrą, apibūdinti stiliaus įtaigumą, suvokti kitų rasių vertybes ir problemas.