Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti išplėstines dalyvines, pusdalyvines, padalyvines aplinkybes, kartosite išplėstinio pažyminio, priedėlio skyrybą.
Titulinis > Išplėstinė paieška
Išplėstinė paieška
Įrašykite paieškos žodžius.
Išplėstinė paieška (374)
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veiksmažodžių priešdėlių, priesagų ir galūnių rašybos (Danieliaus Mušinsko, Gendručio Morkūno tekstai).
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą su apibendrinamaisiais žodžiais ir be jų (nagrinėdami Gendručio Morkūno romano „Vasara su Katšuniu“ sakinius).
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių priesagų, galūnių rašybos, išplėstinių pažyminių ir priedėlių skyrybos.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti kreipinius, kartosite tiesioginės kalbos skyrybą.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis kartosite pažyminį – derinamąjį, nederinamąjį, išplėstinį, mokysitės pažyminių skyrybos.
Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą, mokysitės atpažinti sudėtingesnės raiškos veiksnį ir tarinį.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinį sakinį – sudėtinį sujungiamąjį, sudėtinį prijungiamąjį, bejungtukį, – lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės priedėlių skyrybos, kartosite derinamuosius, nederinamuosius, išplėstinius pažyminius.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir iš jų padarytų įvardžiuotinių formų) linksnių galūnes.
Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti veiksmažodžių laikų, nuosakų galūnes, priešdėlius, priesagas.
Naudodamiesi patarimais ir Žinyno informacija prisiminsite, kad gaminimo eigą galima paaiškinti kaip instrukciją, ir mokysitės užrašyti šeimos pyrago receptą.
Kaip kuriami pasakojimai, suteikiantys geros nuotaikos? Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką perkursite žinomą pasaką: sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę aplinką, remsitės kelių pasakų elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.
„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai,“ – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“
Sukursite komiksą apie veikėjus, radusius svetimą dienoraštį. Atskleisite konfliktinę situaciją, kurdami intrigą.
Naudodamiesi minčių žemėlapiu, sudarysite diskusinio straipsnio „Buvimas kartu – džiaugsmas ar rūpestis?“ planą, kuriame suformuluosite teiginius, pateiksite argumentus ir kontrargumentus.
Posakiais taip Laima lėmė, tokia jau lemtis, nuo likimo nepabėgsi žmonės nuo seniausių laikų išreiškė savo tikėjimą likimu. Bet ar tikrai nuo likimo nepabėgsi? Sukursite istoriją, kurioje papasakosite apie kitokią sakmių ir pasakų veikėjų lemtį.
