Titulinis > Išplėstinė paieška
Išplėstinė paieška
Įrašykite paieškos žodžius.
Išplėstinė paieška (374)
Skaitydami kūrinį užpildykite pasirinkto veikėjo stebėjimo lapą, kuriuo remdamiesi galėtumėte sukurti jo dienoraštį. Lape į klausimus atsakykite pasirinkto veikėjo vardu.
Naudodamiesi skaidrių pateiktimi pristatysite bendraamžiams kasdienybės akimirkas, patirtas kartu su artimiausiais žmonėmis.
„Kokie platūs pasauliai / be kraštų be ribų – / žolėje, žemės saujoj / ar tarp liepos žiedų." Toks poeto Alio Balbieriaus eilėraščio pasaulis. Kokį pasaulį matote jūs? Naudodamiesi skaidrių pateiktimi bendraamžiams pristatysite skirtingais metų laikais stebėtą objektą (gėlę, vabalą, paukštį, debesis...) arba gamtos reiškinį (saulėtekį, lietų, vaivorykštę...).
Parašysite diskusinį straipsnį, kuriame atskleisite savo požiūrį į internetinius tinklaraščius.
Pasinaudoję pateiktimi „Gražiausios kasdienybės akimirkos“ sukursite pasakojimą apie vieną pasirinktą akimirką, patirtą kartu su artimiausiais žmonėmis. Į pasakojimą įterpsite asmens, aplinkos, nuotaikos aprašymą.
Ką gali žmogus? Jis gali saugoti gamtą...
Šiandien rengiama daug projektų ir socialinių akcijų: „Aš – žalias“, „Grynas.lt“, „Darom!” ir kt. Papasakosite apie aplinkos saugojimo projektą ir paskatinsite bendraamžius jame dalyvauti.
Prisiminsite, kaip rašomi dalykiniai tekstai, ir mokysitės rašyti instrukciją, kurioje bendraamžiams paaiškinsite, kaip susikurti asmeninį tinklaraštį ir kaip juo naudotis.
Sukursite perskaitytos knygos reklamą bendraamžiams pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką.
Kaip seniau gamindavo maistą, skalbdavo ar lygindavo? Sukursite instrukciją, kaip naudotis senoviniu namų apyvokos daiktu.
Ar virtuvėje galėtų nutikti komiškų istorijų? Sukursite nuotaikingą pasakojimą, kas įvyko stengiantis pagaminti patiekalą pagal receptą.
Remdamiesi skaitytomis knygomis apie kitus kraštus, kelionių įspūdžiais ir asmenine patirtimi sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl verta skaityti knygas apie keliones?“ Rašinio tikslas – aptarti kelionių literatūros svarbą ir vertę, mokytis argumentuotai reikšti savo nuomonę.
Aukščiausias žmogaus poreikis yra saviraiška – savo galimybių atskleidimas. Teigiama, kad šokis – bendravimo kalba, šokdami ne tik save išreiškiame, bet ir atrandame.
Sukursite ir aprašysite šokį, kad ir kiti galėtų jį pašokti.
„Pasaulį galime arba sugriauti, arba pagydyti. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.“ (Luiza L. Hei; Louise L. Hay) Ar diskutuodami „Kodėl verta (neverta) dalyvauti žaliosios savanorystės veikloje?“ ieškote galimo problemos sprendimo, ar stengiatės susitarti? Kad diskusija pavyktų, parengsiite diskusijos dalyvio lapą.
Lietuviai santūrūs, bet linksmintis moka. Tai įrodo unikalių švenčių ir renginių gausa. Pasidomėsite, kuo išsiskiria Grybų šventė Varėnoje, Stintų – Palangoje, Aitvarų – Zapyškyje, Vyšnių – Žagarėje. Atskleisite šventės savitumą remdamiesi patirtais įspūdžiais, interviu su šventės organizatoriais arba informaciniais šaltiniais.
Ar jau patyrėte bundantį pirmosios meilės jausmą? Ar žinote, kaip šis nuostabus jausmas atskleidžiamas literatūroje? Žaidimo veikėjai Rūta ir Vytenis atsakymų į klausimus ieškos skaitydami šias knygas: Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Žaisdami sužinosite, kaip rašyti apie jausmus, kad, anot K. Borutos, rašto ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu.Todėl aiškinsitės, kokį tikslą turėdami rašytojai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atlikdami užduotis įvardysite problemas, apibūdinsite veikėjus, suvoksite detalių svarbą tekste. Suprasite, kad meilė yra viena didžiausių vertybių, kuri „natūraliai išauga iš paprasčiausios gražios draugystės – kaip kad geltonas rožės žiedas išnyra iš tamsiai žalio ir kieto pumpuro“ (L. M. Montgomeri).
Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) Žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.
Kaip pajusti praeitį tarsi gyvą? Skaitydami knygas kalbėsitės su praėjusių laikų žmonėmis, susipažinsite su vertingiausiomis jų mintimis. Žaisdami „Kelionę“ sužinosite, ką apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos kultūrinį gyvenimą pasakoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė, Lazdynų Pelėda. Istoriniai romanai jus perkels į praėjusius laikus, leis pajusti, kaip gyveno gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, grafas Montekristas, garsusis Škotijos plėšikas Rob Rojus. Suprasite, kad istorinę praeitį galima atskleisti laikantis istorinio tikslumo, apmąstant praeities reiškinius, įvertinsite pirmosios lietuviškos knygos, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų praeities ornamentų reikšmę šių dienų žmogui.
Ar galima skaityti svetimus dienoraščius? Nevalia! Tačiau visai kas kita – literatūriniai dienoraščiai. Žaisdami žaidimą „Kelionė" surasite atsakymus į vaikinams iškylančias problemas, praskleisite šydą, dengiantį merginų paslaptis, sužinosite, kuo ypatingas bendraamžio indėno pasaulis, suprasite, kad svarbiausios vertybės yra šeima, draugai ir laisvė. Skaitydami literatūrinių dienoraščių ištraukas išsiaiškinsite, kas būdinga šiam žanrui, nurodysite temą, problemą, pagrindinę mintį, atidžiai pažvelgsite į vaikų santykius su tėvais, seneliais ir mokytojais. Tiems, kurie dar neužmiršo indėnų žaidimų, bus įdomu ne tik apsilankyti rezervacijoje, bet ir įsitikinti, kad visada atsiranda žmogus, kuris uždega VILTĮ, padeda pasiekti SVAJONĘ.
Žaisdami „Kelionės“ žaidimą sužinosite, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas Česlovo Milošo romane „Isos slėnis“, pajusite šventės džiaugsmą skaitydami Juditos Vaičiūnaitės, Justino Marcinkevičiaus ir Marcelijaus Martinaičio poeziją, pasinėrę į Tomo Sakalausko knygos „Missa Vilnensis“ paslaptis susitiksite su Vilniaus kūrėjais. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda perteikti kraštovaizdžio savitumą, kaip atskleidžiamas emocinis žmogaus ir tėvynės ryšys, mokysitės rasti reikiamą informaciją.
Kas teikia daugiausia džiaugsmo gyvenime? Atsakymo į šį klausimą ieškosite žaisdami „Kelionės“ žaidimą. Skaitydami Gleno Beko (Glenn Beck) romano „Kalėdinis megztinis“ ištraukas ir atlikdami pirmo lygio užduotis ieškosite atsakymo, kaip „rasti kelią į dalykus, kurie teikia ilgalaikę laimę“. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) romano „Pienių vynas“ ir Džeimso Kriuso (James Krüss) apysakos „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“ ištraukas ir darysite apibendrinamąsias išvadas, kaip išsaugoti gyvenimo džiaugsmą ir įveikti visus sunkumus. Atlikdami trečio lygio užduotis skaitysite Ričardo Bacho (Richard Bach) alegorinio pasakojimo „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ ir Adamo Sikoros (Adam Sikora) knygos „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“ ištraukas ir aiškinsitės, kas yra laimė, analizuosite, kaip atskleidžiama beribės laisvės idėja, tobulybės siekis, iššūkis prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmas.
