Nuo senų laikų pabrėžiamas artimas lietuvio ryšys su gamta, ypač su mišku, medžiais. Apie tai turbūt jau esate skaitę ne vieną grožinės literatūros kūrinį? Šia tema rašė ir lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė apsakyme „Skerdžius“, kurio ištrauką siūlome perskaityti. Pateikiamas dar vienas kūrinys panašia tema – poeto Alio Balbieriaus eilėraštis „Pasaulis prie girių“. Įsigilinę į apsakymo ištrauką ir poezijos kūrinį suprasite, kuo žmogui svarbus ryšys su gamtos pasauliu, kiek daug gali reikšti buvimas gamtoje, koks skirtingas gali būti požiūris į mišką, medį. Ir toliau mokysitės nusakyti skaitomų tekstų temą, problemas, pagrindinę mintį, vertybes, apibūdinsite juose vaizduojamus veikėjus, nusakysite jų požiūrį. Taip pat prisiminsite kalbinės raiškos priemones, suteikiančias tekstui gyvumo, vaizdingumo, rasite tekste jų pavyzdžių, apmąstysite jų reikšmę tekste. Reikia manyti, perskaitytas tekstas ir atliktos užduotys padės geriau pažinti gamtos, miško pasaulį, suprasti žmogaus ir gamtos, miško ryšio svarbą, padės pajusti meninio teksto įtaigumą ir grožį.
Turbūt esate girdėję garsią ir tragišką Pilėnų gynimo istoriją. Ką mąstė žmonės, stodami ginti gimtųjų namų nuo gerokai stipresnių priešų? Kodėl jie ryžosi geriau mirti nei pasiduoti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosite skaitydami istorijos ištrauką apie narsiuosius Pilėnų gynėjus ir 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių dalyvio prisiminimų fragmentą. Skaitydami ir lygindami tekstus mokysitės rasti reikalingą informaciją, atpažinti svarbiausius siužeto elementus, skirti faktus ir autoriaus nuomonę, požiūrį, apibūdinsite ištraukų veikėjus, jų laikyseną pavojaus akivaizdoje. Taip pat nusakysite mokslinio ir grožinio teksto skirtumus, svarbiausias abiejų tekstų idėjas.
Ar žinote, kad juoku, kaip psichologiniu reiškiniu, domisi mokslininkai, kad tai rūpima, nors dar mažai tirta sritis? Neabejotina, kad juokas, humoras žmogui labai svarbūs. Apie juoką, jo reikšmę žmogaus gyvenime, gebėjimą juokauti skaitykite psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukas. Skaitydami ne tik sužinosite įdomių, netikėtų faktų apie juoką, humorą, bet ir mokysitės nusakyti teksto temą, formuluoti keliamas problemas, skirti faktą ir nuomonę, atpažinti autorės reiškiamą požiūrį. Reikia manyti, šis straipsnis jums padės kitomis akimis pažvelgti į juoką, suprasti, kaip svarbu yra juoktis ir juokauti.
Skaitysite prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“. Po, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio visai paprastu siužetu, kuriame vaizduojama kasdienybė, slypi gilūs ir reikšmingi dalykai. Gilinsitės į novelės potekstę, apmąstysite, kodėl dera būti dėmesingam, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skaitydami novelę sužinosite ar pakartosite ir literatūros teorijos dalykus: mokysitės nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarsite svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.
Ar laimingas esi tik tada, kai pildosi tavo svajonės, kai pasieki tai, ko taip trokšti? O gal laimingas gali jaustis ir tuomet, kai taip jaučiasi šalia esantys žmonės? Ar dera laimė ir pasiaukojimas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus galbūt rasite skaitydami rašytojo Oskaro Vaildo pasakos „Lamingasis princas“ ištraukas. O Vytauto Mačernio trioletas jus paskatins pamąstyti, ar laimės sąvoką iš viso galima tiksliai apibrėžti, ar ji turi kažkokią konkrečią išraišką. O gal laimės gali suteikti ir išgyvenamas prasmingas skausmas? Skaitydami šiuos tekstus nusakysite jų pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas, vertybes. Lyginsite du – prozos ir poezijos – tekstus, ieškosite jų idėjų panašumų.
Skaitysite dviejų dienoraščių – merginos ir vaikino – fragmentus. Tai ištraukos iš žinomų knygų: Anos Frank „Dienoraščio“ ir britų rašytojos Sju Taunsend (Sue Townsend) knygos „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“. Ana Frank – žydų tautybės mergaitė, Antrojo pasaulinio karo metais kartu su artimaisiais besislapsčiusi nuo nacių, Adrianas – šiuolaikinis jaunuolis, gyvenantis tokiame pasaulyje, kurį ir jūs puikiai pažįstate, susiduriantis su tokiomis problemomis, kurios ir jums greičiausiai nesvetimos. Skaitydami šias dienoraščių ištraukas mokysitės nusakyti teksto temą, pagrindinę mintį, atpažinti išsakomas vertybes. Pajusite, kuo gyvena jūsų bendraamžiai, kaip jie bendrauja, apie ką svajoja. Įsitikinsite, jog visais laikais augančiam žmogui rūpėjo tie patys dalykai. Turėsite galimybę mokytis ir literatūros teorijos: literatūros rūšių, kalbinės raiškos priemonių.
Kazys Binkis – lietuvių poetas, žurnalo „Keturi vėjai“ leidėjas, žaismingų ir nuotaikingų eilėraščių autorius. Jo jaunystė – ieškojimų ir smagių nuotykių metas. Ar norite apie jį sužinoti daugiau? Skaitykite Kazio Binkio ir jo bendražygių parašyto manifesto „Keturių vėjų pranašas“ ištrauką ir poeto eilėraštį „Vėjavaikis“. Sužinosite, kokius gyvenimo tikslus sau kėlė keturvėjininkai (save laikę moderniojo meno atstovais), apie kokią ateitį svajojo, kokia jiems atrodė tuometinė tikrovė. Skaitydami šiuos tekstus ieškosite detalių, padedančių kurti žaismingą nuotaiką, apibūdinsite manifesto ištraukos adresatą ir eilėraščio žmogų (lyrinį Aš), aptarsite šiuose kūriniuose išsakomas idėjas, vertybes, nagrinėsite, ko tekstui suteikia kalbinės raiškos priemonės.
Kur savi stogai, ten ir sava kalba – artima, miela, suprantama. O kalbėti ir susikalbėti galima ne tik žodžiais – apie reikšmingus dalykus prabilti gali ir daiktai, kuriuos regime, liečiame, tyrinėjame. Apie tai poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas „Senoviniai raštaženkliai“. O poetų Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščiuose tuo pačiu pavadinimu – „Kalba“ – pabrėžiama gimtosios kalbos savastis, jos svarba. Skaitydami šiuos poetinius kūrinius mąstysite apie juose išryškinamas vertybes, lyrinio subjekto požiūrį į aplinką, taip pat plėsite kalbinės raiškos žinias.
Meilė – nuo seniausių laikų bene dažniausiai įvairių kūrėjų apdainuotas jausmas, kuris gali įveikti visas kliūtis. Kaip, kokia poetine kalba jis gali būti vaizduojamas, kokių žanrų kūriniai labiausiai tinka jį apdainuoti? Nepakartojamą meilės istoriją apie vandenų dukros ir žemės sūnaus meilę į savo garsiąją baladę „Jūratė ir Kastytis“ įpynė garsusis mūsų dainius Maironis. Skaitydami šį kūrinį stebėsite, kaip širdyje gimsta meilės jausmas, kuo jis nepaprastas, kokia poetine kalba vaizduojamas. Mokysitės rasti detales, kuriančias baladės nuotaiką, apibūdinančias veikėjus, sužinosite svarbiausius baladės, kaip ypatingo literatūros žanro, požymius, atpažinsite kalbinės raiškos priemones, nusakysite jų vaidmenį tekste. Apie šį garsų Maironio kūrinį yra rašęs ne vienas literatūros tyrinėtojas, todėl šalia baladės pateikiama ištrauka iš literatūros tyrinėtojos Vandos Zaborskaitės knygos „Eilėraščio menas“. Skaitydami ją suprasite, kodėl toks įtaigus šis pasakojimas apie Jūratę ir Kastytį, kokiomis poetinėmis priemonėmis kuriama nepaprasta kūrino nuotaika. Mokysitės nusakyti autorės požiūrį, skirti faktą ir nuomonę, sužinosite, kokie ryškiausi šios garsiosios Maironio baladės bruožai.
Turbūt dar būdami maži pastebėjote, koks įvairus, įdomus ir spalvingas mūsų pasaulis. Norisi jį stebėti, pažinti, tyrinėti, įminti visas jo paslaptis. Ar tai įmanoma? O gal pakanka tik juo stebėtis ir žavėtis? Gal tai ir yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas? Atsakyti į šiuos klausimus padės žinomo šiuolaikinio lietuvių poeto Juozo Erlicko eilėraščiai „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2). Skaitydami juos mokysitės nusakyti kūrinio temą, keliamas problemas, pagrindinę mintį, aptarsite lyrinio subjekto emocinę būseną, ieškosite paslėptų kūrinio prasmių, nagrinėsite meninę raišką, apmąstysite svarbiausias autoriaus išsakomas idėjas.
Kaip smagu stebėti varžybas. Seki akimis žaidėjus, kiekvieną jų judesį, sulaikęs kvapą lauki, kas bus toliau. Patiko tai, ką pamatei, – džiaugsmingai šūkčioji, ploji, kad net delnai įskausta, nuvylė – nepatenkintas niurzgi, dūsauji, švilpi. Pasirodo, tokios gali būti ir poetų varžytuvės, konkursai, arba kitaip slemas. Kas yra slemas, kada ir kodėl atsirado šis judėjimas ir ką reiškia būti vadinamuoju slemeriu, sužinosite išklausę interviu su knygos „Slemas Lietuvoje!“ sudarytoju Dariumi Jurevičiumi. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pagrindinę mintį ir interviu tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovo nuomonę, bandysite suprasti keliamas problemas, prisiminsite literatūros istoriją, gretinsite ir lyginsite. Smagios pažinties su kitokia poezija!
Kodėl žmonės keliauja? Kiekvienas keliautojas į šį klausimą turbūt atsakytų skirtingai. Vieniems kelionė – tai būdas pamatyti platųjį pasaulį, pažinti svetimas kultūras, kitiems – galimybė atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, įdomiai praleisti laisvalaikį, treti keliaudami atranda ne tik nepažintus pasaulius, bet ir save. Kaip turi elgtis keliautojas, kad pajustų kelionės magiją ir prisimintų kelionę visą gyvenimą, sužinosite paklausę rašytojos ir aistringos keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ ištraukos. Mokysitės ne tik atidžiai klausytis skaitomo teksto, suprasti ir įsiminti informaciją, įsigilinti į pasakotojos vertybines nuostatas, bet ir nusakyti temą ir pagrindinę mintį. Atpažinsite grožinės literatūros požymius, aptarsite kalbinę raišką, mokysitės sklandžiai reikšti mintis.
Senovės lietuviai buvo labai artimi gamtai: didžiavosi plačiomis giriomis, saugojo, brangino ir net garbino medžius, o save laikė gamtos pasaulio dalimi. Šiandien girdime kalbant, kad esame nedraugiški aplinkai, kad būtina saugoti tai, kas mums dar liko. Kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti gamta, savo aplinka, sužinosite pasiklausę „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas saugoti gamtą. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pokalbio temą ir pagrindinę mintį, keliamus tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovų nuomonę, bandysite suprasti išsakomas problemas, aptarsite ir vertinsite laidos dalyvių kalbėjimo stilių ir kalbos kultūrą.
Nepaprastas žmogaus jausmas – meilė. Nelengva jį apsakyti ir išsakyti žodžiais. Galbūt todėl dažnai ji lyginama su muzika, daina, kur mylinčio žmogaus sielos stygos prabyla darniais, skambiais akordais. Klausydami kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmento „Meilės duetas“ turėsite galimybę pajusti, kaip muzika padeda išsakyti meilę vienas kitam. Kartu mokysitės suvokti roko operą kaip muzikos, poezijos, teatro bei kalbos sintezę: nusakysite temą, pagrindinę mintį, aptarsite kalbinę raišką, įvertinsite, kaip kompozitoriaus pasirinkta muzikinė forma padeda išreikšti veikėjų mintis ir vertybines nuostatas, apibūdinsite atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Kažin ko žmogui reikia, kad jis galėtų sakyti esąs toks labai paprastai laimingas? Kaip reikia vertinti paprastus kasdienius dalykus, kad jie tavo pasaulį nuspalvintų kitomis spalvomis? Ir pagaliau, ką reiškia būti laimingam? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus lengviau atsakysite išklausę literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju, fizikos mokslų daktaru Gendručiu Morkūnu, o atlikdami užduotis ugdysitės atidaus klausymo gebėjimą, mokysitės suprasti temą, tikslą ir pagrindinę mintį, pašnekovo vertybines nuostatas, aiškinsitės, kas būdinga interviu žanrui.
Kartais keliamas klausimas: ar lietuviai moka juoktis, ar turi humoro jausmą? Pamąstykite apie tai klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ fragmentų. Klausydamiesi Juozo Erlicko pasijuoksite, o galbūt ir pamąstysite, kas slepiasi po linksmais pašmaikštavimais. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kokios yra komizmo rūšys, kas būdinga humorui, mokysitės įžvelgti keliamas problemas, aptarsite jų atskleidimo formas ir kalbinę raišką. Šis mokymosi objektas padės išsiaiškinti, ar humoras gali būti tik pasilinksminimo priemonė, vienadienis dalykas, ar, galbūt, slaptas ir galingas ginklas.
Dažnai girdime sakant, kad svarbu mokėti klausytis, kad gebėjimas klausytis – išmintingo žmogaus požymis. Kodėl vis dėlto verta klausytis kito? Galbūt taip sužinosime kažką nauja, reikšminga ir įdomaus apie pasaulį, kuriame gyvename, apie save? Paklausykite rašytojos Sandros Bernotaitės straipsnio „Kas yra dienoraštis?“. Atidžiai klausydami suprasite, kaip svarbu pajusti kalbančiojo toną, intonacijas, kokios svarbios yra pauzės, kaip visa tai padeda suvokti teksto turinį, temą, pagrindinę mintį. Atlikdami užduotis mokysitės suvokti autoriaus išsakomą požiūrį, nuomonę, atskirti ją nuo fakto, aiškinsitės, kas būdinga publicistiniam stiliui ir kokios kalbinės raiškos priemonės padeda įtaigiai kalbėti.
Turbūt ne kartą esate girdėję, kad mūsų gimtoji kalba – viena gražiausių, skambiausių, archajiškiausių. Dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko pasakojimas padės suvokti, kodėl, jo žodžiais tariant, „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. O pasiklausę lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ atliekamos dainos „Leliumai“ suprasite, koks spalvingas gali būti žodis ir kaip senovinė liaudies daina skamba roko ritmu. Atlikdami užduotis mokysitės išgirsti ir suprasti svarbiausias mintis, pašnekovo išsakomas vertybines nuostatas, atpažinsite liaudies dainos žanrą, apibūdinsite kalbinę ir muzikinę raišką, atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Ko gero, klausimai, kas yra laimė ir kaip tapti laimingam, yra amžini. Kiekvienas žmogus laimę supranta savaip. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, gal netgi nuo šalies, kurioje gyveni. Žinių radijo laidoje „Kodėl esame nelaimingi, nors gyvename neblogai?“ apie laimę diskutuoja laidos vedėjas Raigardas Musnickas ir jo pašnekovai: Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė ir filosofas Naglis Kardelis. Klausydamiesi laidos įrašo ir atlikdami užduotis mokysitės suprasti svarbią informaciją, išgirsti ir vertinti skirtingas nuomones, kelti probleminius klausimus, analizuoti tyrimų duomenis, atidžiai klausytis ir taisyklingai bei įtaigiai kalbėti. O gal išgirstos mintys padės sukurti savo laimės formulę?
Lietuvių tautosakoje yra daug pasakojimų apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Bene vienas gražiausių – legenda apie Pilėnų gyventojus ir narsųjį jų valdovą kunigaikštį Margirį. Supratę, kad nepajėgs laimėti kovos, jie pasirinko mirtį. Ši istorija, tapusi savotišku pasyvaus lietuvių pasipriešinimo simboliu, įkvėpė ne vieną menininką, o kompozitorius Vytautas Klova pagal ją sukūrė operą „Pilėnai“. Išklausę LRT laidos „Mūsų miesteliai“ vedėjos Nijolės Baužytės pasakojimą apie Pilėnus ir Ūdrio ariją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir įsijautę į kūrinių vaizduojamąjį pasaulį aiškinkitės, kaip tas pasaulis kuriamas, kokios mintys ir vertybinės nuostatos išryškinamos.