Kaip kuriami pasakojimai, suteikiantys geros nuotaikos? Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką perkursite žinomą pasaką: sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę aplinką, remsitės kelių pasakų elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.
Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Sukursite komiksą apie žmonių kelionę į kitą galaktiką. Vaizduosite netikėtas, keistas situacijas nepažįstamame pasaulyje.
Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarykite rašinio, kuriame aptarsite istorinę atmintį saugančius šaltinius, planą.
Turbūt dar būdami maži pastebėjote, koks įvairus, įdomus ir spalvingas mūsų pasaulis. Norisi jį stebėti, pažinti, tyrinėti, įminti visas jo paslaptis. Ar tai įmanoma? O gal pakanka tik juo stebėtis ir žavėtis? Gal tai ir yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas? Atsakyti į šiuos klausimus padės žinomo šiuolaikinio lietuvių poeto Juozo Erlicko eilėraščiai „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2). Skaitydami juos mokysitės nusakyti kūrinio temą, keliamas problemas, pagrindinę mintį, aptarsite lyrinio subjekto emocinę būseną, ieškosite paslėptų kūrinio prasmių, nagrinėsite meninę raišką, apmąstysite svarbiausias autoriaus išsakomas idėjas.
Aukščiausias žmogaus poreikis yra saviraiška – savo galimybių atskleidimas. Teigiama, kad šokis – bendravimo kalba, šokdami ne tik save išreiškiame, bet ir atrandame.
Sukursite ir aprašysite šokį, kad ir kiti galėtų jį pašokti.
Ko gero, klausimai, kas yra laimė ir kaip tapti laimingam, yra amžini. Kiekvienas žmogus laimę supranta savaip. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, gal netgi nuo šalies, kurioje gyveni. Žinių radijo laidoje „Kodėl esame nelaimingi, nors gyvename neblogai?“ apie laimę diskutuoja laidos vedėjas Raigardas Musnickas ir jo pašnekovai: Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė ir filosofas Naglis Kardelis. Klausydamiesi laidos įrašo ir atlikdami užduotis mokysitės suprasti svarbią informaciją, išgirsti ir vertinti skirtingas nuomones, kelti probleminius klausimus, analizuoti tyrimų duomenis, atidžiai klausytis ir taisyklingai bei įtaigiai kalbėti. O gal išgirstos mintys padės sukurti savo laimės formulę?
Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.
Ar žinote, kad juoku, kaip psichologiniu reiškiniu, domisi mokslininkai, kad tai rūpima, nors dar mažai tirta sritis? Neabejotina, kad juokas, humoras žmogui labai svarbūs. Apie juoką, jo reikšmę žmogaus gyvenime, gebėjimą juokauti skaitykite psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukas. Skaitydami ne tik sužinosite įdomių, netikėtų faktų apie juoką, humorą, bet ir mokysitės nusakyti teksto temą, formuluoti keliamas problemas, skirti faktą ir nuomonę, atpažinti autorės reiškiamą požiūrį. Reikia manyti, šis straipsnis jums padės kitomis akimis pažvelgti į juoką, suprasti, kaip svarbu yra juoktis ir juokauti.
Sudarysite rašinio „Kaip tapti žaliu žmogumi?“, kuriame aptarsite žalio žmogaus ekologišką gyvenimo būdą, planą.
Kodėl žmonės nori pažinti pasaulį – kopia į kalnus, keliauja per vandenynus, pasiekia negyvenamas salas? Pažinti pasaulį ir pasirengti įspūdingoms kelionėms geriausiai padeda knygos. Kęstučio Kasparavičiaus pasaka „Sapnų katytė“ nukels jus į paslaptingą sapnų pasaulį ir išmokys išgirsti tylą. Daug nuotykių padės patirti Danielio Defo (Daniel Defoe) romanas „Robinzonas Kruzas“ ir Žiulio Verno (Jules Verne) romanas „Penkiolikos metų kapitonas“. Skaitydami Jurgos Ivanauskaitės knygą „Kelionių alchemija“ pajusite kelionių magiją ir išlaisvinsite sielą. Atlikdami užduotis mokysitės rasti informaciją, daryti apibendrinamąsias išvadas, aiškinsitės, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio.
Remdamiesi Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ išmintimi, savo mintimis ir pasirinktais paveikslėliais sukursite komiksą laimės tema.
Kur mažasis princas ieško laimės? Kokias tiesas pasako lapė ir kiti pasakos veikėjai? Koks klausimas padėtų išsiaiškinti šių žodžių prasmę: „O juk tai, ko jie ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje ar gurkšnyje vandens...“?
Sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“. Išsiaiškinę gerumo paslaptį, išsakysite savo ir artimųjų nuomonę, ją pagrįsite argumentais ir pavyzdžiais iš skaitytų tekstų, iš asmeninės patirties.
Ką gali žmogus? Jis gali saugoti gamtą...
Šiandien rengiama daug projektų ir socialinių akcijų: „Aš – žalias“, „Grynas.lt“, „Darom!” ir kt. Papasakosite apie aplinkos saugojimo projektą ir paskatinsite bendraamžius jame dalyvauti.
Parašysite straipsnį „Iš kokių vadovėlių mokysis ateities mokinys?“ Rašydami remsitės internetiniais šaltiniais, bendraamžių apklausa, savo, kaip mokinio, patirtimi ir svajonėmis.
Kodėl verta skaityti fantastinę literatūrą? Parengsite interviu su žmonėmis, kurie domisi fantastine literatūra, ir išsiaiškinsite jos prasmę (naudą).
Kaip nukeliauti į praeitį ir tapti svarbių įvykių dalyviu – vadovauti Trakų pilies statybai, dalyvauti 1937 metų Europos krepšinio čempionate ar stebėti istorija tampančius gamtos reiškinius?
Sukursite reportažą apie pasirinktą praeities įvykį remdamiesi faktais, pasakodami įtaigiai, tarsi būtumėte tų įvykių dalyvis.
Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.
Kaip seniau gamindavo maistą, skalbdavo ar lygindavo? Sukursite instrukciją, kaip naudotis senoviniu namų apyvokos daiktu.
Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite rašinio, straipsnio planą.
Ar pažįstate gamtos pasaulį? Keliaukite po jį žaisdami ir skaitydami Mikalojaus Husoviano, Selemono Paltanavičiaus, Algirdo Knystauto, Antano Ramono ir Igno Šeiniaus kūrinių ištraukas. Atlikdami pirmo lygio užduotis mokysitės šiuose tekstuose rasti informacijos apie žmonių ir gyvūnų pasaulio paslaptis. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Romualdo Granausko, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Antano Ramono ir Henriko Radausko kūrinių ištraukas ir stengsitės suvokti, koks ryšys sieja žmogų ir medį, mokysitės daryti išvadas. Skaitydami Antano Vaičiulaičio, Simono Daukanto, Vytauto Račicko ir Kristijono Donelaičio kūrinių ištraukas rasite informacijos apie dūzgiantį bičių pasaulį, darysite teksto visumą apibendrinančias išvadas, nusakysite, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama perteikti tam tikrą įspūdį.
