Mokymosi objektų sąrašas

Kas lengviau – sugauti vėją ar atskleisti spalvingą eilėraščio prasmę? Į šį klausimą atsakysite žaisdami „Kelionę“ ir skaitydami Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio, Henriko Radausko, Antano Jonyno, Aido Marčėno eilėraščius. Atlikdami skirtingų lygių užduotis susidursite su eilėraščio paslaptimi, todėl mokysitės nagrinėti, kaip eilėraščiuose kuriama prasmė, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, aiškinsitės, kaip nusakomi lyrinio Aš išgyvenimai. Atskleidę eilėraščio paslaptį jau galėsite pakinkyti vėją ir kartu su pačiu didžiausiu lietuvių poezijos vėjavaikiu Kaziu Binkiu sušukti: „Gulbės – kelią! / Gervės – kelią! / Debesų keliu didžiuoju / Aš važiuoju!“

Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) Žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.

Parašysite diskusinį straipsnį „Ar šiandien reikalinga poezija?“ Jame išsakysite savo požiūrį: ar šiandien verta kurti eilėraščius, skaityti poezijos knygas, dalyvauti poezijos šventėse.

Kodėl žmonės keliauja? Kiekvienas keliautojas į šį klausimą turbūt atsakytų skirtingai. Vieniems kelionė – tai būdas pamatyti platųjį pasaulį, pažinti svetimas kultūras, kitiems – galimybė atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, įdomiai praleisti laisvalaikį, treti keliaudami atranda ne tik nepažintus pasaulius, bet ir save. Kaip turi elgtis keliautojas, kad pajustų kelionės magiją ir prisimintų kelionę visą gyvenimą, sužinosite paklausę rašytojos ir aistringos keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ ištraukos. Mokysitės ne tik atidžiai klausytis skaitomo teksto, suprasti ir įsiminti informaciją, įsigilinti į pasakotojos vertybines nuostatas, bet ir nusakyti temą ir pagrindinę mintį. Atpažinsite grožinės literatūros požymius, aptarsite kalbinę raišką, mokysitės sklandžiai reikšti mintis.

Dienoraštyje aprašysite dienos įvykius „aukštyn kojom“, atbula laiko seka.

Naudodamiesi skaidrių pateiktimi pristatysite bendraamžiams kasdienybės akimirkas, patirtas kartu su artimiausiais žmonėmis.

Naudodamiesi patarimais ir Žinyno informacija prisiminsite, kad gaminimo eigą galima paaiškinti kaip instrukciją, ir mokysitės užrašyti šeimos pyrago receptą.

Parašysite rašinį „Kaip tapti žaliu žmogumi?“ ir įtikinsite bendraamžius, kad ekologiškas gyvenimo būdas – ne mada, o būtinybė. Rašydami rašinį remsitės tinkamu aiškinimo modeliu.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.

Kaip pajusti praeitį tarsi gyvą? Skaitydami knygas kalbėsitės su praėjusių laikų žmonėmis, susipažinsite su vertingiausiomis jų mintimis. Žaisdami „Kelionę“ sužinosite, ką apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos kultūrinį gyvenimą pasakoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė, Lazdynų Pelėda. Istoriniai romanai jus perkels į praėjusius laikus, leis pajusti, kaip gyveno gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, grafas Montekristas, garsusis Škotijos plėšikas Rob Rojus. Suprasite, kad istorinę praeitį galima atskleisti laikantis istorinio tikslumo, apmąstant praeities reiškinius, įvertinsite pirmosios lietuviškos knygos, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų praeities ornamentų reikšmę šių dienų žmogui.

Remdamiesi planu, sudarytu minčių žemėlapio metodu, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“. Išsakysite savo nuomonę, ją pagrįsite skaitytų tekstų pavyzdžiais, asmenine patirtimi.

Pasitelkite fantaziją, tinkamą kalbinę raišką ir sukurkite naujo ateities daikto (prietaiso) reklamą.

Poezija – tai žaidimas kalba. Ar lengva suprasti tą kalbą? Skaitydami poezijos tekstus pasižymėsite citatas ir savo apmąstymus dvipusiame dienoraštyje.

Ar mokate atrakinti kažkieno širdį tarsi spyną arba praskaidrinti surūgusią nuotaiką? Sukursite komišką instrukciją, kaip neįprastai naudotis įprastais daiktais.

Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką sukursite Lietuvos pristatymą – reklamą.

Kažin ko žmogui reikia, kad jis galėtų sakyti esąs toks labai paprastai laimingas? Kaip reikia vertinti paprastus kasdienius dalykus, kad jie tavo pasaulį nuspalvintų kitomis spalvomis? Ir pagaliau, ką reiškia būti laimingam? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus lengviau atsakysite išklausę literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju, fizikos mokslų daktaru Gendručiu Morkūnu, o atlikdami užduotis ugdysitės atidaus klausymo gebėjimą, mokysitės suprasti temą, tikslą ir pagrindinę mintį, pašnekovo vertybines nuostatas, aiškinsitės, kas būdinga interviu žanrui.

Kartais keliamas klausimas: ar lietuviai moka juoktis, ar turi humoro jausmą? Pamąstykite apie tai klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ fragmentų. Klausydamiesi Juozo Erlicko pasijuoksite, o galbūt ir pamąstysite, kas slepiasi po linksmais pašmaikštavimais. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kokios yra komizmo rūšys, kas būdinga humorui, mokysitės įžvelgti keliamas problemas, aptarsite jų atskleidimo formas ir kalbinę raišką. Šis mokymosi objektas padės išsiaiškinti, ar humoras gali būti tik pasilinksminimo priemonė, vienadienis dalykas, ar, galbūt, slaptas ir galingas ginklas.

Sukursite interviu su literatūrinio dienoraščio autoriumi ar pasirinktu veikėju.