Ironija (gr. eirōneia – apsimestinis nežinojimas) – 1. komiškumo forma – estetinis vertinimas, kuriam būdinga tyčinis prieštaravimas tarp to, kas vaizduojama, tiesioginės reikšmės ir tikrosios prasmės, pavyzdžiui, gyrimas, reiškiantis peikimą (Geras jis draugas, nieko nepasakysi, – tiek žadėjo, o nė vieno pažado neištesėjo. Drąsiai jis tuomet pasielgė – visus palikęs pirmas ėmė slėptis); 2. stilistikos priemonė – žodžio, posakio ar ilgesnio teksto reikšmė, priešinga tiesioginei; 3. paslėpta, sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas.