Mokymosi objektų sąrašas

Ar galima skaityti svetimus dienoraščius? Nevalia! Tačiau visai kas kita – literatūriniai dienoraščiai. Žaisdami žaidimą „Kelionė" surasite atsakymus į vaikinams iškylančias problemas, praskleisite šydą, dengiantį merginų paslaptis, sužinosite, kuo ypatingas bendraamžio indėno pasaulis, suprasite, kad svarbiausios vertybės yra šeima, draugai ir laisvė. Skaitydami literatūrinių dienoraščių ištraukas išsiaiškinsite, kas būdinga šiam žanrui, nurodysite temą, problemą, pagrindinę mintį, atidžiai pažvelgsite į vaikų santykius su tėvais, seneliais ir mokytojais. Tiems, kurie dar neužmiršo indėnų žaidimų, bus įdomu ne tik apsilankyti rezervacijoje, bet ir įsitikinti, kad visada atsiranda žmogus, kuris uždega VILTĮ, padeda pasiekti SVAJONĘ.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinį sakinį – sudėtinį sujungiamąjį, sudėtinį prijungiamąjį, bejungtukį, – lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.

Remdamiesi skaitytomis knygomis apie kitus kraštus, kelionių įspūdžiais ir asmenine patirtimi sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl verta skaityti knygas apie keliones?“ Rašinio tikslas – aptarti kelionių literatūros svarbą ir vertę, mokytis argumentuotai reikšti savo nuomonę.

Ar jau patyrėte bundantį pirmosios meilės jausmą? Ar žinote, kaip šis nuostabus jausmas atskleidžiamas literatūroje? Žaidimo veikėjai Rūta ir Vytenis atsakymų į klausimus ieškos skaitydami šias knygas: Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Žaisdami sužinosite, kaip rašyti apie jausmus, kad, anot K. Borutos, rašto ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu.Todėl aiškinsitės, kokį tikslą turėdami rašytojai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atlikdami užduotis įvardysite problemas, apibūdinsite veikėjus, suvoksite detalių svarbą tekste. Suprasite, kad meilė yra viena didžiausių vertybių, kuri „natūraliai išauga iš paprasčiausios gražios draugystės – kaip kad geltonas rožės žiedas išnyra iš tamsiai žalio ir kieto pumpuro“ (L. M. Montgomeri).

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės priedėlių skyrybos, kartosite derinamuosius, nederinamuosius, išplėstinius pažyminius.

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos žodžių, kuriuose yra supanašėjusių priebalsių, rašybos ir įterpinių, kreipinių skyrybos.

Kur savi stogai, ten ir sava kalba – artima, miela, suprantama. O kalbėti ir susikalbėti galima ne tik žodžiais – apie reikšmingus dalykus prabilti gali ir daiktai, kuriuos regime, liečiame, tyrinėjame. Apie tai poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas „Senoviniai raštaženkliai“. O poetų Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščiuose tuo pačiu pavadinimu – „Kalba“ – pabrėžiama gimtosios kalbos savastis, jos svarba. Skaitydami šiuos poetinius kūrinius mąstysite apie juose išryškinamas vertybes, lyrinio subjekto požiūrį į aplinką, taip pat plėsite kalbinės raiškos žinias.

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį.

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veiksmažodžių priešdėlių, priesagų ir galūnių rašybos (Danieliaus Mušinsko, Gendručio Morkūno tekstai).

Kodėl žmonės keliauja? Kiekvienas keliautojas į šį klausimą turbūt atsakytų skirtingai. Vieniems kelionė – tai būdas pamatyti platųjį pasaulį, pažinti svetimas kultūras, kitiems – galimybė atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, įdomiai praleisti laisvalaikį, treti keliaudami atranda ne tik nepažintus pasaulius, bet ir save. Kaip turi elgtis keliautojas, kad pajustų kelionės magiją ir prisimintų kelionę visą gyvenimą, sužinosite paklausę rašytojos ir aistringos keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ ištraukos. Mokysitės ne tik atidžiai klausytis skaitomo teksto, suprasti ir įsiminti informaciją, įsigilinti į pasakotojos vertybines nuostatas, bet ir nusakyti temą ir pagrindinę mintį. Atpažinsite grožinės literatūros požymius, aptarsite kalbinę raišką, mokysitės sklandžiai reikšti mintis.

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti kreipinius, kartosite tiesioginės kalbos skyrybą.

Turbūt esate girdėję garsią ir tragišką Pilėnų gynimo istoriją. Ką mąstė žmonės, stodami ginti gimtųjų namų nuo gerokai stipresnių priešų? Kodėl jie ryžosi geriau mirti nei pasiduoti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosite skaitydami istorijos ištrauką apie narsiuosius Pilėnų gynėjus ir 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių dalyvio prisiminimų fragmentą. Skaitydami ir lygindami tekstus mokysitės rasti reikalingą informaciją, atpažinti svarbiausius siužeto elementus, skirti faktus ir autoriaus nuomonę, požiūrį, apibūdinsite ištraukų veikėjus, jų laikyseną pavojaus akivaizdoje. Taip pat nusakysite mokslinio ir grožinio teksto skirtumus, svarbiausias abiejų tekstų idėjas.

Kas teikia daugiausia džiaugsmo gyvenime? Atsakymo į šį klausimą ieškosite žaisdami „Kelionės“ žaidimą. Skaitydami Gleno Beko (Glenn Beck) romano „Kalėdinis megztinis“ ištraukas ir atlikdami pirmo lygio užduotis ieškosite atsakymo, kaip „rasti kelią į dalykus, kurie teikia ilgalaikę laimę“. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) romano „Pienių vynas“ ir Džeimso Kriuso (James Krüss) apysakos „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“ ištraukas ir darysite apibendrinamąsias išvadas, kaip išsaugoti gyvenimo džiaugsmą ir įveikti visus sunkumus. Atlikdami trečio lygio užduotis skaitysite Ričardo Bacho (Richard Bach) alegorinio pasakojimo „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ ir Adamo Sikoros (Adam Sikora) knygos „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“ ištraukas ir aiškinsitės, kas yra laimė, analizuosite, kaip atskleidžiama beribės laisvės idėja, tobulybės siekis, iššūkis prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmas.

Kodėl mes juokiamės? Rašydami samprotaujamąjį rašinį išsakysite savo nuomonę, ją pagrįsite skaitytų tekstų argumentais ir pavyzdžiais, asmenine patirtimi.

Dažniausiai į komediją žiūrime kaip į linksmą pramogą. Nebyliajame kine Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin) irgi, rodos, tik juokina. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ar įmanoma komedijoje kelti rimtus socialinius, netgi filosofinius visiems žmonėms svarbius klausimus, kritikuoti negeroves? Apie tai pamąstykite žiūrėdami Čarlio Čaplino 1936 m. sukurto filmo „Naujieji laikai“ fragmentą. Atlikdami užduotis aptarsite nebyliojo kino savitumą, aiškinsitės, kaip kino kalba kuriami veikėjų paveikslai, ryškinamos problemos, išsakomos idėjos. Užduočių lapas „Trys versijos“ padės pažvelgti į pasaulį skirtingų veikėjų akimis.

Naudodamiesi minčių žemėlapyje sudarytu planu į mokyklos laikraštį parašysite diskusinį straipsnį „Buvimas kartu – džiaugsmas ar rūpestis?“, kuriame aptarsite, kas padeda ar trukdo suprasti vieniems kitus.

Dažnai girdime sakant, kad svarbu mokėti klausytis, kad gebėjimas klausytis – išmintingo žmogaus požymis. Kodėl vis dėlto verta klausytis kito? Galbūt taip sužinosime kažką nauja, reikšminga ir įdomaus apie pasaulį, kuriame gyvename, apie save? Paklausykite rašytojos Sandros Bernotaitės straipsnio „Kas yra dienoraštis?“. Atidžiai klausydami suprasite, kaip svarbu pajusti kalbančiojo toną, intonacijas, kokios svarbios yra pauzės, kaip visa tai padeda suvokti teksto turinį, temą, pagrindinę mintį. Atlikdami užduotis mokysitės suvokti autoriaus išsakomą požiūrį, nuomonę, atskirti ją nuo fakto, aiškinsitės, kas būdinga publicistiniam stiliui ir kokios kalbinės raiškos priemonės padeda įtaigiai kalbėti.

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių priesagų, galūnių rašybos, išplėstinių pažyminių ir priedėlių skyrybos.

Skaitysite prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“. Po, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio visai paprastu siužetu, kuriame vaizduojama kasdienybė, slypi gilūs ir reikšmingi dalykai. Gilinsitės į novelės potekstę, apmąstysite, kodėl dera būti dėmesingam, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skaitydami novelę sužinosite ar pakartosite ir literatūros teorijos dalykus: mokysitės nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarsite svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.