Priebalsių, kaip ir balsių, rašyba labai glaudžiai susijusi su tarimu.
Asimiliacija – vieno garso supanašėjimas su kitu.
Kai susiduria dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių poros, dažniausiai tariama taisyklingai: degtukas, varžtas, stabtelėti, žingsnis, srėbk, klysdavo, lipdyti, lyžtelėti. Bet žodžius anksčiau, pėsčias, vabzdžiai, pavyzdžiai linkstama tarti taip, kaip jie parašyti – su s, z, o ne su š, ž.
1. Tariant žodį duslieji priebalsiai k, p, t, s, š prieš skardžiuosius b, d, g, z, ž suskardėja: apdaras tariame abdaras, atgarsis – adgarsis, sukdamas – sugdamas, kasdamas – kazdamas, išgirsti – ižgirsti.
2. Tariant žodį skardieji priebalsiai b, d, g, z, ž prieš dusliuosius k, p, t, s, š suduslėja: dirbti tariame dirpti, medkirtys – metkirtys, sirgti – sirkti, zyzti – zysti, vežti – vešti.
3. Tariant žodį priebalsis s prieš č virsta š: mokesčiai tariame mokeščiai, mesčiau – meščiau, pėsčias – pėščias.
4. Tariant žodį priebalsis z prieš dž virsta ž: vabzdžiai tariame vabždžiai, pavyzdžiai – pavyždžiai.
Susiliejusių priebalsių rašyba
Tariant žodžius du susidūrę priebalsiai (vienodi arba ne) susilieja, ir girdimas vienas ne visada aiškus garsas, todėl kyla klausimas, kokius garsus žyminčias raides ir kiek jų rašyti.
1. Darant žodžius du susidūrę priebalsiai turėtų būti užrašomi dviem raidėmis, žyminčiomis abiejų reikšminių žodžio dalių priebalsius: per-rašyti, iš-šokti.
2. Darant žodžius du susidūrę priebalsiai turėtų būti užrašomi dviem raidėmis, žyminčiomis abiejų sudurtinio žodžio šaknų priebalsius: švarraštis, aplinkkelis, pusseserė.
3. Darant žodžius du susidūrę priebalsiai (bendraties kamieno s, š, z arba ž ir priesagos -s-) susilieja į vieną priebalsį s arba š, kuris žymimas viena raide – s arba š: vež-ti (+ s) – veš[š], megz-ti (+ s) – megs[s], gręž-ti (+ s) – gręš[š];
4. Darant žodžius du susidūrę priebalsiai (bendraties kamieno g arba k ir priesagos -k-) susilieja į vieną priebalsį k, kuris žymimas viena raide – k: bėg-ti (+ k) – bėk[k], seg-ti (+ k) – sek[k].