Prieveiksmių kilmė, daryba, laipsniavimas

PRIEVEIKSMIŲ KILMĖ

Pagal kilmę prieveiksmiai yra daiktavardiniai, būdvardiniai, skaitvardiniai, įvardiniai, prieveiksminiai ir mišrios darybos.

Daugiausia būdvardinių prieveiksmių daroma su priesaga -(i)ai: geras – gerai, skanus – skaniai.

Prieveiksmių su priesaga -(i)ai daroma ir iš dalyvių: padūkęs – padūkusiai, deramas – deramai.

Prieveiksmiai su priesaga -yn dažniausiai daromi iš dviskiemenių kokybinių būdvardžių: plonas – plonyn, kartus – kartyn.

Yra ir tokių būdvardinių prieveiksmių, kurie neturi aiškios priesagos ir primena tam tikrus linksnius (ypač įnagininką): gyvenam geruoju, žiūri baltom.

Daiktavardiniai prieveiksmiai yra panašūs į daiktavardžius, bet skiriasi nuo jų bent viena šių ypatybių:

a) neturi galūnės: daugel, vakar;

b) senoviniu, dabar neįprastu žodžio baigmeniu: galop, rudeniop, namie, šalin (-op, -ie, -in – senovinės vietininkų galūnės);

c) daiktavardžiui nebūdingu kamienu: kūlvartom, pagaugais, strimgalviais;

d) platesne, bendresne reikšme: sėskis greta, stovi šalia, susėdome priešais.

Be to, daiktavardinis prieveiksmis negali turėti pažyminio.

Skaitvardiniai prieveiksmiai primena skaitvardžių vietininką ir dauginius skaitvardžius, bet nederinami su daiktavardžiais: dveja tiek, keturiese.

Įvardiniai prieveiksmiai ne paaiškina, o tik bendrais bruožais nusako veiksmažodį ar būdvardį, pavaduoja gretimų sakinių žodžius. Tikslesnė įvardinių prieveiksmių reikšmė dažniausiai ryškėja tik iš ankstesnių sakinių: šitaip, ten, tada, kaip, taip, šitiek, tiek, kur, kiek, visaip, niekaip, niekur, kažin kaip, kažkada, kai kada, kai kur, kur ne kur, kaip nors, kur nors.

Nemažai yra ir mišrios darybos prieveiksmių, padarytų iš dviejų skirtingų kalbos dalių: pernakt, kitąsyk, tąsyk, trečiąkart, trissyk, penkissyk. Tokie sudurtiniai prieveiksmiai rašomi vienu žodžiu, bet išlaiko pirmuoju dėmeniu einančio žodžio galūnę. Prie mišrios darybos prieveiksmių priklauso ir sudėtiniai prieveiksmiai, susidedantys iš prielinksnių ir atskirai nevartojamų, panašių į daiktavardžius žodžių: iš mažens, iš paniūrų, iš tolo, be galo.

PRIEVEIKSMIŲ LAIPSNIAVIMAS

Kai kurie prieveiksmiai, kaip ir būdvardžiai, gali būti laipsniuojami.

Nelyginamasis laipsnis: greitai, puikiai, daug.

Aukštesnysis laipsnis: greičiau, puikiau, daugiau.

Aukščiausiasis laipsnis: greičiausiai, puikiausiai, daugiausiai (daugiausia).

PRIEVEIKSMIŲ DARYBA

Prieveiksmiai daromi:

SU PRIESAGOMIS:

-(i)ai: gerai, išdidžiai, ramiai, smalsiai, tinkamai, vykusiai...

-yn: retyn, tamsyn, gilyn, žemyn...

-ada: tada, kitada, visada, niekada...

-aip: taip, kitaip, visaip, šitaip...

-ur: niekur, svetur, kitur, visur...

-ui: aplinkui, pasroviui, pavėjui...

IŠ DABARTINIŲ IR SENŲJŲ LINKSNIŲ FORMŲ: truputį, greta, gražiuoju, laukan, vidun, dviese, trise...

IŠ SUPRIEVEIKSMĖJUSIŲ LINKSNIŲ SU PRIELINKSNIAIS: be galo, iš karto, po senovei, iš tikrųjų...

SUTRUMPĖJUS BENT VIENAM IŠ PRIEVEIKSMĮ SUDARANČIŲ DĖMENŲ: šįkart, iškart, išties, šįvakart, tąsyk, pernakt, trečiąsyk, penkissyk...