Veiksmažodžių galūnių rašyba

Veiksmažodžių galūnėse e rašoma:

• veiksmažodžių, kurių būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo baigiasi ė, to laiko vienaskaitos antrojo asmens galūnė yra -ei: audė – audei, kėlė – kėlei, skalbė – skalbei, (pirmojo asmens – -iau: audžiau, kėliau, skalbiau);

• visų nuosakų ir laikų daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens formų gale: sukame, sukome, sukdavome, suksime, suktume, sukime...

Veiksmažodžių galūnėse ia rašoma:

• esamojo laiko trečiojo asmens gale: kelia, skalbia, verčia, audžia;

• būtojo kartinio laiko ir tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens gale rašoma -iau: kėliau, skalbiau, verčiau, audžiau; kelčiau, ausčiau;

• esamojo laiko daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens priešpaskutiniame skiemenyje: skalbia-me, skalbia-te.

Nosinės balsės veiksmažodžių galūnėse:

su ų rašomas tariamosios nuosakos trečiasis asmuo (ką veiktų?): dirbtų, rašytų, mokytųsi.

Raidės i, u ir y, ū veiksmažodžių būsimajame laike:

1. Jei dviskiemenė bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti, veiksmažodžio būsimojo laiko trečiajame asmenyje rašoma i, (i)u: lyti – lis, gyti – gis, būti – bus, džiūti – džius.

Išimtys: vyti – vys, siūti – siūs ir jų sangrąžinės formos vysis, siūsis.

2. Visų kitų veiksmažodžių trečiajame asmenyje rašoma bendraties balsė:

a) jei dviskiemenė bendratis turi balsius y, ū, kurie eina ne tiesiogiai prieš -ti, būsimojo laiko trečiajame asmenyje rašoma y, ū: blykšti – blykš, dygti – dygs, dūkti – dūks, rūgti – rūgs;

b) jei dviskiemenė bendratis šaknyje turi i, u, būsimojo laiko trečiajame asmenyje irgi yra i, u: bristi – bris, brukti – bruks;

c) daugiaskiemenės bendraties veiksmažodžiai būsimojo laiko trečiajame asmenyje visada turi tą pačią balsę kaip ir bendratis: matyti – matys, kaišyti – kaišys.

3. Būsimojo laiko pirmasis ir antrasis asmuo visada turi bendraties kamieno balsę: gyti – gysiu, gysi (bet gis); būti – būsiu, būsi (bet bus); blykšti – blykšiu, blykši; matyti – matysiu, matysi; lipti – lipsiu, lipsi.