Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.
Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Turbūt ne kartą esate girdėję, kad mūsų gimtoji kalba – viena gražiausių, skambiausių, archajiškiausių. Dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko pasakojimas padės suvokti, kodėl, jo žodžiais tariant, „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. O pasiklausę lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ atliekamos dainos „Leliumai“ suprasite, koks spalvingas gali būti žodis ir kaip senovinė liaudies daina skamba roko ritmu. Atlikdami užduotis mokysitės išgirsti ir suprasti svarbiausias mintis, pašnekovo išsakomas vertybines nuostatas, atpažinsite liaudies dainos žanrą, apibūdinsite kalbinę ir muzikinę raišką, atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Ar laimingas esi tik tada, kai pildosi tavo svajonės, kai pasieki tai, ko taip trokšti? O gal laimingas gali jaustis ir tuomet, kai taip jaučiasi šalia esantys žmonės? Ar dera laimė ir pasiaukojimas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus galbūt rasite skaitydami rašytojo Oskaro Vaildo pasakos „Lamingasis princas“ ištraukas. O Vytauto Mačernio trioletas jus paskatins pamąstyti, ar laimės sąvoką iš viso galima tiksliai apibrėžti, ar ji turi kažkokią konkrečią išraišką. O gal laimės gali suteikti ir išgyvenamas prasmingas skausmas? Skaitydami šiuos tekstus nusakysite jų pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas, vertybes. Lyginsite du – prozos ir poezijos – tekstus, ieškosite jų idėjų panašumų.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.
Dienoraštyje aprašysite svarbų įvykį ar problemą iš įvairių pozicijų panaudodami metodą „Šešios skrybėlės“.
Pasinaudoję surinkta medžiaga apie žymaus keliautojo maršrutą, aplankytas vietas, susidariusias aplinkybes, patirtus įspūdžius, sukursite šio keliautojo dienoraščio įrašą.
Turbūt esate girdėję garsią ir tragišką Pilėnų gynimo istoriją. Ką mąstė žmonės, stodami ginti gimtųjų namų nuo gerokai stipresnių priešų? Kodėl jie ryžosi geriau mirti nei pasiduoti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosite skaitydami istorijos ištrauką apie narsiuosius Pilėnų gynėjus ir 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių dalyvio prisiminimų fragmentą. Skaitydami ir lygindami tekstus mokysitės rasti reikalingą informaciją, atpažinti svarbiausius siužeto elementus, skirti faktus ir autoriaus nuomonę, požiūrį, apibūdinsite ištraukų veikėjus, jų laikyseną pavojaus akivaizdoje. Taip pat nusakysite mokslinio ir grožinio teksto skirtumus, svarbiausias abiejų tekstų idėjas.
Parašysite diskusinį straipsnį, kuriame atskleisite savo požiūrį į internetinius tinklaraščius.
Kodėl žmonės keliauja? Kiekvienas keliautojas į šį klausimą turbūt atsakytų skirtingai. Vieniems kelionė – tai būdas pamatyti platųjį pasaulį, pažinti svetimas kultūras, kitiems – galimybė atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, įdomiai praleisti laisvalaikį, treti keliaudami atranda ne tik nepažintus pasaulius, bet ir save. Kaip turi elgtis keliautojas, kad pajustų kelionės magiją ir prisimintų kelionę visą gyvenimą, sužinosite paklausę rašytojos ir aistringos keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ ištraukos. Mokysitės ne tik atidžiai klausytis skaitomo teksto, suprasti ir įsiminti informaciją, įsigilinti į pasakotojos vertybines nuostatas, bet ir nusakyti temą ir pagrindinę mintį. Atpažinsite grožinės literatūros požymius, aptarsite kalbinę raišką, mokysitės sklandžiai reikšti mintis.
Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.
Kur slypi kasdienybės akimirkų magija? Atsakymą rasite žaisdami „Kelionės“ žaidimą ir skaitydami Bruno Ferrero, Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės ir Akvilinos Cicėnaitės knygas. Žaisdami patirsite skaitymo malonumą, suvoksite pateiktus tekstus – įvardysite temą, pagrindinę mintį, pažinsite veikėjų charakterius, jų vertybes, išsiaiškinsite problemas – ir džiaugsitės bendravimo su artimaisiais akimirkomis vis prisimindami Bruno Ferrero žodžius: „Klausytis akimis – tai pasakyti žmogui: „Tu esi man svarbus.“
Kaip kuriami pasakojimai, suteikiantys geros nuotaikos? Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką perkursite žinomą pasaką: sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę aplinką, remsitės kelių pasakų elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.
Sukursite komiksą „Sekmadienio rytas namuose“. Plėtosite veiksmo eigą, kurdami intrigą pasirodant netikėtai viešniai – nepaprastajai auklei Merei Popins. Kad komikso veikėjų kalba būtų įtikinama, vartosite retorinius klausimus, retorinius sušukimus ir emociškai įtaigius žodžius.
Sukursite komiksą. Jame atskleisite, kas būdinga skirtingų epochų poezijai, kas žmogų įkvėpdavo kurti.
Sukursite interviu su literatūrinio dienoraščio autoriumi ar pasirinktu veikėju.
Prisiminsite, kaip rašomi dalykiniai tekstai, ir mokysitės rašyti instrukciją, kurioje bendraamžiams paaiškinsite, kaip susikurti asmeninį tinklaraštį ir kaip juo naudotis.
Naudodamiesi minčių žemėlapyje sudarytu planu į mokyklos laikraštį parašysite diskusinį straipsnį „Buvimas kartu – džiaugsmas ar rūpestis?“, kuriame aptarsite, kas padeda ar trukdo suprasti vieniems kitus.
Lietuvių tautosakoje yra daug pasakojimų apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Bene vienas gražiausių – legenda apie Pilėnų gyventojus ir narsųjį jų valdovą kunigaikštį Margirį. Supratę, kad nepajėgs laimėti kovos, jie pasirinko mirtį. Ši istorija, tapusi savotišku pasyvaus lietuvių pasipriešinimo simboliu, įkvėpė ne vieną menininką, o kompozitorius Vytautas Klova pagal ją sukūrė operą „Pilėnai“. Išklausę LRT laidos „Mūsų miesteliai“ vedėjos Nijolės Baužytės pasakojimą apie Pilėnus ir Ūdrio ariją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir įsijautę į kūrinių vaizduojamąjį pasaulį aiškinkitės, kaip tas pasaulis kuriamas, kokios mintys ir vertybinės nuostatos išryškinamos.
Kodėl praeities paslaptys taip vilioja visų laikų žmones? Ką atrandame skaitydami istorinį romaną ar žiūrėdami filmą apie tolimos praeities žmonių gyvenimą? Gal į šiuos klausimus padės atsakyti animacinis filmas „Užkeikta pilė“, sukurtas pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kaip kuriami veikėjų paveikslai, mokysitės nusakyti kūrinio temą ir idėją, sužinosite istorinio romano žanrinius ypatumus, nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra tikrų faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais ir istorinį faktą paversti menine išmone pagrįstu pasakojimu.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį.
