Titulinis > Temos

Temos

Rašome dienoraščius, nes norime kalbėti apie tai, koks esi pats su savimi, išsakyti požiūrį į gyvenimą, fiksuoti dienos įvykius, todėl kiekvienas dienoraščio įrašas – lyg sustabdyta akimirka. Skaitydami knygų – Sju Taunsend (Sue Townsend) „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“ ir Anos Frank „Dienoraštis“ – ištraukas, klausydami rašytojos Sandros Bernotaitės samprotavimų apie dienoraštį, mokysitės daryti tekstą apibendrinančias išvadas, aptarti kalbinę tekstų raišką. Žiūrėdami filmą, sukurtą pagal Salomėjos Nėries dienoraščio ištraukas, susipažinsite su lyrikės asmenybe. Žaisdami žaidimą sužinosite, kiek daug yra knygų, parašytų dienoraščio forma. Kursite intriguojančius komiksus apie veikėjus, radusius svetimą dienoraštį, samprotausite, kodėl rašomi dienoraščiai, remdamiesi metodu „Šešios skrybėlės“ dienoraštyje aprašysite įvykius, kursite keliautojo dienoraštį, parengsite interviu su literatūrinio dienoraščio autoriumi, diskusiniame straipsnyje atskleisite savo požiūrį į tinklaraščius. O kad rašydami savuosius dienoraščius nedarytumėte rašybos ir skyrybos klaidų, mokysitės dalelyčių rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.
Peržiūrėta: 99391
Kada kasdienybė sušvinta magiškomis spalvomis? Kas magiškai įsirėžia į atmintį: trumputė žavi akimirka ar didelis stebuklas? Skaitydami Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“, žiūrėdami animacinį filmą, sukurtą Bitės Vilimaitės novelės „Kada piešime perlinę vištelę?“ motyvais, aiškinsitės, kas būdinga psichologinei literatūrai, novelės žanrui, aptarsite, kaip kiekviena novelės detalė atskleidžia žmogaus vidinį pasaulį. Klausydami literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju Gendručiu Morkūnu ugdysitės atidaus klausymo gebėjimą: mokysitės suprasti temą, tikslą ir pagrindinę mintį, pašnekovo vertybines nuostatas, aiškinsitės, kas būdinga interviu žanrui. Žaisdami žaidimą „Kelionė“ skaitysite Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės, Akvilinos Cicėnaitės, Bruno Ferrero knygų ištraukas, kurios padės atskleisti kasdienybės žavesį. Kursite pristatymą ir istoriją apie įsimintiniausias kasdienybės akimirkas, komiksą apie sekmadienio rytą namuose, užrašysite gardaus pyrago receptą, rengsite interviu, kuriuo remdamiesi rašysite rašinį apie gerumą, kursite diskusinį straipsnį apie tarpusavio santykius, kurį susiplanuoti padės minčių žemėlapis. Kad taisyklinga kalba kurtumėte įvairius tekstus, mokysitės rašyti linksniuojamųjų kalbos dalių linksnių galūnes, atpažinti visas sakinio dalis ir skirti vienarūšes sakinio dalis su apibendrinamaisiais žodžiais.
Peržiūrėta: 99421
Kaip rašyti ir kalbėti apie jausmus, kad būtum suprastas ir išgirstas, kad, anot Kazio Borutos, rašto ar žodžio ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu? Žiūrėdami animacinį filmą „Žilvinas ir Eglė“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino kūrinį, svarstysite, kuo nepaprastas meilės jausmas. Klausydamiesi kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmento „Meilės duetas“ suprasite, kaip muzika padeda atskleisti vienas kitam jausmus. Analizuodami Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“ ir literatūros tyrinėtojos Vandos Zaborskaitės straipsnio ištrauką aiškinsitės, kodėl baladė tinkama tokiems dramatiškiems išgyvenimams išreikšti. Skaitydami knygas – Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Brogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusės Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“ – ieškosite atsakymo, kaip meilės jausmas atskleidžiamas literatūroje. Šioms knygoms galėsite sukurti reklamos tekstą, perkurti veikėjo istoriją, parašyti jo dienoraštį. Minčių žemėlapyje suplanuosite, kaip rašyti samprotaujamąjį rašinį. Rengdami interviu ir rašydami diskusinį straipsnį aiškinsitės, ar mylėti lengva. Paslaptį, kaip įsimylėjusiems veikėjams neprarasti kalbos dovanos, atskleisite komikse „Pasimatymas“. Kad išsakytus jausmus visi suprastų, mokysitės taisyklingai rašyti linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlius, priesagas. Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą.
Peržiūrėta: 81919
Ar lengviau sugauti vėją, ar atskleisti spalvingą poezijos prasmę? Sakoma, kad viena iš sudėtingiausių pasaulio kalbų yra poezijos kalba. Ji labai įvairi: žaisminga ir rimta, paslaptinga ir atvira, nuoširdi. Kiek prarastume pasaulio spalvų, jei nepažintume poezijos. Klausydami interviu su knygos „Slemas Lietuvoje!“ sudarytoju Dainiumi Jurevičiumi ir žiūrėdami filmą „Slemas. Eilėraščio spalvos“ susipažinsite su slemo judėjimu Lietuvoje, jo ištakomis, poetinių varžytuvių taisyklėmis, aiškinsitės, kuo savitas šis deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Skaitydami Kazio Binkio kūrybą ir keturvėjininkų manifestą aiškinsitės, kokios šio judėjimo idėjos, kas yra lyrika, koks kalbinės raiškos priemonių vaidmuo poetiniame tekste. Žaisdami keliausite per įvairių laikotarpių lietuvių poetų: Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio, Henriko Radausko, Antano Jonyno, Aido Marčėno pasaulius. Ne tik keliausite, bet ir tyrinėsite. Kurdami komiksą kelsite hipotezes, kur įkvėpimo sėmėsi skirtingų epochų poetai, minčių žemėlapyje suplanuosite, paskui parašysite rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“. Rašydami pasakojimą modeliuosite poezijos pamoką antikinėje erdvėje, imsite interviu iš žmogaus, kuriančio eilėraščius, ir rašysite samprotavimo rašinį „Ar šiandien reikalinga poezija?“, be to, kursite atmintinę, kaip analizuoti eilėraštį, o skaitydami tekstus dienoraščio puslapiuose pasižymėsite savo apmąstymus. Kad geriau sektųsi kurti dinamišką tekstą ar įvardyti žmogaus būsenas poezijoje, mokysitės taisyklingos veiksmažodžių rašybos, skirti derinamuosius ir išplėstinius pažyminius, kartositės sakinio dalių nagrinėjimą.
Peržiūrėta: 71360
„Diena be juoko – iššvaistyta diena“, − teigė Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin), vienas žinomiausių pasaulio komikų. Žiūrėdami Čarlio Čaplino sukurto filmo „Naujieji laikai“ fragmentą, klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ ištraukų, aiškinsitės, ar humoras tik smagi pramoga, ar ir būdas aptarti svarbias problemas. Kas slepiasi po juokdario kauke, sužinosite skaitydami psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnį „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ Jei norėsite įminti humoro paslaptis, suprasti ironiją ir sarkazmą, teks keliauti kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze, skaityti Vytautės Žilinskaitės, Silvijos Vo (Sylvia Waugh), Vytauto Račicko, Juozo Erlicko kūrinių ištraukas. Išsiaiškinę komizmo paslaptis patys kursite komiškus tekstus: suplanuosite ir parašysite ironiškas pastabas, sukursite komiksą perkurdami pasaką, papasakosite komišką istoriją, remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio „Kodėl mes juokiamės“ planą. Dienoraštyje aprašysite dienos įvykius „aukštyn kojom“. Didžiausiems niurgzliams padovanosite instrukciją, kaip neįprastai naudotis įprastais daiktais. Kurdami visus tekstus sklandžiai įterpsite dalyvių, taisyklingai išskirsite pažyminius ir priedėlius, lengvai atpažinsite sakinio dalis. Na, o atlikę visas „Rimtų pokštų“ užduotis linksmai nusikvatosite.
Peržiūrėta: 79828
Kaip prakalbinti praeitį? Skaitydami legendą apie Pilėnų gynimą ir prisiminimus apie 1991-ųjų metų Sausio 13-ąją, įvertinsite skirtingų Lietuvos istorijos laikotarpių įvykius. Klausydamiesi LRT laidos „Mūsų miesteliai“ vedėjos Nijolės Baužytės pasakojimo apie Pilėnus ir Ūdrio arijos iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“, aiškinsitės, kuo praeities įvykiai svarbūs dabarčiai. Žiūrėdami animacinį filmą „Užkeikta pilė“, sukurtą pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“, – nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra tikrų faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais. Rašydami dienoraštį į praėjusius laikus žvilgtelėsite ir Balto, ir Juodo metraštininko akimis. Sukursite istoriją apie viduramžių miesto gyventojus ir komiksą apie istorinių literatūros kūrinių veikėjus. Reportaže pristatysite pasirinktą praeities įvykį. Instrukcijoje paaiškinsite, kaip naudotis senu namų apyvokos daiktu. Pagal pačių sudarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį – aptarsite istorinę atmintį saugančius šaltinius. Parengsite interviu su istorinio įvykio liudytoju ir išsaugosite istorinę medžiagą. Rašydami apie praeitį vartosite veiksmažodžio formas, kurių rašybos galėsite mokytis rašydami įgarsintus diktantus, o atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti išplėstines aplinkybes, kartosite išplėstinio pažyminio, priedėlio skyrybą.
Peržiūrėta: 66636
Senovės žmogus gamtoje matė stebuklą, dievybę. Šiandienos žmogus, rodos, daug žinodamas apie gamtą, turi vėl ieškoti su ja naujų sąsajų. Būti žaliam – tai ne tik pažinti gamtos pasaulį, bet ir juo grožėtis, jį tausoti ir saugoti. Žiūrėdami filmą „Langas“ ir grožėdamiesi poetiškais ir didaktiškais Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vaizdais, skaitydami Vinco Krėvės apsakymo ,,Skerdžius“ fragmentus ir Alio Balbieriaus eilėraštį ,,Pasaulis prie girių", atskleidžiantį žmogaus ryšį su gamtos pasauliu, medžiu, klausydamiesi „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas apsaugoti gamtą, mokysitės nusakyti teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, vertybes, gilinsitės į klausomo ir rašomo teksto raišką, filmo vaizdų meninę kalbą. Žaisdami „Kelionės“ žaidimą skaitysite apie žmones ir gyvūnus (Mikalojaus Husoviano, Selemono Paltanavičiaus, Algirdo Knystauto, Antano Ramono ir Igno Šeiniaus tekstai), gėrėsitės bičių gyvenimo vaizdais (Antano Vaičiulaičio, Simono Daukanto, Vytauto Račicko ir Kristijono Donelaičio kūrinių ištraukos), aptarsite žmogaus ir medžio temą (Romualdo Granausko, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Antano Ramono ir Henriko Radausko tekstai). Galėsite mokytis būti žaliu žmogumi kurdami komiksą apie žalio žmogaus dieną ar instrukciją, kaip pasigaminti naują daiktą iš antrinių žaliavų, skatindami bendraamžius dalyvauti aplinkos saugojimo projekte ar visais metų laikais stebėdami pasirinktą objektą. O diskutuodami, kurdami rašinį ar istoriją išsiaiškinsite, ar esate draugiški gamtai, ar galite save vadinti žaliu žmogumi. O kad ir kalba būtų „žalia“, mokysitės taisyklingai rašyti prieveiksmius ir skirti įterpinius.
Peržiūrėta: 60245
Kodėl teigiama, kad tėvynės dūmas už svetimą ugnį šviesesnis? Savosios tapatybės ieškosite skaitydami poetų Juditos Vaičiūnaitės, Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščius apie gimtąją kalbą, klausydamiesi lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ dainos „Leliumai“, dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko minčių, kodėl „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. Puoselėsite gimtąją kalbą atlikdami rašymo užduotis: mokysitės taisyklingai rašyti žodžius, kuriuose yra supanašėjusių priebalsių, skirti tiesioginę kalbą, kreipinius ir įterpinius. Žiūrėdami filmą „Savi stogai“ klausysitės poetės Juditos Vaičiūnaitės eilių ir keliausite siauromis Vilniaus gatvėmis. Užduočių lapas „Odė mano miestui...“ padės sukurti lyrinį tekstą apie savąjį kraštą. Žaisdami „Kelionės“ žaidimą aiškinsitės, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas literatūroje. Kurdami interviu, reklamos tekstą, istoriją, reportažą, kelionių dienoraštį ir komiksą papasakosite apie įdomiausias Lietuvos vietoves, unikalias miestelių šventes, paaiškinsite, kaip pažinti lietuvį svetur, o rašydami rašinį samprotausite, ką mums sako vietų vardai. Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite rašinio, reportažo planą.
Peržiūrėta: 38278
Visais laikais žmonės bandė ir vis dar bando nutverti laimės paukštę, tačiau tai nėra taip paprasta. Nelengva ir suprasti, kada žmogus jaučiasi tikrai laimingas. Skaitydami Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) pasaką „Laimingasis Princas“ ir Vytauto Mačernio trioletą, klausydamiesi „Žinių radijo“ pokalbių laidos dalyvių diskusijos, žiūrėdami animacinį filmą „Laimės žiburys“, ieškosite atsakymų į šiuos klausimus ir mokysitės nusakyti teksto temą, problemas, pagrindinę mintį, vertybes, gilinsitės į klausomo ir rašomo teksto raišką, aiškinsitės, kas būdinga alegoriniam kūriniui. Skaitydami knygų – Gleno Beko (Glenn Beck) „Kalėdinis megztinis“, Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) „Pienių vynas“, Adamo Sikoros (Adam Sikora) „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“, Ričardo Bacho (Richard Bach) „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, Džeimso Kriuso (James Krüss) „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“ – ištraukas sužinosite, ar įmanoma pasiekti amžiną laimę, suprasite, kaip keitėsi laimės samprata įvairiais istoriniais laikotarpiais. Visa, ką sužinojote ir supratote apie laimę, pritaikysite kurdami istoriją apie sakmių ir pasakų veikėjų išmintį ir komiksą apie mažąjį princą, rengdami interviu „Sėkmės barometras“ su žmogumi, patyrusiu sėkmę. Minčių žemėlapyje planuodami rašinį kursite interviu klausimus ir rašinio teiginius. Kad kiekvieną dieną galima patirti džiaugsmą, suprasite kurdami šokį „Laiminga diena“ ir rašydami sėkmės dienoraštį. Rašysite straipsnį, kuriame pateiksite patarimų, kaip pasiekti tikslą. Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingai rašyti žodžius su balsėmis i ir y, u ir ū šaknyje bei kitose žodžio dalyse, skirti sudėtinio sakinio dėmenis, o atlikdami kalbos vartojimo užduotis mokysitės atpažinti ir skirti vientisinį sakinį nuo sudėtinio, kartosite sakinio dalių ir sakinių vienarūšiškumą.
Peržiūrėta: 52509
„Omega, Alfa, Iks ir Fiks“ – šie Juozo Erlicko eilėraščio žodžiai veda mus įvairaus, įdomaus ir ne iki galo pažįstamo pasaulio keliais. Norisi stebėti, pažinti, tyrinėti, įminti visas paslaptis. Ar tai įmanoma? Skaitydami šiuolaikinio lietuvių poeto Juozo Erlicko eilėraščius „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2), klausydamiesi rašytojos ir aistringos keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ ištraukų aiškinsitės, kur galima nukeliauti, ką galima pažinti, o kas yra nepažinu, mokysitės gilintis į tekstų keliamas problemas, aptarsite kalbinę raišką, nusakysite temas ir idėjas. Pažinti pasaulį ir pasirengti įspūdingoms kelionėms padeda ir knygos, todėl skaitydami knygų – Kęstučio Kasparavičiaus pasakos „Sapnų katytė“, Danielio Defo (Daniel Defoe) romano „Robinzonas Kruzas“, Žiulio Verno (Jules Verne) romano „Penkiolikos metų kapitonas“, Jurgos Ivanauskaitės „Kelionių alchemijos“ – ištraukas pajusite kelionių magiją ir išlaisvinsite sielą, o atlikdami užduotis mokysitės rasti informacijos, daryti apibendrinamąsias išvadas, aiškinsitės, kaip kalbinės raiškos priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio. Paskaitę, ką kiti pasakoja apie keliones, patys kursite komiksą apie žmonių kelionę į kitą galaktiką, istoriją-sapną apie išsvajotą nuotykį. Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite diskusinio straipsnio „Dilema: pramoginė ar pažintinė kelionė?“ planą. Susipažinsite su kibernetinės fantastikos bruožais ir rašysite futuristinį dienoraštį, pasitelkę fantaziją sukursite naujo ateities daikto (prietaiso) reklamą. Remdamiesi skaitytomis knygomis apie kitus kraštus, kelionių įspūdžiais ir asmenine patirtimi kursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl verta skaityti knygas apie keliones?“ O kurdami interviu pasiteirausite fantastinę literatūrą skaitančių žmonių, kodėl verta skaityti tokio tipo kūrinius. Rašysite straipsnį „Iš kokių vadovėlių mokysis ateities mokinys?“ Žiūrėdami tris trumpus filmukus apie keistąjį daiktų pasaulį, mokysitės suprasti metaforų reikšmes. Užduočių lapas „Metaforų dirbtuvėlė“ ne tik primins, kas yra metafora, bet ir pakvies jų „pasigaminti“. Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, o atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Peržiūrėta: 36405
Pasirinkite veiklas: