27

2015-02-13 07:41:51

16

Ar lengviau sugauti vėją, ar atskleisti spalvingą poezijos prasmę? Sakoma, kad viena iš sudėtingiausių pasaulio kalbų yra poezijos kalba. Ji labai įvairi: žaisminga ir rimta, paslaptinga ir atvira, nuoširdi. Kiek prarastume pasaulio spalvų, jei nepažintume poezijos. Klausydami interviu su knygos „Slemas Lietuvoje!“ sudarytoju Dainiumi Jurevičiumi ir žiūrėdami filmą „Slemas. Eilėraščio spalvos“ susipažinsite su slemo judėjimu Lietuvoje, jo ištakomis, poetinių varžytuvių taisyklėmis, aiškinsitės, kuo savitas šis deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Skaitydami Kazio Binkio kūrybą ir keturvėjininkų manifestą aiškinsitės, kokios šio judėjimo idėjos, kas yra lyrika, koks kalbinės raiškos priemonių vaidmuo poetiniame tekste. Žaisdami keliausite per įvairių laikotarpių lietuvių poetų: Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio, Henriko Radausko, Antano Jonyno, Aido Marčėno pasaulius. Ne tik keliausite, bet ir tyrinėsite. Kurdami komiksą kelsite hipotezes, kur įkvėpimo sėmėsi skirtingų epochų poetai, minčių žemėlapyje suplanuosite, paskui parašysite rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“. Rašydami pasakojimą modeliuosite poezijos pamoką antikinėje erdvėje, imsite interviu iš žmogaus, kuriančio eilėraščius, ir rašysite samprotavimo rašinį „Ar šiandien reikalinga poezija?“, be to, kursite atmintinę, kaip analizuoti eilėraštį, o skaitydami tekstus dienoraščio puslapiuose pasižymėsite savo apmąstymus. Kad geriau sektųsi kurti dinamišką tekstą ar įvardyti žmogaus būsenas poezijoje, mokysitės taisyklingos veiksmažodžių rašybos, skirti derinamuosius ir išplėstinius pažyminius, kartositės sakinio dalių nagrinėjimą.

Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas, Rašymas, Kalbėjimas ir klausymas