Turbūt esate girdėję garsią ir tragišką Pilėnų gynimo istoriją. Ką mąstė žmonės, stodami ginti gimtųjų namų nuo gerokai stipresnių priešų? Kodėl jie ryžosi geriau mirti nei pasiduoti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosite skaitydami istorijos ištrauką apie narsiuosius Pilėnų gynėjus ir 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių dalyvio prisiminimų fragmentą. Skaitydami ir lygindami tekstus mokysitės rasti reikalingą informaciją, atpažinti svarbiausius siužeto elementus, skirti faktus ir autoriaus nuomonę, požiūrį, apibūdinsite ištraukų veikėjus, jų laikyseną pavojaus akivaizdoje. Taip pat nusakysite mokslinio ir grožinio teksto skirtumus, svarbiausias abiejų tekstų idėjas.
Kartais keliamas klausimas: ar lietuviai moka juoktis, ar turi humoro jausmą? Pamąstykite apie tai klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ fragmentų. Klausydamiesi Juozo Erlicko pasijuoksite, o galbūt ir pamąstysite, kas slepiasi po linksmais pašmaikštavimais. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kokios yra komizmo rūšys, kas būdinga humorui, mokysitės įžvelgti keliamas problemas, aptarsite jų atskleidimo formas ir kalbinę raišką. Šis mokymosi objektas padės išsiaiškinti, ar humoras gali būti tik pasilinksminimo priemonė, vienadienis dalykas, ar, galbūt, slaptas ir galingas ginklas.
Kodėl žmonės keliauja? Kiekvienas keliautojas į šį klausimą turbūt atsakytų skirtingai. Vieniems kelionė – tai būdas pamatyti platųjį pasaulį, pažinti svetimas kultūras, kitiems – galimybė atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, įdomiai praleisti laisvalaikį, treti keliaudami atranda ne tik nepažintus pasaulius, bet ir save. Kaip turi elgtis keliautojas, kad pajustų kelionės magiją ir prisimintų kelionę visą gyvenimą, sužinosite paklausę rašytojos ir aistringos keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ ištraukos. Mokysitės ne tik atidžiai klausytis skaitomo teksto, suprasti ir įsiminti informaciją, įsigilinti į pasakotojos vertybines nuostatas, bet ir nusakyti temą ir pagrindinę mintį. Atpažinsite grožinės literatūros požymius, aptarsite kalbinę raišką, mokysitės sklandžiai reikšti mintis.
Atlikdami užduotis prisiminsite pagrindines ir antrininkes sakinio dalis, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą (pagal Salomėjos Nėries dienoraštį, Kristinos Gudonytės knygą „Blogos mergaitės dienoraštis“).
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti išplėstines dalyvines, pusdalyvines, padalyvines aplinkybes, kartosite išplėstinio pažyminio, priedėlio skyrybą.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą su apibendrinamaisiais žodžiais ir be jų (nagrinėdami Gendručio Morkūno romano „Vasara su Katšuniu“ sakinius).
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis pakartosite sakinio dalis, vienarūšių sakinio dalių skyrybą, mokysitės atpažinti sudėtingesnės raiškos veiksnį ir tarinį.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Dažnai girdime sakant, kad svarbu mokėti klausytis, kad gebėjimas klausytis – išmintingo žmogaus požymis. Kodėl vis dėlto verta klausytis kito? Galbūt taip sužinosime kažką nauja, reikšminga ir įdomaus apie pasaulį, kuriame gyvename, apie save? Paklausykite rašytojos Sandros Bernotaitės straipsnio „Kas yra dienoraštis?“. Atidžiai klausydami suprasite, kaip svarbu pajusti kalbančiojo toną, intonacijas, kokios svarbios yra pauzės, kaip visa tai padeda suvokti teksto turinį, temą, pagrindinę mintį. Atlikdami užduotis mokysitės suvokti autoriaus išsakomą požiūrį, nuomonę, atskirti ją nuo fakto, aiškinsitės, kas būdinga publicistiniam stiliui ir kokios kalbinės raiškos priemonės padeda įtaigiai kalbėti.
Ar jau patyrėte bundantį pirmosios meilės jausmą? Ar žinote, kaip šis nuostabus jausmas atskleidžiamas literatūroje? Žaidimo veikėjai Rūta ir Vytenis atsakymų į klausimus ieškos skaitydami šias knygas: Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Žaisdami sužinosite, kaip rašyti apie jausmus, kad, anot K. Borutos, rašto ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu.Todėl aiškinsitės, kokį tikslą turėdami rašytojai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atlikdami užduotis įvardysite problemas, apibūdinsite veikėjus, suvoksite detalių svarbą tekste. Suprasite, kad meilė yra viena didžiausių vertybių, kuri „natūraliai išauga iš paprasčiausios gražios draugystės – kaip kad geltonas rožės žiedas išnyra iš tamsiai žalio ir kieto pumpuro“ (L. M. Montgomeri).
Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) Žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.
Kaip pajusti praeitį tarsi gyvą? Skaitydami knygas kalbėsitės su praėjusių laikų žmonėmis, susipažinsite su vertingiausiomis jų mintimis. Žaisdami „Kelionę“ sužinosite, ką apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos kultūrinį gyvenimą pasakoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė, Lazdynų Pelėda. Istoriniai romanai jus perkels į praėjusius laikus, leis pajusti, kaip gyveno gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, grafas Montekristas, garsusis Škotijos plėšikas Rob Rojus. Suprasite, kad istorinę praeitį galima atskleisti laikantis istorinio tikslumo, apmąstant praeities reiškinius, įvertinsite pirmosios lietuviškos knygos, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų praeities ornamentų reikšmę šių dienų žmogui.
Ar galima skaityti svetimus dienoraščius? Nevalia! Tačiau visai kas kita – literatūriniai dienoraščiai. Žaisdami žaidimą „Kelionė" surasite atsakymus į vaikinams iškylančias problemas, praskleisite šydą, dengiantį merginų paslaptis, sužinosite, kuo ypatingas bendraamžio indėno pasaulis, suprasite, kad svarbiausios vertybės yra šeima, draugai ir laisvė. Skaitydami literatūrinių dienoraščių ištraukas išsiaiškinsite, kas būdinga šiam žanrui, nurodysite temą, problemą, pagrindinę mintį, atidžiai pažvelgsite į vaikų santykius su tėvais, seneliais ir mokytojais. Tiems, kurie dar neužmiršo indėnų žaidimų, bus įdomu ne tik apsilankyti rezervacijoje, bet ir įsitikinti, kad visada atsiranda žmogus, kuris uždega VILTĮ, padeda pasiekti SVAJONĘ.
Žaisdami „Kelionės“ žaidimą sužinosite, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas Česlovo Milošo romane „Isos slėnis“, pajusite šventės džiaugsmą skaitydami Juditos Vaičiūnaitės, Justino Marcinkevičiaus ir Marcelijaus Martinaičio poeziją, pasinėrę į Tomo Sakalausko knygos „Missa Vilnensis“ paslaptis susitiksite su Vilniaus kūrėjais. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda perteikti kraštovaizdžio savitumą, kaip atskleidžiamas emocinis žmogaus ir tėvynės ryšys, mokysitės rasti reikiamą informaciją.
Kas teikia daugiausia džiaugsmo gyvenime? Atsakymo į šį klausimą ieškosite žaisdami „Kelionės“ žaidimą. Skaitydami Gleno Beko (Glenn Beck) romano „Kalėdinis megztinis“ ištraukas ir atlikdami pirmo lygio užduotis ieškosite atsakymo, kaip „rasti kelią į dalykus, kurie teikia ilgalaikę laimę“. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) romano „Pienių vynas“ ir Džeimso Kriuso (James Krüss) apysakos „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“ ištraukas ir darysite apibendrinamąsias išvadas, kaip išsaugoti gyvenimo džiaugsmą ir įveikti visus sunkumus. Atlikdami trečio lygio užduotis skaitysite Ričardo Bacho (Richard Bach) alegorinio pasakojimo „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ ir Adamo Sikoros (Adam Sikora) knygos „Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio“ ištraukas ir aiškinsitės, kas yra laimė, analizuosite, kaip atskleidžiama beribės laisvės idėja, tobulybės siekis, iššūkis prigimčiai ir tikrojo skrydžio džiaugsmas.