Titulinis > Mokymosi objektai

Mokymosi objektų sąrašas


Remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite diskusinio straipsnio „Dilema: pramoginė ar pažintinė kelionė?“ planą – suformuluosite teiginius, pateiksite argumentų ir kontrargumentų.
Peržiūrėta: 192

Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą.
Peržiūrėta: 192

Pasinaudoję surinkta medžiaga apie žymaus keliautojo maršrutą, aplankytas vietas, susidariusias aplinkybes, patirtus įspūdžius, sukursite šio keliautojo dienoraščio įrašą.

Peržiūrėta: 192

Remdamiesi minčių žemėlapio metodu planuosite interviu klausimus, rašinio teiginius.
Peržiūrėta: 194

Ar pažįstate gamtos pasaulį? Keliaukite po jį žaisdami ir skaitydami Mikalojaus Husoviano, Selemono Paltanavičiaus, Algirdo Knystauto, Antano Ramono ir Igno Šeiniaus kūrinių ištraukas. Atlikdami pirmo lygio užduotis mokysitės šiuose tekstuose rasti informacijos apie žmonių ir gyvūnų pasaulio paslaptis. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Romualdo Granausko, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Antano Ramono ir Henriko Radausko kūrinių ištraukas ir stengsitės suvokti, koks ryšys sieja žmogų ir medį, mokysitės daryti išvadas. Skaitydami Antano Vaičiulaičio, Simono Daukanto, Vytauto Račicko ir Kristijono Donelaičio kūrinių ištraukas rasite informacijos apie dūzgiantį bičių pasaulį, darysite teksto visumą apibendrinančias išvadas, nusakysite, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama perteikti tam tikrą įspūdį.

Peržiūrėta: 194

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai,“ – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“
Peržiūrėta: 201

Aukščiausias žmogaus poreikis yra saviraiška – savo galimybių atskleidimas. Teigiama, kad šokis – bendravimo kalba, šokdami ne tik save išreiškiame, bet ir atrandame.

Sukursite ir aprašysite šokį, kad ir kiti galėtų jį pašokti.

Peržiūrėta: 201

Turbūt ne kartą esate girdėję, kad mūsų gimtoji kalba – viena gražiausių, skambiausių, archajiškiausių. Dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko pasakojimas padės suvokti, kodėl, jo žodžiais tariant, „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. O pasiklausę lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ atliekamos dainos „Leliumai“ suprasite, koks spalvingas gali būti žodis ir kaip senovinė liaudies daina skamba roko ritmu. Atlikdami užduotis mokysitės išgirsti ir suprasti svarbiausias mintis, pašnekovo išsakomas vertybines nuostatas, atpažinsite liaudies dainos žanrą, apibūdinsite kalbinę ir muzikinę raišką, atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Peržiūrėta: 202

Kaip kuriami pasakojimai, suteikiantys geros nuotaikos? Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką perkursite žinomą pasaką: sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę aplinką, remsitės kelių pasakų elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.

Peržiūrėta: 204

Remdamiesi pasirinktu Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ epizodu pakeisite veiksmo eigos atomazgą ir sukursite kitokią Jurgos ir Girdvainio istoriją.

Peržiūrėta: 206

Žaisdami „Kelionės“ žaidimą sužinosite, kaip kuriamas gimtojo krašto vaizdas Česlovo Milošo romane „Isos slėnis“, pajusite šventės džiaugsmą skaitydami Juditos Vaičiūnaitės, Justino Marcinkevičiaus ir Marcelijaus Martinaičio poeziją, pasinėrę į Tomo Sakalausko knygos „Missa Vilnensis“ paslaptis susitiksite su Vilniaus kūrėjais. Atlikdami užduotis aiškinsitės, kokios kalbinės raiškos priemonės padeda perteikti kraštovaizdžio savitumą, kaip atskleidžiamas emocinis žmogaus ir tėvynės ryšys, mokysitės rasti reikiamą informaciją.
Peržiūrėta: 206

Dienoraštyje aprašysite svarbų įvykį ar problemą iš įvairių pozicijų panaudodami metodą „Šešios skrybėlės“.
Peržiūrėta: 207

Remdamiesi įvestimi parašysite samprotaujamąjį rašinį apie laimę. Rašydami atskleiskite savo požiūrį, remkitės asmenine, kultūrine patirtimi.
Peržiūrėta: 207

Senovės lietuviai buvo labai artimi gamtai: didžiavosi plačiomis giriomis, saugojo, brangino ir net garbino medžius, o save laikė gamtos pasaulio dalimi. Šiandien girdime kalbant, kad esame nedraugiški aplinkai, kad būtina saugoti tai, kas mums dar liko. Kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti gamta, savo aplinka, sužinosite pasiklausę „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas saugoti gamtą. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pokalbio temą ir pagrindinę mintį, keliamus tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovų nuomonę, bandysite suprasti išsakomas problemas, aptarsite ir vertinsite laidos dalyvių kalbėjimo stilių ir kalbos kultūrą.
Peržiūrėta: 210

Ko gero, klausimai, kas yra laimė ir kaip tapti laimingam, yra amžini. Kiekvienas žmogus laimę supranta savaip. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, gal netgi nuo šalies, kurioje gyveni. Žinių radijo laidoje „Kodėl esame nelaimingi, nors gyvename neblogai?“ apie laimę diskutuoja laidos vedėjas Raigardas Musnickas ir jo pašnekovai: Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė ir filosofas Naglis Kardelis. Klausydamiesi laidos įrašo ir atlikdami užduotis mokysitės suprasti svarbią informaciją, išgirsti ir vertinti skirtingas nuomones, kelti probleminius klausimus, analizuoti tyrimų duomenis, atidžiai klausytis ir taisyklingai bei įtaigiai kalbėti. O gal išgirstos mintys padės sukurti savo laimės formulę?
Peržiūrėta: 212

Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą, kuriame nurodysite temą, įvardysite pagrindinę mintį, problemą, pateiksite pagrindinius teiginius, argumentus.
Peržiūrėta: 215

Remdamiesi planu, sudarytu minčių žemėlapio metodu, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“. Išsakysite savo nuomonę, ją pagrįsite skaitytų tekstų pavyzdžiais, asmenine patirtimi.
Peržiūrėta: 216

Ar žinote, kad juoku, kaip psichologiniu reiškiniu, domisi mokslininkai, kad tai rūpima, nors dar mažai tirta sritis? Neabejotina, kad juokas, humoras žmogui labai svarbūs. Apie juoką, jo reikšmę žmogaus gyvenime, gebėjimą juokauti skaitykite psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukas. Skaitydami ne tik sužinosite įdomių, netikėtų faktų apie juoką, humorą, bet ir mokysitės nusakyti teksto temą, formuluoti keliamas problemas, skirti faktą ir nuomonę, atpažinti autorės reiškiamą požiūrį. Reikia manyti, šis straipsnis jums padės kitomis akimis pažvelgti į juoką, suprasti, kaip svarbu yra juoktis ir juokauti.
Peržiūrėta: 217

Šiandien lietuvių galima sutikti visuose pasaulio kampeliuose. „Ar jūs iš Lietuvos?“, – dažnai klausiame nepažįstamojo keliaudami po svečias šalis. Sukursite komiksą – atskleisite, kaip galima išsiaiškinti žmogaus tapatybę ir sužinoti, kokios vertybės jam svarbios.

Peržiūrėta: 217

Kaip smagu stebėti varžybas. Seki akimis žaidėjus, kiekvieną jų judesį, sulaikęs kvapą lauki, kas bus toliau. Patiko tai, ką pamatei, – džiaugsmingai šūkčioji, ploji, kad net delnai įskausta, nuvylė – nepatenkintas niurzgi, dūsauji, švilpi. Pasirodo, tokios gali būti ir poetų varžytuvės, konkursai, arba kitaip slemas. Kas yra slemas, kada ir kodėl atsirado šis judėjimas ir ką reiškia būti vadinamuoju slemeriu, sužinosite išklausę interviu su knygos „Slemas Lietuvoje!“ sudarytoju Dariumi Jurevičiumi. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pagrindinę mintį ir interviu tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovo nuomonę, bandysite suprasti keliamas problemas, prisiminsite literatūros istoriją, gretinsite ir lyginsite. Smagios pažinties su kitokia poezija!
Peržiūrėta: 222
Pasirinkite veiklas: