Kaip kuriami pasakojimai, suteikiantys geros nuotaikos? Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką perkursite žinomą pasaką: sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę aplinką, remsitės kelių pasakų elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.
Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.
Ką gali žmogus? Jis gali saugoti gamtą...
Šiandien rengiama daug projektų ir socialinių akcijų: „Aš – žalias“, „Grynas.lt“, „Darom!” ir kt. Papasakosite apie aplinkos saugojimo projektą ir paskatinsite bendraamžius jame dalyvauti.
Ar kada pagalvojote, kad visai šalia mūsų yra dar vienas pasaulis – daiktų pasaulis? Nors jame tarsi neegzistuoja žmogus, bet kažin ar šis pasaulis turėtų kokią prasmę be žmogaus fantazijos. Žiūrėdami tris trumpus filmukus apie keistą daiktų pasaulį bandysite įminti metaforų reikšmes. Atlikdami su filmais susijusias užduotis mokysitės nusakyti kūrinio idėją, gilinsitės į perkeltinės reikšmės vaizdus ir jų paskirtį. O užduočių lapas „Metaforų dirbtuvėlė“ ne tik primins, kas yra metafora, bet ir pakvies jas kurti ir papuošti jomis savo kasdienybę.
Naudodamiesi skaidrių pateiktimi pristatysite bendraamžiams kasdienybės akimirkas, patirtas kartu su artimiausiais žmonėmis.
Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką sukursite Lietuvos pristatymą – reklamą.
Naudodamiesi patarimais ir Žinyno informacija prisiminsite, kad gaminimo eigą galima paaiškinti kaip instrukciją, ir mokysitės užrašyti šeimos pyrago receptą.
Parašysite diskusinį straipsnį „Ar šiandien reikalinga poezija?“ Jame išsakysite savo požiūrį: ar šiandien verta kurti eilėraščius, skaityti poezijos knygas, dalyvauti poezijos šventėse.
Turbūt dar būdami maži pastebėjote, koks įvairus, įdomus ir spalvingas mūsų pasaulis. Norisi jį stebėti, pažinti, tyrinėti, įminti visas jo paslaptis. Ar tai įmanoma? O gal pakanka tik juo stebėtis ir žavėtis? Gal tai ir yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas? Atsakyti į šiuos klausimus padės žinomo šiuolaikinio lietuvių poeto Juozo Erlicko eilėraščiai „Dalykai, kurių niekada nesuprasiu“ (1 ir 2). Skaitydami juos mokysitės nusakyti kūrinio temą, keliamas problemas, pagrindinę mintį, aptarsite lyrinio subjekto emocinę būseną, ieškosite paslėptų kūrinio prasmių, nagrinėsite meninę raišką, apmąstysite svarbiausias autoriaus išsakomas idėjas.
Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.
Kartais keliamas klausimas: ar lietuviai moka juoktis, ar turi humoro jausmą? Pamąstykite apie tai klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ fragmentų. Klausydamiesi Juozo Erlicko pasijuoksite, o galbūt ir pamąstysite, kas slepiasi po linksmais pašmaikštavimais. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kokios yra komizmo rūšys, kas būdinga humorui, mokysitės įžvelgti keliamas problemas, aptarsite jų atskleidimo formas ir kalbinę raišką. Šis mokymosi objektas padės išsiaiškinti, ar humoras gali būti tik pasilinksminimo priemonė, vienadienis dalykas, ar, galbūt, slaptas ir galingas ginklas.
Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) Žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.
Sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kas atskleidžia tikrąjį gerumą?“. Išsiaiškinę gerumo paslaptį, išsakysite savo ir artimųjų nuomonę, ją pagrįsite argumentais ir pavyzdžiais iš skaitytų tekstų, iš asmeninės patirties.
Remdamiesi planu, sudarytu minčių žemėlapio metodu, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“. Išsakysite savo nuomonę, ją pagrįsite skaitytų tekstų pavyzdžiais, asmenine patirtimi.
Ar mokate atrakinti kažkieno širdį tarsi spyną arba praskaidrinti surūgusią nuotaiką? Sukursite komišką instrukciją, kaip neįprastai naudotis įprastais daiktais.
Ar mylėti lengva? Ieškodami atsakymų į šį klausimą parengsite interviu su mokyklos psichologu.
„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai,“ – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“
Remdamiesi Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ išmintimi, savo mintimis ir pasirinktais paveikslėliais sukursite komiksą laimės tema.
Kur mažasis princas ieško laimės? Kokias tiesas pasako lapė ir kiti pasakos veikėjai? Koks klausimas padėtų išsiaiškinti šių žodžių prasmę: „O juk tai, ko jie ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje ar gurkšnyje vandens...“?
Kur slypi kasdienybės akimirkų magija? Atsakymą rasite žaisdami „Kelionės“ žaidimą ir skaitydami Bruno Ferrero, Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės ir Akvilinos Cicėnaitės knygas. Žaisdami patirsite skaitymo malonumą, suvoksite pateiktus tekstus – įvardysite temą, pagrindinę mintį, pažinsite veikėjų charakterius, jų vertybes, išsiaiškinsite problemas – ir džiaugsitės bendravimo su artimaisiais akimirkomis vis prisimindami Bruno Ferrero žodžius: „Klausytis akimis – tai pasakyti žmogui: „Tu esi man svarbus.“
Remdamiesi pasirinktu Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ epizodu pakeisite veiksmo eigos atomazgą ir sukursite kitokią Jurgos ir Girdvainio istoriją.
