Baltijos kelio istorija atgimė virtualioje erdvėje – kiekvienas lietuvis, Baltijos kelio dalyvis, kviečiamas pasidalyti prisiminimais apie šį istorinį įvykį ir įkelti tuos laikus menančią medžiagą į visam pasauliui prieinamą interneto svetainę.
Ar pažįstate žmogų, kuris buvo šių įvykių dalyvis?
Parenkite interviu su istorinio įvykio liudytoju ir išsaugosite istorinę medžiagą.
Kaip nukeliauti į praeitį ir tapti svarbių įvykių dalyviu – vadovauti Trakų pilies statybai, dalyvauti 1937 metų Europos krepšinio čempionate ar stebėti istorija tampančius gamtos reiškinius?
Sukursite reportažą apie pasirinktą praeities įvykį remdamiesi faktais, pasakodami įtaigiai, tarsi būtumėte tų įvykių dalyvis.
Kaip kūrybiškai perdirbti antrines žaliavas?
Sukursite instrukciją, kaip nereikalingą daiktą prikelti antram gyvenimui. Gaminimo eigos aprašymą iliustruosite nuotraukomis, paveikslėliais arba piešiniais.
Ar pažįstate gamtos pasaulį? Keliaukite po jį žaisdami ir skaitydami Mikalojaus Husoviano, Selemono Paltanavičiaus, Algirdo Knystauto, Antano Ramono ir Igno Šeiniaus kūrinių ištraukas. Atlikdami pirmo lygio užduotis mokysitės šiuose tekstuose rasti informacijos apie žmonių ir gyvūnų pasaulio paslaptis. Pasiekę antrą žaidimo lygį skaitysite Romualdo Granausko, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Antano Ramono ir Henriko Radausko kūrinių ištraukas ir stengsitės suvokti, koks ryšys sieja žmogų ir medį, mokysitės daryti išvadas. Skaitydami Antano Vaičiulaičio, Simono Daukanto, Vytauto Račicko ir Kristijono Donelaičio kūrinių ištraukas rasite informacijos apie dūzgiantį bičių pasaulį, darysite teksto visumą apibendrinančias išvadas, nusakysite, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama perteikti tam tikrą įspūdį.
„Pasėk mintį ir nupjausi veiksmą, pasėk veiksmą ir nupjausi įprotį, pasėk įprotį ir nupjausi charakterį, pasėk charakterį ir nupjausi tikslą“, – teigia rašytojas Samuelis Smailas. Ar esi stipresnis už savo įpročius? Ar gali juos pakeisti, kad pasiektum savo tikslą ir įgyvendintum svajones?
Parašysite straipsnį – pateiksite patarimų, ką reikia daryti, kad pasiektum tikslą.
Ar mokate atrakinti kažkieno širdį tarsi spyną arba praskaidrinti surūgusią nuotaiką? Sukursite komišką instrukciją, kaip neįprastai naudotis įprastais daiktais.
Ar triukšminga miesto gatvė gali būti poetiška ir romantiška? Ar ji gali įkvėpti kurti? Filmas „Savi stogai“ kviečia ne tik pasiklausyti Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių apie Vilnių, bet ir įžvelgti grožį kasdienybėje. Atlikdami su filmu susijusias užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, atskleisti kūrinio temą ir idėją. Gilinsitės į eilėraščius, siesite juos su Juditos Vaičiūnaitės biografija, ieškosite poezijos ir kino kalbos sąsajų, mokysitės pažinti jų meninę kalbą. O užduočių lapas „Odė mano miestui / miesteliui / kaimui / gatvei“ pakvies remiantis pavyzdžiu sukurti lyrinį tekstą, skirtą artimiausiai, brangiausiai savo gyvenimo erdvei pašlovinti.
Ar kada pagalvojote, kad visai šalia mūsų yra dar vienas pasaulis – daiktų pasaulis? Nors jame tarsi neegzistuoja žmogus, bet kažin ar šis pasaulis turėtų kokią prasmę be žmogaus fantazijos. Žiūrėdami tris trumpus filmukus apie keistą daiktų pasaulį bandysite įminti metaforų reikšmes. Atlikdami su filmais susijusias užduotis mokysitės nusakyti kūrinio idėją, gilinsitės į perkeltinės reikšmės vaizdus ir jų paskirtį. O užduočių lapas „Metaforų dirbtuvėlė“ ne tik primins, kas yra metafora, bet ir pakvies jas kurti ir papuošti jomis savo kasdienybę.