Mokymosi objektų sąrašas

Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarykite rašinio, kuriame aptarsite istorinę atmintį saugančius šaltinius, planą.

Remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite diskusinio straipsnio „Dilema: pramoginė ar pažintinė kelionė?“ planą – suformuluosite teiginius, pateiksite argumentų ir kontrargumentų.

Remdamiesi minčių žemėlapio metodu planuosite interviu klausimus, rašinio teiginius.

Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą.

Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą, kuriame nurodysite temą, įvardysite pagrindinę mintį, problemą, pateiksite pagrindinius teiginius, argumentus.

Remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo rašinio planą.

Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo tipo rašinio „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“ planą, kuriame nurodysite pagrindinius teiginius ir argumentus.

Remdamiesi minčių žemėlapio metodu sudarysite rašinio, straipsnio planą.

Sudarysite rašinio „Kaip tapti žaliu žmogumi?“, kuriame aptarsite žalio žmogaus ekologišką gyvenimo būdą, planą.

Dažniausiai į komediją žiūrime kaip į linksmą pramogą. Nebyliajame kine Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin) irgi, rodos, tik juokina. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ar įmanoma komedijoje kelti rimtus socialinius, netgi filosofinius visiems žmonėms svarbius klausimus, kritikuoti negeroves? Apie tai pamąstykite žiūrėdami Čarlio Čaplino 1936 m. sukurto filmo „Naujieji laikai“ fragmentą. Atlikdami užduotis aptarsite nebyliojo kino savitumą, aiškinsitės, kaip kino kalba kuriami veikėjų paveikslai, ryškinamos problemos, išsakomos idėjos. Užduočių lapas „Trys versijos“ padės pažvelgti į pasaulį skirtingų veikėjų akimis.

Skaitysite prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“. Po, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio visai paprastu siužetu, kuriame vaizduojama kasdienybė, slypi gilūs ir reikšmingi dalykai. Gilinsitės į novelės potekstę, apmąstysite, kodėl dera būti dėmesingam, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skaitydami novelę sužinosite ar pakartosite ir literatūros teorijos dalykus: mokysitės nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarsite svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.

Naudodamiesi skaidrių pateiktimi pristatysite bendraamžiams kasdienybės akimirkas, patirtas kartu su artimiausiais žmonėmis.

„Kokie platūs pasauliai / be kraštų be ribų – / žolėje, žemės saujoj / ar tarp liepos žiedų." Toks poeto Alio Balbieriaus eilėraščio pasaulis. Kokį pasaulį matote jūs? Naudodamiesi skaidrių pateiktimi bendraamžiams pristatysite skirtingais metų laikais stebėtą objektą (gėlę, vabalą, paukštį, debesis...) arba gamtos reiškinį (saulėtekį, lietų, vaivorykštę...).

Kur savi stogai, ten ir sava kalba – artima, miela, suprantama. O kalbėti ir susikalbėti galima ne tik žodžiais – apie reikšmingus dalykus prabilti gali ir daiktai, kuriuos regime, liečiame, tyrinėjame. Apie tai poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas „Senoviniai raštaženkliai“. O poetų Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščiuose tuo pačiu pavadinimu – „Kalba“ – pabrėžiama gimtosios kalbos savastis, jos svarba. Skaitydami šiuos poetinius kūrinius mąstysite apie juose išryškinamas vertybes, lyrinio subjekto požiūrį į aplinką, taip pat plėsite kalbinės raiškos žinias.

Senovės lietuviai buvo labai artimi gamtai: didžiavosi plačiomis giriomis, saugojo, brangino ir net garbino medžius, o save laikė gamtos pasaulio dalimi. Šiandien girdime kalbant, kad esame nedraugiški aplinkai, kad būtina saugoti tai, kas mums dar liko. Kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti gamta, savo aplinka, sužinosite pasiklausę „Žinių radijo“ pokalbių laidos apie žaliąją savanorystę ir pastangas saugoti gamtą. Atlikdami užduotis mokysitės nusakyti pokalbio temą ir pagrindinę mintį, keliamus tikslus, įsidėmėsite faktus, įsiklausysite į pašnekovų nuomonę, bandysite suprasti išsakomas problemas, aptarsite ir vertinsite laidos dalyvių kalbėjimo stilių ir kalbos kultūrą.

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai,“ – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“

Kaip prakalbinti praeitį? Pagal pačių sudarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį – aptarsite istorinę atmintį saugančius šaltinius, iš kurių galima sužinoti apie praeitį.

Rašinyje nagrinėsite pasirinktus šaltinius, kelsite klausimus, patys į juos atsakysite ir tuos atsakymus pagrįsite pasitelkę argumentų.

Remdamiesi planu, sudarytu minčių žemėlapio metodu, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Apie ką kalbėtųsi poetas ir...“. Išsakysite savo nuomonę, ją pagrįsite skaitytų tekstų pavyzdžiais, asmenine patirtimi.

Remdamiesi įvestimi parašysite samprotaujamąjį rašinį apie laimę. Rašydami atskleiskite savo požiūrį, remkitės asmenine, kultūrine patirtimi.