Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Ar jau patyrėte bundantį pirmosios meilės jausmą? Ar žinote, kaip šis nuostabus jausmas atskleidžiamas literatūroje? Žaidimo veikėjai Rūta ir Vytenis atsakymų į klausimus ieškos skaitydami šias knygas: Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Žaisdami sužinosite, kaip rašyti apie jausmus, kad, anot K. Borutos, rašto ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu.Todėl aiškinsitės, kokį tikslą turėdami rašytojai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atlikdami užduotis įvardysite problemas, apibūdinsite veikėjus, suvoksite detalių svarbą tekste. Suprasite, kad meilė yra viena didžiausių vertybių, kuri „natūraliai išauga iš paprasčiausios gražios draugystės – kaip kad geltonas rožės žiedas išnyra iš tamsiai žalio ir kieto pumpuro“ (L. M. Montgomeri).
Remdamiesi pateikta įvestimi parašysite samprotaujamąjį rašinį.
Pasinaudoję pateiktimi „Gražiausios kasdienybės akimirkos“ sukursite pasakojimą apie vieną pasirinktą akimirką, patirtą kartu su artimiausiais žmonėmis. Į pasakojimą įterpsite asmens, aplinkos, nuotaikos aprašymą.
Lietuvių tautosakoje yra daug pasakojimų apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Bene vienas gražiausių – legenda apie Pilėnų gyventojus ir narsųjį jų valdovą kunigaikštį Margirį. Supratę, kad nepajėgs laimėti kovos, jie pasirinko mirtį. Ši istorija, tapusi savotišku pasyvaus lietuvių pasipriešinimo simboliu, įkvėpė ne vieną menininką, o kompozitorius Vytautas Klova pagal ją sukūrė operą „Pilėnai“. Išklausę LRT laidos „Mūsų miesteliai“ vedėjos Nijolės Baužytės pasakojimą apie Pilėnus ir Ūdrio ariją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ ir įsijautę į kūrinių vaizduojamąjį pasaulį aiškinkitės, kaip tas pasaulis kuriamas, kokios mintys ir vertybinės nuostatos išryškinamos.
Kodėl praeities paslaptys taip vilioja visų laikų žmones? Ką atrandame skaitydami istorinį romaną ar žiūrėdami filmą apie tolimos praeities žmonių gyvenimą? Gal į šiuos klausimus padės atsakyti animacinis filmas „Užkeikta pilė“, sukurtas pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kaip kuriami veikėjų paveikslai, mokysitės nusakyti kūrinio temą ir idėją, sužinosite istorinio romano žanrinius ypatumus, nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra tikrų faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais ir istorinį faktą paversti menine išmone pagrįstu pasakojimu.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinį sakinį – sudėtinį sujungiamąjį, sudėtinį prijungiamąjį, bejungtukį, – lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Kas lengviau – sugauti vėją ar atskleisti spalvingą eilėraščio prasmę? Į šį klausimą atsakysite žaisdami „Kelionę“ ir skaitydami Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio, Henriko Radausko, Antano Jonyno, Aido Marčėno eilėraščius. Atlikdami skirtingų lygių užduotis susidursite su eilėraščio paslaptimi, todėl mokysitės nagrinėti, kaip eilėraščiuose kuriama prasmė, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, aiškinsitės, kaip nusakomi lyrinio Aš išgyvenimai. Atskleidę eilėraščio paslaptį jau galėsite pakinkyti vėją ir kartu su pačiu didžiausiu lietuvių poezijos vėjavaikiu Kaziu Binkiu sušukti: „Gulbės – kelią! / Gervės – kelią! / Debesų keliu didžiuoju / Aš važiuoju!“
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį.
Sukursite komiksą. Jame atskleisite, kas būdinga skirtingų epochų poezijai, kas žmogų įkvėpdavo kurti.
Naudodamiesi minčių žemėlapyje sudarytu planu į mokyklos laikraštį parašysite diskusinį straipsnį „Buvimas kartu – džiaugsmas ar rūpestis?“, kuriame aptarsite, kas padeda ar trukdo suprasti vieniems kitus.
Sukursite interviu su literatūrinio dienoraščio autoriumi ar pasirinktu veikėju.
Prisiminsite, kaip rašomi dalykiniai tekstai, ir mokysitės rašyti instrukciją, kurioje bendraamžiams paaiškinsite, kaip susikurti asmeninį tinklaraštį ir kaip juo naudotis.
Ar laimingas esi tik tada, kai pildosi tavo svajonės, kai pasieki tai, ko taip trokšti? O gal laimingas gali jaustis ir tuomet, kai taip jaučiasi šalia esantys žmonės? Ar dera laimė ir pasiaukojimas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus galbūt rasite skaitydami rašytojo Oskaro Vaildo pasakos „Lamingasis princas“ ištraukas. O Vytauto Mačernio trioletas jus paskatins pamąstyti, ar laimės sąvoką iš viso galima tiksliai apibrėžti, ar ji turi kažkokią konkrečią išraišką. O gal laimės gali suteikti ir išgyvenamas prasmingas skausmas? Skaitydami šiuos tekstus nusakysite jų pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas, vertybes. Lyginsite du – prozos ir poezijos – tekstus, ieškosite jų idėjų panašumų.
Kaip kuriami pasakojimai, suteikiantys geros nuotaikos? Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką perkursite žinomą pasaką: sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę aplinką, remsitės kelių pasakų elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.
Sukursite komiksą „Sekmadienio rytas namuose“. Plėtosite veiksmo eigą, kurdami intrigą pasirodant netikėtai viešniai – nepaprastajai auklei Merei Popins. Kad komikso veikėjų kalba būtų įtikinama, vartosite retorinius klausimus, retorinius sušukimus ir emociškai įtaigius žodžius.
Kodėl žmonės keliauja? Kiekvienas keliautojas į šį klausimą turbūt atsakytų skirtingai. Vieniems kelionė – tai būdas pamatyti platųjį pasaulį, pažinti svetimas kultūras, kitiems – galimybė atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, įdomiai praleisti laisvalaikį, treti keliaudami atranda ne tik nepažintus pasaulius, bet ir save. Kaip turi elgtis keliautojas, kad pajustų kelionės magiją ir prisimintų kelionę visą gyvenimą, sužinosite paklausę rašytojos ir aistringos keliautojos Jurgos Ivanauskaitės knygos „Kelionių alchemija“ ištraukos. Mokysitės ne tik atidžiai klausytis skaitomo teksto, suprasti ir įsiminti informaciją, įsigilinti į pasakotojos vertybines nuostatas, bet ir nusakyti temą ir pagrindinę mintį. Atpažinsite grožinės literatūros požymius, aptarsite kalbinę raišką, mokysitės sklandžiai reikšti mintis.
Kur slypi kasdienybės akimirkų magija? Atsakymą rasite žaisdami „Kelionės“ žaidimą ir skaitydami Bruno Ferrero, Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės ir Akvilinos Cicėnaitės knygas. Žaisdami patirsite skaitymo malonumą, suvoksite pateiktus tekstus – įvardysite temą, pagrindinę mintį, pažinsite veikėjų charakterius, jų vertybes, išsiaiškinsite problemas – ir džiaugsitės bendravimo su artimaisiais akimirkomis vis prisimindami Bruno Ferrero žodžius: „Klausytis akimis – tai pasakyti žmogui: „Tu esi man svarbus.“
Turbūt esate girdėję garsią ir tragišką Pilėnų gynimo istoriją. Ką mąstė žmonės, stodami ginti gimtųjų namų nuo gerokai stipresnių priešų? Kodėl jie ryžosi geriau mirti nei pasiduoti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosite skaitydami istorijos ištrauką apie narsiuosius Pilėnų gynėjus ir 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių dalyvio prisiminimų fragmentą. Skaitydami ir lygindami tekstus mokysitės rasti reikalingą informaciją, atpažinti svarbiausius siužeto elementus, skirti faktus ir autoriaus nuomonę, požiūrį, apibūdinsite ištraukų veikėjus, jų laikyseną pavojaus akivaizdoje. Taip pat nusakysite mokslinio ir grožinio teksto skirtumus, svarbiausias abiejų tekstų idėjas.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.
Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.
