Mokymosi objektų sąrašas

Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką sukursite Lietuvos pristatymą – reklamą.

Kaip pajusti praeitį tarsi gyvą? Skaitydami knygas kalbėsitės su praėjusių laikų žmonėmis, susipažinsite su vertingiausiomis jų mintimis. Žaisdami „Kelionę“ sužinosite, ką apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos kultūrinį gyvenimą pasakoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė, Lazdynų Pelėda. Istoriniai romanai jus perkels į praėjusius laikus, leis pajusti, kaip gyveno gladiatorius Spartakas, trys muškietininkai, grafas Montekristas, garsusis Škotijos plėšikas Rob Rojus. Suprasite, kad istorinę praeitį galima atskleisti laikantis istorinio tikslumo, apmąstant praeities reiškinius, įvertinsite pirmosios lietuviškos knygos, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų praeities ornamentų reikšmę šių dienų žmogui.

Kas lengviau – sugauti vėją ar atskleisti spalvingą eilėraščio prasmę? Į šį klausimą atsakysite žaisdami „Kelionę“ ir skaitydami Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio, Henriko Radausko, Antano Jonyno, Aido Marčėno eilėraščius. Atlikdami skirtingų lygių užduotis susidursite su eilėraščio paslaptimi, todėl mokysitės nagrinėti, kaip eilėraščiuose kuriama prasmė, kaip kalbinės raiškos priemonėmis siekiama tam tikro įspūdžio, aiškinsitės, kaip nusakomi lyrinio Aš išgyvenimai. Atskleidę eilėraščio paslaptį jau galėsite pakinkyti vėją ir kartu su pačiu didžiausiu lietuvių poezijos vėjavaikiu Kaziu Binkiu sušukti: „Gulbės – kelią! / Gervės – kelią! / Debesų keliu didžiuoju / Aš važiuoju!“

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės rašyti žodžius su nosinėmis balsėmis priešdėlyje, šaknyje, galūnėje ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį.

Parašysite diskusinį straipsnį „Ar šiandien reikalinga poezija?“ Jame išsakysite savo požiūrį: ar šiandien verta kurti eilėraščius, skaityti poezijos knygas, dalyvauti poezijos šventėse.

Naudodamiesi skaidrių pateiktimi pristatysite bendraamžiams kasdienybės akimirkas, patirtas kartu su artimiausiais žmonėmis.

Naudodamiesi patarimais ir Žinyno informacija prisiminsite, kad gaminimo eigą galima paaiškinti kaip instrukciją, ir mokysitės užrašyti šeimos pyrago receptą.

Poezija – tai žaidimas kalba. Ar lengva suprasti tą kalbą? Skaitydami poezijos tekstus pasižymėsite citatas ir savo apmąstymus dvipusiame dienoraštyje.

Parašysite rašinį „Kaip tapti žaliu žmogumi?“ ir įtikinsite bendraamžius, kad ekologiškas gyvenimo būdas – ne mada, o būtinybė. Rašydami rašinį remsitės tinkamu aiškinimo modeliu.

Dienoraštyje aprašysite dienos įvykius „aukštyn kojom“, atbula laiko seka.

Kur savi stogai, ten ir sava kalba – artima, miela, suprantama. O kalbėti ir susikalbėti galima ne tik žodžiais – apie reikšmingus dalykus prabilti gali ir daiktai, kuriuos regime, liečiame, tyrinėjame. Apie tai poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklas „Senoviniai raštaženkliai“. O poetų Alio Balbieriaus ir Sigito Parulskio eilėraščiuose tuo pačiu pavadinimu – „Kalba“ – pabrėžiama gimtosios kalbos savastis, jos svarba. Skaitydami šiuos poetinius kūrinius mąstysite apie juose išryškinamas vertybes, lyrinio subjekto požiūrį į aplinką, taip pat plėsite kalbinės raiškos žinias.

„Pažinti Tėvynės neįmanoma, jeigu po ją nekeliausi. Tai pats universaliausias ir tvirčiausias pažinimo būdas“, – yra sakęs žinomas geografas Rimantas Krupickas. Kurdami dienoraštį papasakosite, kokią Lietuvą pažinote, kokios patirties įgijote keliaudami.

Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) Žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.

Kur slypi kasdienybės akimirkų magija? Atsakymą rasite žaisdami „Kelionės“ žaidimą ir skaitydami Bruno Ferrero, Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės ir Akvilinos Cicėnaitės knygas. Žaisdami patirsite skaitymo malonumą, suvoksite pateiktus tekstus – įvardysite temą, pagrindinę mintį, pažinsite veikėjų charakterius, jų vertybes, išsiaiškinsite problemas – ir džiaugsitės bendravimo su artimaisiais akimirkomis vis prisimindami Bruno Ferrero žodžius: „Klausytis akimis – tai pasakyti žmogui: „Tu esi man svarbus.“

Kazys Binkis – lietuvių poetas, žurnalo „Keturi vėjai“ leidėjas, žaismingų ir nuotaikingų eilėraščių autorius. Jo jaunystė – ieškojimų ir smagių nuotykių metas. Ar norite apie jį sužinoti daugiau? Skaitykite Kazio Binkio ir jo bendražygių parašyto manifesto „Keturių vėjų pranašas“ ištrauką ir poeto eilėraštį „Vėjavaikis“. Sužinosite, kokius gyvenimo tikslus sau kėlė keturvėjininkai (save laikę moderniojo meno atstovais), apie kokią ateitį svajojo, kokia jiems atrodė tuometinė tikrovė. Skaitydami šiuos tekstus ieškosite detalių, padedančių kurti žaismingą nuotaiką, apibūdinsite manifesto ištraukos adresatą ir eilėraščio žmogų (lyrinį Aš), aptarsite šiuose kūriniuose išsakomas idėjas, vertybes, nagrinėsite, ko tekstui suteikia kalbinės raiškos priemonės.

Prisiminsite, kaip rašomi dalykiniai tekstai, ir mokysitės rašyti instrukciją, kurioje bendraamžiams paaiškinsite, kaip susikurti asmeninį tinklaraštį ir kaip juo naudotis.

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai,“ – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“