Titulinis > Mokymosi objektai

Mokymosi objektų sąrašas


Kur slypi kasdienybės akimirkų magija? Atsakymą rasite žaisdami „Kelionės“ žaidimą ir skaitydami Bruno Ferrero, Bitės Vilimaitės, Broniaus Radzevičiaus, Onės Jautakės ir Akvilinos Cicėnaitės knygas. Žaisdami patirsite skaitymo malonumą, suvoksite pateiktus tekstus – įvardysite temą, pagrindinę mintį, pažinsite veikėjų charakterius, jų vertybes, išsiaiškinsite problemas – ir džiaugsitės bendravimo su artimaisiais akimirkomis vis prisimindami Bruno Ferrero žodžius: „Klausytis akimis – tai pasakyti žmogui: „Tu esi man svarbus.“
Peržiūrėta: 644

Ar seniai vartydami knygas leipote iš juoko? Skaitydami Juozo Erlicko humoreskas ne tik linksmai kvatositės, bet ir sužinosite, kaip kuriama komiškoji literatūra. Atskleisite satyros prasmę, suprasite Vytautės Žilinskaitės pasakų paradoksus. Keliaudami kartu su baronu Miunhauzenu ir Palangos Juze linksmai juoksitės iš gyvenimiškų situacijų, nes humoras – nepavojinga pramoga. Juokas juokais, bet ir liūdname Vytauto Račicko romane rasite linksmų pasakojimų, išsiaiškinsite jų žanrą, suprasite ironijos ir sarkazmo reikšmę, susipažinsite su Silvijos Vo (Sylvia Waugh) Žmogonais, kurie žino, kad „kitam įgelti – viena, pajusti, kad gelia tau pačiam, – visai kas kita“.
Peržiūrėta: 660

Meilė – nuo seniausių laikų bene dažniausiai įvairių kūrėjų apdainuotas jausmas, kuris gali įveikti visas kliūtis. Kaip, kokia poetine kalba jis gali būti vaizduojamas, kokių žanrų kūriniai labiausiai tinka jį apdainuoti? Nepakartojamą meilės istoriją apie vandenų dukros ir žemės sūnaus meilę į savo garsiąją baladę „Jūratė ir Kastytis“ įpynė garsusis mūsų dainius Maironis. Skaitydami šį kūrinį stebėsite, kaip širdyje gimsta meilės jausmas, kuo jis nepaprastas, kokia poetine kalba vaizduojamas. Mokysitės rasti detales, kuriančias baladės nuotaiką, apibūdinančias veikėjus, sužinosite svarbiausius baladės, kaip ypatingo literatūros žanro, požymius, atpažinsite kalbinės raiškos priemones, nusakysite jų vaidmenį tekste. Apie šį garsų Maironio kūrinį yra rašęs ne vienas literatūros tyrinėtojas, todėl šalia baladės pateikiama ištrauka iš literatūros tyrinėtojos Vandos Zaborskaitės knygos „Eilėraščio menas“. Skaitydami ją suprasite, kodėl toks įtaigus šis pasakojimas apie Jūratę ir Kastytį, kokiomis poetinėmis priemonėmis kuriama nepaprasta kūrino nuotaika. Mokysitės nusakyti autorės požiūrį, skirti faktą ir nuomonę, sužinosite, kokie ryškiausi šios garsiosios Maironio baladės bruožai.
Peržiūrėta: 675

Ko gero, klausimai, kas yra laimė ir kaip tapti laimingam, yra amžini. Kiekvienas žmogus laimę supranta savaip. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, gal netgi nuo šalies, kurioje gyveni. Žinių radijo laidoje „Kodėl esame nelaimingi, nors gyvename neblogai?“ apie laimę diskutuoja laidos vedėjas Raigardas Musnickas ir jo pašnekovai: Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė ir filosofas Naglis Kardelis. Klausydamiesi laidos įrašo ir atlikdami užduotis mokysitės suprasti svarbią informaciją, išgirsti ir vertinti skirtingas nuomones, kelti probleminius klausimus, analizuoti tyrimų duomenis, atidžiai klausytis ir taisyklingai bei įtaigiai kalbėti. O gal išgirstos mintys padės sukurti savo laimės formulę?
Peržiūrėta: 675

Remdamiesi minčių žemėlapiu sudarysite diskusinio straipsnio „Dilema: pramoginė ar pažintinė kelionė?“ planą – suformuluosite teiginius, pateiksite argumentų ir kontrargumentų.
Peržiūrėta: 676

Ar žinote, kad juoku, kaip psichologiniu reiškiniu, domisi mokslininkai, kad tai rūpima, nors dar mažai tirta sritis? Neabejotina, kad juokas, humoras žmogui labai svarbūs. Apie juoką, jo reikšmę žmogaus gyvenime, gebėjimą juokauti skaitykite psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukas. Skaitydami ne tik sužinosite įdomių, netikėtų faktų apie juoką, humorą, bet ir mokysitės nusakyti teksto temą, formuluoti keliamas problemas, skirti faktą ir nuomonę, atpažinti autorės reiškiamą požiūrį. Reikia manyti, šis straipsnis jums padės kitomis akimis pažvelgti į juoką, suprasti, kaip svarbu yra juoktis ir juokauti.
Peržiūrėta: 677

Kaip kuriami pasakojimai, suteikiantys geros nuotaikos? Pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką perkursite žinomą pasaką: sukeisite tradicinius vaidmenis, perkelsite siužetą į šiuolaikinę aplinką, remsitės kelių pasakų elementais arba parašysite naują pasakos pabaigą.

Peržiūrėta: 679

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinį sakinį – sudėtinį sujungiamąjį, sudėtinį prijungiamąjį, bejungtukį, – lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Peržiūrėta: 683

Parengsite interviu, kad sužinotumėte skirtingų žmonių nuomonę ir remdamiesi ja parašytumėte samprotaujamąjį rašinį „Kodėl mes juokiamės?"
Peržiūrėta: 688

Kodėl praeities paslaptys taip vilioja visų laikų žmones? Ką atrandame skaitydami istorinį romaną ar žiūrėdami filmą apie tolimos praeities žmonių gyvenimą? Gal į šiuos klausimus padės atsakyti animacinis filmas „Užkeikta pilė“, sukurtas pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kaip kuriami veikėjų paveikslai, mokysitės nusakyti kūrinio temą ir idėją, sužinosite istorinio romano žanrinius ypatumus, nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra tikrų faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais ir istorinį faktą paversti menine išmone pagrįstu pasakojimu.

Peržiūrėta: 690

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kt. vardai,“ – rašė kalbininkas Kazimieras Būga. Remdamiesi surinkta medžiaga apie savo gyvenamosios vietovės (miesto, miestelių, gatvių, kaimų, upių, upelių, ežerų, kalnų, lankų, miškų ir kt.) vardų kilmę, sukursite samprotaujamąjį rašinį „Ką mums sako vietų vardai?“
Peržiūrėta: 696

Pasinaudoję surinkta medžiaga apie žymaus keliautojo maršrutą, aplankytas vietas, susidariusias aplinkybes, patirtus įspūdžius, sukursite šio keliautojo dienoraščio įrašą.

Peržiūrėta: 708

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.
Peržiūrėta: 713

Ar laimingas esi tik tada, kai pildosi tavo svajonės, kai pasieki tai, ko taip trokšti? O gal laimingas gali jaustis ir tuomet, kai taip jaučiasi šalia esantys žmonės? Ar dera laimė ir pasiaukojimas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus galbūt rasite skaitydami rašytojo Oskaro Vaildo pasakos „Lamingasis princas“ ištraukas. O Vytauto Mačernio trioletas jus paskatins pamąstyti, ar laimės sąvoką iš viso galima tiksliai apibrėžti, ar ji turi kažkokią konkrečią išraišką. O gal laimės gali suteikti ir išgyvenamas prasmingas skausmas? Skaitydami šiuos tekstus nusakysite jų pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas, vertybes. Lyginsite du – prozos ir poezijos – tekstus, ieškosite jų idėjų panašumų.
Peržiūrėta: 724

Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti kreipinius, kartosite tiesioginės kalbos skyrybą.
Peržiūrėta: 724

Pagal susidarytą minčių žemėlapį sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“. Rašinyje nurodysite priežastis, jas paaiškinsite plačiau, savo nuomonę palyginsite su panašiai arba priešingai manančiųjų nuomonėmis. Kiekvieną dėstymo pastraipą baigsite apibendrinimu.
Peržiūrėta: 724

Skaitysite prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“. Po, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio visai paprastu siužetu, kuriame vaizduojama kasdienybė, slypi gilūs ir reikšmingi dalykai. Gilinsitės į novelės potekstę, apmąstysite, kodėl dera būti dėmesingam, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skaitydami novelę sužinosite ar pakartosite ir literatūros teorijos dalykus: mokysitės nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarsite svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.
Peržiūrėta: 727

Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių priesagų, galūnių rašybos, išplėstinių pažyminių ir priedėlių skyrybos.
Peržiūrėta: 728

Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.

Peržiūrėta: 732

Sukursite komiksą. Jame atskleisite, kas būdinga skirtingų epochų poezijai, kas žmogų įkvėpdavo kurti.

Peržiūrėta: 736
Pasirinkite veiklas: