Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Dienoraštyje aprašysite svarbų įvykį ar problemą iš įvairių pozicijų panaudodami metodą „Šešios skrybėlės“.
Ar laimingas esi tik tada, kai pildosi tavo svajonės, kai pasieki tai, ko taip trokšti? O gal laimingas gali jaustis ir tuomet, kai taip jaučiasi šalia esantys žmonės? Ar dera laimė ir pasiaukojimas? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus galbūt rasite skaitydami rašytojo Oskaro Vaildo pasakos „Lamingasis princas“ ištraukas. O Vytauto Mačernio trioletas jus paskatins pamąstyti, ar laimės sąvoką iš viso galima tiksliai apibrėžti, ar ji turi kažkokią konkrečią išraišką. O gal laimės gali suteikti ir išgyvenamas prasmingas skausmas? Skaitydami šiuos tekstus nusakysite jų pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas, vertybes. Lyginsite du – prozos ir poezijos – tekstus, ieškosite jų idėjų panašumų.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos linksniuojamųjų kalbos dalių priešdėlių ir priesagų rašybos, vienarūšių sakinio dalių skyrybos.
Turbūt ne kartą esate girdėję, kad mūsų gimtoji kalba – viena gražiausių, skambiausių, archajiškiausių. Dainų kūrėjo ir atlikėjo Domanto Razausko pasakojimas padės suvokti, kodėl, jo žodžiais tariant, „lietuvių kalba mums vis dar yra kažkas daugiau nei komunikacijos priemonė“. O pasiklausę lietuvių folkroko grupės „Atalyja“ atliekamos dainos „Leliumai“ suprasite, koks spalvingas gali būti žodis ir kaip senovinė liaudies daina skamba roko ritmu. Atlikdami užduotis mokysitės išgirsti ir suprasti svarbiausias mintis, pašnekovo išsakomas vertybines nuostatas, atpažinsite liaudies dainos žanrą, apibūdinsite kalbinę ir muzikinę raišką, atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Ar pastebime gamtos pasaulį, ar mokame juo grožėtis? Apie tai kviečia pamąstyti filmas „Langas“, sukurtas pagal mūsų grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Pažvelgti į gamtos pasaulį pro Donelaičio langą – tai tarsi kvietimas džiaugtis pasauliu ir pasitikėti jo tvarka. Atlikdami užduotis mokysitės charakterizuoti veikėjus, nusakyti kūrinio temą ar idėją, gilinsitės į didaktinės literatūros bruožus, studijuosite poemos ir filmo meninę kalbą. Užduočių lapas „Poetinis gamtos pasaulio žodynėlis“ pakvies sukurti dar neregėtą, negirdėtą žodyną, padėsiantį pamatyti ir atskleisti pasaulio grožį.
Nuo senų laikų pabrėžiamas artimas lietuvio ryšys su gamta, ypač su mišku, medžiais. Apie tai turbūt jau esate skaitę ne vieną grožinės literatūros kūrinį? Šia tema rašė ir lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė apsakyme „Skerdžius“, kurio ištrauką siūlome perskaityti. Pateikiamas dar vienas kūrinys panašia tema – poeto Alio Balbieriaus eilėraštis „Pasaulis prie girių“. Įsigilinę į apsakymo ištrauką ir poezijos kūrinį suprasite, kuo žmogui svarbus ryšys su gamtos pasauliu, kiek daug gali reikšti buvimas gamtoje, koks skirtingas gali būti požiūris į mišką, medį. Ir toliau mokysitės nusakyti skaitomų tekstų temą, problemas, pagrindinę mintį, vertybes, apibūdinsite juose vaizduojamus veikėjus, nusakysite jų požiūrį. Taip pat prisiminsite kalbinės raiškos priemones, suteikiančias tekstui gyvumo, vaizdingumo, rasite tekste jų pavyzdžių, apmąstysite jų reikšmę tekste. Reikia manyti, perskaitytas tekstas ir atliktos užduotys padės geriau pažinti gamtos, miško pasaulį, suprasti žmogaus ir gamtos, miško ryšio svarbą, padės pajusti meninio teksto įtaigumą ir grožį.
Naudodamiesi minčių žemėlapiu sudarysite samprotaujamojo tipo rašinio „Kodėl aš rašau dienoraštį?“ arba „Kodėl aš nerašau dienoraščio?“ planą, kuriame nurodysite pagrindinius teiginius ir argumentus.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinio prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį, lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Ar galima skaityti svetimus dienoraščius? Nevalia! Tačiau visai kas kita – literatūriniai dienoraščiai. Žaisdami žaidimą „Kelionė" surasite atsakymus į vaikinams iškylančias problemas, praskleisite šydą, dengiantį merginų paslaptis, sužinosite, kuo ypatingas bendraamžio indėno pasaulis, suprasite, kad svarbiausios vertybės yra šeima, draugai ir laisvė. Skaitydami literatūrinių dienoraščių ištraukas išsiaiškinsite, kas būdinga šiam žanrui, nurodysite temą, problemą, pagrindinę mintį, atidžiai pažvelgsite į vaikų santykius su tėvais, seneliais ir mokytojais. Tiems, kurie dar neužmiršo indėnų žaidimų, bus įdomu ne tik apsilankyti rezervacijoje, bet ir įsitikinti, kad visada atsiranda žmogus, kuris uždega VILTĮ, padeda pasiekti SVAJONĘ.
Kažin ko žmogui reikia, kad jis galėtų sakyti esąs toks labai paprastai laimingas? Kaip reikia vertinti paprastus kasdienius dalykus, kad jie tavo pasaulį nuspalvintų kitomis spalvomis? Ir pagaliau, ką reiškia būti laimingam? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus lengviau atsakysite išklausę literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos interviu su rašytoju, fizikos mokslų daktaru Gendručiu Morkūnu, o atlikdami užduotis ugdysitės atidaus klausymo gebėjimą, mokysitės suprasti temą, tikslą ir pagrindinę mintį, pašnekovo vertybines nuostatas, aiškinsitės, kas būdinga interviu žanrui.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti kreipinius, kartosite tiesioginės kalbos skyrybą.
Rašydami įgarsintus diktantus prisiminsite, kada linksniuojamųjų kalbos dalių galūnėse reikia rašyti balses i, u ar y, ū, e ar ia, nosines balses. Mokysitės įvardžiuotinių formų rašybos. Įgarsintus diktantus sieja ir bendra tema – vaikų gyvenimo kasdienybės, namų svarba (Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry), Bitės Vilimaitės, Petro Rimkūno tekstai).
Sukursite komiksą „Pasimatymas“. Komikso įtaigumą lems pasirinktų veikėjų dialogai, kuriuos kurdami atskleisite veikėjų charakterius, jų tarpusavio santykius.
Ar poezija gali būti žaisminga, smagi, pašėlusi? Gal dažniau reikėtų eilėraštį skaityti garsiai, kad žodis skambėtų gyvai, kad pajustume poezijos spalvas? Poezijai reikia „savo ausų ir akių“ – apie tai filmas „Slemas. Eilėraščio spalvos“. Žiūrėdami filmą susipažinsite su tokiu nevienareikšmiškai vertinamu kultūros reiškiniu kaip slemas – deklamuojamojo, raiškiojo poetinio žodžio menas. Sužinosite, kuo ypatingi slemerių eilėraščiai. Jei esate jaunatviškai pašėlę, kūrybingi, atlikę užduotis galbūt patys susigundysite įgyvendinti šią idėją klasėje ar mokykloje? Tai padaryti jums padės užduočių lape pateikiama medžiaga.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių priesagų, galūnių rašybos, išplėstinių pažyminių ir priedėlių skyrybos.
Norint atsakyti į klausimą, ar esi laimingas, pirmiausia reikia žinoti, ką reiškia būti laimingam. Ar egzistuoja kokia nors universali laimės formulė, priimtina visiems ar bent jau daugumai? Apie tai pamąstykite žiūrėdami animacinį filmą „Laimės žiburys", sukurtą pagal to paties pavadinimo Jono Biliūno alegorinį apsakymą. Atlikdami su filmu susijusias užduotis išsiaiškinsite, kas būdinga alegoriniam kūriniui, kokios filme išryškintos idėjos aktualios šiandienos žmogui. Užduočių lapas „Kopiant į laimės žiburį" pakvies pasitelkti fantaziją ir sukurti vieno drąsuolio, pasiekusio laimės žiburį, monologą.
Kazys Binkis – lietuvių poetas, žurnalo „Keturi vėjai“ leidėjas, žaismingų ir nuotaikingų eilėraščių autorius. Jo jaunystė – ieškojimų ir smagių nuotykių metas. Ar norite apie jį sužinoti daugiau? Skaitykite Kazio Binkio ir jo bendražygių parašyto manifesto „Keturių vėjų pranašas“ ištrauką ir poeto eilėraštį „Vėjavaikis“. Sužinosite, kokius gyvenimo tikslus sau kėlė keturvėjininkai (save laikę moderniojo meno atstovais), apie kokią ateitį svajojo, kokia jiems atrodė tuometinė tikrovė. Skaitydami šiuos tekstus ieškosite detalių, padedančių kurti žaismingą nuotaiką, apibūdinsite manifesto ištraukos adresatą ir eilėraščio žmogų (lyrinį Aš), aptarsite šiuose kūriniuose išsakomas idėjas, vertybes, nagrinėsite, ko tekstui suteikia kalbinės raiškos priemonės.
Nepaprastas žmogaus jausmas – meilė. Nelengva jį apsakyti ir išsakyti žodžiais. Galbūt todėl dažnai ji lyginama su muzika, daina, kur mylinčio žmogaus sielos stygos prabyla darniais, skambiais akordais. Klausydami kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir poeto Rimvydo Stankevičiaus roko operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmento „Meilės duetas“ turėsite galimybę pajusti, kaip muzika padeda išsakyti meilę vienas kitam. Kartu mokysitės suvokti roko operą kaip muzikos, poezijos, teatro bei kalbos sintezę: nusakysite temą, pagrindinę mintį, aptarsite kalbinę raišką, įvertinsite, kaip kompozitoriaus pasirinkta muzikinė forma padeda išreikšti veikėjų mintis ir vertybines nuostatas, apibūdinsite atlikėjų nuotaiką, intonacijas.
Kartais keliamas klausimas: ar lietuviai moka juoktis, ar turi humoro jausmą? Pamąstykite apie tai klausydamiesi rašytojo humoristo Juozo Erlicko autorinio vakaro „Baltais klavišais per juodą gyvenimą“ ir LRT pokalbių laidos „Amžių šešėliuose“ fragmentų. Klausydamiesi Juozo Erlicko pasijuoksite, o galbūt ir pamąstysite, kas slepiasi po linksmais pašmaikštavimais. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kokios yra komizmo rūšys, kas būdinga humorui, mokysitės įžvelgti keliamas problemas, aptarsite jų atskleidimo formas ir kalbinę raišką. Šis mokymosi objektas padės išsiaiškinti, ar humoras gali būti tik pasilinksminimo priemonė, vienadienis dalykas, ar, galbūt, slaptas ir galingas ginklas.
Ar žinote, kad juoku, kaip psichologiniu reiškiniu, domisi mokslininkai, kad tai rūpima, nors dar mažai tirta sritis? Neabejotina, kad juokas, humoras žmogui labai svarbūs. Apie juoką, jo reikšmę žmogaus gyvenime, gebėjimą juokauti skaitykite psichologės, žurnalistės Aldonos Steponavičiūtės straipsnio „Pasakyk, iš ko juokiesi...“ ištraukas. Skaitydami ne tik sužinosite įdomių, netikėtų faktų apie juoką, humorą, bet ir mokysitės nusakyti teksto temą, formuluoti keliamas problemas, skirti faktą ir nuomonę, atpažinti autorės reiškiamą požiūrį. Reikia manyti, šis straipsnis jums padės kitomis akimis pažvelgti į juoką, suprasti, kaip svarbu yra juoktis ir juokauti.
