Kodėl praeities paslaptys taip vilioja visų laikų žmones? Ką atrandame skaitydami istorinį romaną ar žiūrėdami filmą apie tolimos praeities žmonių gyvenimą? Gal į šiuos klausimus padės atsakyti animacinis filmas „Užkeikta pilė“, sukurtas pagal pirmąjį lietuvių istorinį romaną – Vinco Pietario „Algimantą“. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kaip kuriami veikėjų paveikslai, mokysitės nusakyti kūrinio temą ir idėją, sužinosite istorinio romano žanrinius ypatumus, nagrinėsite, kiek tokiuose kūriniuose yra tikrų faktų ir kiek – meninės išmonės. Užduočių lapas „Pirmas istorinio romano puslapis“ pakvies jus tapti istorinio romano kūrėjais ir istorinį faktą paversti menine išmone pagrįstu pasakojimu.
Titulinis > Mokymosi objektai
Mokymosi objektų sąrašas
Skaitysite prozininkės Bitės Vilimaitės novelę „Kačiukas“. Po, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio visai paprastu siužetu, kuriame vaizduojama kasdienybė, slypi gilūs ir reikšmingi dalykai. Gilinsitės į novelės potekstę, apmąstysite, kodėl dera būti dėmesingam, ko reikia, kad žmogus pasijustų laimingas. Skaitydami novelę sužinosite ar pakartosite ir literatūros teorijos dalykus: mokysitės nusakyti pagrindinę kūrinio mintį, problemas, vertybes, paaiškinti pavadinimo prasmę, aptarsite svarbiausius kūrinio siužeto elementus, novelės žanro ypatumus.
Turbūt nėra stipresnio, labiausiai geidžiamo jausmo kaip meilė. Tik kodėl ji atneša ne tik laimę, bet ir skausmą, dramatiškus išgyvenimus? Apie tai kalbama animaciniame filme „Žilvinas ir Eglė“, sukurtame pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino kūrinį. Gilindamiesi į šią problemą pažinsite poezijos kalbą, aiškinsitės, kaip poetinis žodis išreiškiamas filmo vaizdais. Lyginsite kūrinį su jo įkvėpimo šaltiniu – lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Kūrybinė užduotis „Filmo scenarijus pagal meilės eilėraštį“ suteiks galimybę tapti filmo scenaristais ar net režisieriais.
Parengsite interviu, kad sužinotumėte skirtingų žmonių nuomonę ir remdamiesi ja parašytumėte samprotaujamąjį rašinį „Kodėl mes juokiamės?"
Ar galima skaityti svetimus dienoraščius? Nevalia! Tačiau visai kas kita – literatūriniai dienoraščiai. Žaisdami žaidimą „Kelionė" surasite atsakymus į vaikinams iškylančias problemas, praskleisite šydą, dengiantį merginų paslaptis, sužinosite, kuo ypatingas bendraamžio indėno pasaulis, suprasite, kad svarbiausios vertybės yra šeima, draugai ir laisvė. Skaitydami literatūrinių dienoraščių ištraukas išsiaiškinsite, kas būdinga šiam žanrui, nurodysite temą, problemą, pagrindinę mintį, atidžiai pažvelgsite į vaikų santykius su tėvais, seneliais ir mokytojais. Tiems, kurie dar neužmiršo indėnų žaidimų, bus įdomu ne tik apsilankyti rezervacijoje, bet ir įsitikinti, kad visada atsiranda žmogus, kuris uždega VILTĮ, padeda pasiekti SVAJONĘ.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veiksmažodžių priešdėlių, priesagų ir galūnių rašybos (Danieliaus Mušinsko, Gendručio Morkūno tekstai).
Sukursite perskaitytos knygos reklamą bendraamžiams pasitelkdami tinkamą kalbinę raišką.
Ar jau patyrėte bundantį pirmosios meilės jausmą? Ar žinote, kaip šis nuostabus jausmas atskleidžiamas literatūroje? Žaidimo veikėjai Rūta ir Vytenis atsakymų į klausimus ieškos skaitydami šias knygas: Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, Achimo Briogerio (Achim Bröger) „Tu man patinki“, Liusi Mod Montgomeri (Lucy Maud Montgomery) „Anė iš Žaliastogių“ ir „Anė iš Evonlio“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, Otfrydo Proislerio (Otfried Preussler) „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“. Žaisdami sužinosite, kaip rašyti apie jausmus, kad, anot K. Borutos, rašto ritmas sutaptų su širdies plakimu ir minties bangavimu.Todėl aiškinsitės, kokį tikslą turėdami rašytojai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atlikdami užduotis įvardysite problemas, apibūdinsite veikėjus, suvoksite detalių svarbą tekste. Suprasite, kad meilė yra viena didžiausių vertybių, kuri „natūraliai išauga iš paprasčiausios gražios draugystės – kaip kad geltonas rožės žiedas išnyra iš tamsiai žalio ir kieto pumpuro“ (L. M. Montgomeri).
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti sudėtinį sakinį – sudėtinį sujungiamąjį, sudėtinį prijungiamąjį, bejungtukį, – lavinsite sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžius.
Nuo senų laikų pabrėžiamas artimas lietuvio ryšys su gamta, ypač su mišku, medžiais. Apie tai turbūt jau esate skaitę ne vieną grožinės literatūros kūrinį? Šia tema rašė ir lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė apsakyme „Skerdžius“, kurio ištrauką siūlome perskaityti. Pateikiamas dar vienas kūrinys panašia tema – poeto Alio Balbieriaus eilėraštis „Pasaulis prie girių“. Įsigilinę į apsakymo ištrauką ir poezijos kūrinį suprasite, kuo žmogui svarbus ryšys su gamtos pasauliu, kiek daug gali reikšti buvimas gamtoje, koks skirtingas gali būti požiūris į mišką, medį. Ir toliau mokysitės nusakyti skaitomų tekstų temą, problemas, pagrindinę mintį, vertybes, apibūdinsite juose vaizduojamus veikėjus, nusakysite jų požiūrį. Taip pat prisiminsite kalbinės raiškos priemones, suteikiančias tekstui gyvumo, vaizdingumo, rasite tekste jų pavyzdžių, apmąstysite jų reikšmę tekste. Reikia manyti, perskaitytas tekstas ir atliktos užduotys padės geriau pažinti gamtos, miško pasaulį, suprasti žmogaus ir gamtos, miško ryšio svarbą, padės pajusti meninio teksto įtaigumą ir grožį.
Turbūt esate girdėję garsią ir tragišką Pilėnų gynimo istoriją. Ką mąstė žmonės, stodami ginti gimtųjų namų nuo gerokai stipresnių priešų? Kodėl jie ryžosi geriau mirti nei pasiduoti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosite skaitydami istorijos ištrauką apie narsiuosius Pilėnų gynėjus ir 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių dalyvio prisiminimų fragmentą. Skaitydami ir lygindami tekstus mokysitės rasti reikalingą informaciją, atpažinti svarbiausius siužeto elementus, skirti faktus ir autoriaus nuomonę, požiūrį, apibūdinsite ištraukų veikėjus, jų laikyseną pavojaus akivaizdoje. Taip pat nusakysite mokslinio ir grožinio teksto skirtumus, svarbiausias abiejų tekstų idėjas.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis mokysitės pažinti ir skirti kreipinius, kartosite tiesioginės kalbos skyrybą.
Dažniausiai į komediją žiūrime kaip į linksmą pramogą. Nebyliajame kine Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin) irgi, rodos, tik juokina. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ar įmanoma komedijoje kelti rimtus socialinius, netgi filosofinius visiems žmonėms svarbius klausimus, kritikuoti negeroves? Apie tai pamąstykite žiūrėdami Čarlio Čaplino 1936 m. sukurto filmo „Naujieji laikai“ fragmentą. Atlikdami užduotis aptarsite nebyliojo kino savitumą, aiškinsitės, kaip kino kalba kuriami veikėjų paveikslai, ryškinamos problemos, išsakomos idėjos. Užduočių lapas „Trys versijos“ padės pažvelgti į pasaulį skirtingų veikėjų akimis.
Rašydami žodžių diktantus mokysitės taisyklingai rašyti veiksmažodžių laikų, nuosakų galūnes, priešdėlius, priesagas.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos žodžių, kuriuose yra supanašėjusių priebalsių, rašybos ir įterpinių, kreipinių skyrybos.
Ar mylėti lengva? Ieškodami atsakymų į šį klausimą parengsite interviu su mokyklos psichologu.
Remdamiesi skaitytomis knygomis apie kitus kraštus, kelionių įspūdžiais ir asmenine patirtimi sukursite samprotaujamąjį rašinį „Kodėl verta skaityti knygas apie keliones?“ Rašinio tikslas – aptarti kelionių literatūros svarbą ir vertę, mokytis argumentuotai reikšti savo nuomonę.
Dažnai girdime sakant, kad svarbu mokėti klausytis, kad gebėjimas klausytis – išmintingo žmogaus požymis. Kodėl vis dėlto verta klausytis kito? Galbūt taip sužinosime kažką nauja, reikšminga ir įdomaus apie pasaulį, kuriame gyvename, apie save? Paklausykite rašytojos Sandros Bernotaitės straipsnio „Kas yra dienoraštis?“. Atidžiai klausydami suprasite, kaip svarbu pajusti kalbančiojo toną, intonacijas, kokios svarbios yra pauzės, kaip visa tai padeda suvokti teksto turinį, temą, pagrindinę mintį. Atlikdami užduotis mokysitės suvokti autoriaus išsakomą požiūrį, nuomonę, atskirti ją nuo fakto, aiškinsitės, kas būdinga publicistiniam stiliui ir kokios kalbinės raiškos priemonės padeda įtaigiai kalbėti.
Rašydami įgarsintus diktantus mokysitės taisyklingos veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių priesagų, galūnių rašybos, išplėstinių pažyminių ir priedėlių skyrybos.
Atlikdami kalbos žinių taikymo užduotis kartosite pažyminį – derinamąjį, nederinamąjį, išplėstinį, mokysitės pažyminių skyrybos.
